- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-29
- Bylos Nr.
- 2A-167-194/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugiene (pirm.), Danute Burbuliene, Rimantas Brazys
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- D. K., A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Mažeikiu rajono notaru biuro
- Kategorijos
- 42.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teiseja S. Plungiene Procesinio sprendimo kategorija 42.11.5.; 121.21.
(S)
ŠIAULIU APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai, 2007 m. gegužes 29 d.
Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Jolantos Badaugienes,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves V. R. apeliacini skunda del Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimo panaikinimo civilineje byloje pagal ieškoves V. R. patikslinta ieškini atsakovams D. K. , A. G. , suinteresuotam asmeniui Mažeikiu rajono notaru biuro notarei R. R. del gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškove V. R. patikslintu ieškiniu Mažeikiu rajono apylinkes teismo praše pripažinti negaliojancia gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo sutarti, sudaryta 2004-09-15, notarinio reg. Nr. 2-8001. tarp bendraturciu M. B. , V. R. ir D. K. veikiancios savo ir L. M. vardu del naudojimosi patalpomis gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini).
Ieškove nurode, kad 2002-09-20 bendrosios nuosavybes teise isigijo gyvenamasias patalpas, (duomenys neskelbtini). Pagal pirkimo – pardavimo sutarti jai priklauso 1/4 pastatu, taciau namo dalis, kuria ji faktiškai naudojasi, yra 10 m² mažesne, nes patalpa 1-15 pagal mineta naudojimosi tvarkos nustatymo sutarti neteisetai buvo itraukta ir nurodyta M. B. naudojimo dalyje. Ieškove nurodo, kad ji realiai naudojasi patalpa 1-15, gyvenamame name, taciau pagal mineta sutarti ši patalpa jai jau nebepriklauso. 2004-09-15 Mažeikiu rajono notarineje kontoroje buvo sudaryta gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis. Prieš šios sutarties pasirašyma bendraturciai jai žadejo atiduoti naudojimuisi patalpa, kuri plane pažymeta 1-15, taciau šio pažado nevykdo. Nurode, kad ši sutartis sudaryta del bendraturciu savanaudišku tikslu, pasinaudojant , kad ji yra senyvo amžiaus,( gim. 1927m.), mažai raštinga, be aiškios nuovokos del solidaus amžiaus. Ieškove nuo 15 metu amžiaus serga epilepsija, todel del šio susirgimo, jos nuovoka tarpais yra neaiški, tarpais jos suvokimas yra miglotas, o tarpais ji nieko visiškai neprisimena, nesusivokia , net kur esanti.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikiu rajono apylinkes teismas 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškoves ieškini atmete.
Teismas nustate, kad 2002-09-20 V. R. nupirko iš S. V. asmenines nuosavybes teise 463/3158 dalis bendrojoje nuosavybeje i 0,3158 ha žemes sklypa ir jame esancia ¼ dali gyvenamojo namo, turincio bendro ploto 183,95 kv.m, ¼ dali priklausiniu (duomenys neskelbtini), šiuos nekilnojamuosius daiktus perdavimo- priemimo aktu V. R. prieme ir nurode, kad turejo galimybe apžiureti žemes sklypa ir pastatu technine bukle. Teismas nurode, kad V. R. nuosavybes teise priklausanti gyvenamojo namo dalis skiriasi nuo faktiškai naudojamos gyvenamojo namo dalies. Taciau pati ieškove paaiškino, jog apie tai ji sužinojo pasirašant gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo sutarti. Pirkdama namo dali, ieškove ja apžiurejo ir su pardaveja susitare del kainos. Apylinkes teismas mane, jog gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties sudarymas faktiškai naudojamos namo dalies dydžio nepakeite. Teismas laike, kad šia sutartimi nebuvo suvaržytos ieškoves teises, ji tebesinaudoja tuo, ka nupirko.
Teismas padare išvada, kad ieškove neirode, jog atsakovai ja butu apgave. Teismas mane, kad nera pagrindo teigti, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, butu pirkes dali nekilnojamojo daikto tam, kad atiduoti juo naudotis kaimynei. Teismas teigia, jog nera jokiu duomenu, kad ieškove butu suklydusi del sandorio esmes, jo dalyko ar kitokiu aplinkybiu, nes šia sutartimi nustatyta tokia patalpu naudojimosi tvarka, kokia faktiškai ir buvo iki šios sutarties sudarymo. Teismas laike, kad ieškove nepateike jokiu duomenu, kad šios sutarties sudarymo momentu ji buvo tokios busenos, kad negalejo suprasti savo veiksmu reikšmes ar juos valdyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškove V. R. prašo panaikinti Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendima ir priimti nauja sprendima, kuriuo ieškini patenkinti.
Šalies argumentai
1. Apeliante nurode, kad del senyvo amžiaus ir neraštingumo nesusigaude apie ka eina kalba pasirašant ginco sutarti. Bendraturciai aiškino, kad patalpu kitaip negalima padalinti, todel ieškovei bus perduota patalpa plane pažymeta 1-15., todel ji ir pasiraše.
2. Laiko, kad gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis visiškai neatitinka realios situacijos ir pažeidžia ieškoves interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i ieškoves apeliacini skunda atsakovas A. G. prašo Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendima palikti nepakeista
Nurodo, kad bendraturciai 2004-09-15 pasiraše gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo sutarti ir tik po to buvo forminama pirkimo- pardavimo sutartis su atsakovu A. G. . Teigia, kad ieškovei nežadejo nupirkti virtuves 1-15, kadangi nebutu pirkes 2 kambariu be virtuves.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i ieškoves apeliacini skunda atsakove D. K. prašo Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendima palikti nepakeista
Nurodo, kad nepraše ieškoves sudaryti gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties ir nežadejo atiduoti patalpos 1-15, nes tuo metu jomis naudojosi M. B. . Teigia, kad 2004-09-15 notarineje kontoroje patalpu nesidalino, o dave sutikima kitam asmeniui pirkti M. B. priklausancia namo dali.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinejimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d., 2d.). Apeliacines instancijos teismas nagrineja byla neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytu ribu, taciau atsižvelgtina i vieša interesa, jei toks egzistuoja tiriant bylos esme.
Kolegija pažymi, kad ieškove yra aštuoniasdešimties metu amžiaus, vienišas, socialiai remtinas asmuo, sergantis epilepsija . Šie požymiai sudaro teismui pagrinda siekti, kad tokio socialiai remtino, vienišo, sergancio ir turincio psichikos negalia- epilepsija, asmens interesai butu ginami viešo intereso aspektu, nepriklausomai nuo to, kad gincas del naudojimosi tvarkos nustatymo gyvenamo namo dalims turi privatu pobudi.
Ieškoves interesus atstovaves advokatas istojo i byla pagal valstybes teikiama teisine pagalba, taciau, ginant nedarbingo, nusenusio, asmens interesus, teismas gali buti aktyvus.
Kolegija daro išvada, kad ieškoves, kaip socialiai remtino, 77metu amžiaus sandorio sudarymo metu buvusio asmens, ir dar sergancio epilepsija interesai ginco sandorio sudarymo metu buvo pažeisti. Apeliacinio bylos nagrinejimo metu apklausta liudininke A. V. parode, kad prieš važiuojant pas notara, ieškove V. R. turejo epilepsijos priepuoli ir buvo išgriuvusi, o atsikelusi, nieko neprisimena apie ivykusi priepuoli ir po tokio priepuolio, ji buna apsvaigusi, neorientuota aplinkoje, todel gali pasirašyti ir atlikti bet koki veiksma nesamoningai.
Taigi, teismui privalu užklausti sveikatos priežiuros istaiga pagal ieškoves gyvenama vieta, apie ieškoves sveikatos stovi, apklausti gydanti gydytoja del ieškoves sveikatos stovio ir jos gebejimo susivokti sudarant sandorius, nes ieškinys grindžiamas LR CK 1.89 str. pagrindu. (fizinio asmens, kuris nors ir budamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios busenos, kad negali suprasti savo veiksmu esmes ir juos valdyti). Vien ieškoves paaiškinimo šiuo atveju aiškiai nepakanka, todel apylinkes teismo išvada, kad šio pagrindo ieškove neirode, yra padaryta neištyrus visu irodymu pilnutinai šiuo aspektu. Tokio amžiaus bylos šaliai teismas privalo padeti surinkti irodymus, jei ju nepakankamai pateikia šalys, nustatyti termina papildomiems irodymams pateikti ( LR CPK 179 str.). Ieškoves sveikatos stovis, jos ligos, jos gebejimas suprasti ir atsakyti už savo veiksmus sandorio sudarymo diena, byloje nera visiškai tirtas ir nera išaiškintas, nors ieškinio pagrindas pagal LR CK 1.89 str. i tai nurodo tiesiogiai. Esant reikalui, galima net skirti medicinine ekspertize, kuri atsakys i teismo pateiktus klausimus del ieškoves sveikatos stovio 2004-09-15 datai pagal jos amžiu bei ligos pobudi. Del pasakyto, kolegija daro išvada, kad yra neatskleista bylos esme pagal nurodyta ieškinyje ginco pagrinda LR CK 1.89 str.
Kitas ieškinio pagrindas yra nurodytas esminis suklydimas, taciau ieškoves atstovas kalba apie apgaule. Pagal pareikšta šiuo metu ieškinio reikalavima, tai yra nurodytas esminio suklydimo , kaip sandorio gincijimo pagrindas, kuris , pagal faktines aplinkybes, gali buti tinkamas. Ieškovei yra butina sukonkretinti ieškinio pagrinda ir del jo apsispresti. Teismas turi skirti termina ieškinio reikalavimu sukonkretinimui, ju papildymui, kad pilnutinai butu galima išspresti teisini ginca.( LR CPK 260 str., 263 str. ) Galutiniu sprendimu gincas išsprendžiamas visiškai. Galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai ištirti visi irodymai ir teismas gali išspresti byloje pareikštu visu reikalavimu pagristumo klausima.
Abejoniu kelia A. G. atsiliepimu pateikimas per savo motina. Teismui privalu atsakova apie bylos esme informuoti personaliai pagal teismo šaukima ir ieškinio nuoraša išsiusti jo gyvenamosios vietos adresu ir paprašyti jo atsiusti atsiliepima tiesiai teismui, o ne per motina, nes pastaroji igaliojimo atstovauti sunu byloje nepateike. Kolegija mano, kad atsakovo A. G. pozicija šioje byloje nera pilnutinai ištirta ir išsiaiškinta. ( LR CPK 185 str.).
Be to, kolegija pažymi, jog yra negalima teisme spresti ginca, kuris nesukuria teisiniu pasekmiu. Šiuo gi atveju, vien naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 2004-09-15 su notariniu tvirtinimu , panaikinimas, nesukels ieškovei jokiu teisiniu pasekmiu, nes gincas del naudojimosi tvarkos šiame name, ieškovei išlieka. Be to, patalpa gyvenamame name (duomenys neskelbtini), 8,24 kv. m. yra ne tik itraukta i M. B. naudojimosi tvarkos dali, pagal 2004-09-15 naudojimosi tvarkos sutarti, bet ir tos pacios dienos kita sutartimi, tai yra, 2004-09-15 pirkimo pardavimo sutartimi tarp M. B. ir A. G. yra parduota A. G. . Taigi, gincas del naudojimosi tvarkos nustatymo yra betarpiškai pririštas prie kito ta pacia diena sudaryto sandorio – tai yra tapta gincu ir del dalies 2004-09-15 pirkimo- pardavimo sutarties tarp M. B. ir A. G. pripažinimo negaliojanciu dalyje del patalpos 1-15, šiame gyvenamame name. Del pasakyto, ieškovei yra privalu tikslinti ieškinio reikalavimus, ir tai gali buti padaryta tik I instancijos teisme. Kaip mineta, nepakanka tik prašyti panaikinti naudojimosi tvarkos sutarti pas notara, o tai padarius , privalu kilusi teisini ginca spresti teisme ir prašyti nustatyti naudojimosi tvarka tarp bendraturciu teisme taip, kaip ieškove laiko, kad jos teises nebutu pažeistos. Tai yra, reikia ieškinio reikalavimo del naujos naudojimosi tvarkos nustatymo tarp šaliu, ko nera pareikšta šiuo metu. Taigi, ieškinio reikalavimas turi buti, ne tik del naudojimosi tvarkos sutarties dalies panaikinimo, bet gincyti ir dali tos pacios dienos pirkimo – pardavimo sutarti tarp M. B. ir A. G. dalyje del patalpos 1-15, ir suformuluoti reikalavima teismui, kaip pilnutinai nustatyti naudojimosi tvarka tarp esanciu visu bendraturciu ne tik gyvenamo namo dalimi, bet ir ieškoves nusipirktais kitais šio namo priklausiniais , bei kitais ukiniais pastatais, nes ginco sutartis neišsprende tarp šaliu esancio ginco del naudojimosi kitais statiniais pvz., pastato – sandelio-, unikalus Nr. 3290-0004-1025 ir pastato – sandelio unikalus Nr. 3290-0004-1058 bei kitais statiniais – tvoros, šulinys , tualetas ir kt.( b.l.13-14), nes ieškoves nuosavybes isigijimo sandoryje yra nurodyta tik isigyta idealioji pastatu ir priklausiniu dalis, todel išlieka gincas del realiai naudojamos pastatu ir ju priklausiniu dalies, kuris, persikelus gincui i teisma, privalo buti išsprestas pilnutinai. Taigi, toks ieškinio reikalavimas, koks yra šiuo metu byloje, nepašalina tarp šaliu teisinio ginco, kuris lieka neišsprestas, todel ieškinio reikalavimus yra butina sutikslinti pilnutinai ir tinkamai. Tai gali buti padaryta tik pirmos instancijos teisme. Kadangi, esant gincui del patalpos 1-15 gyvename name, ir kai ši patalpa buvo itraukta i M. B. naudojimo dali ir jos pardavimo A. G. dali, tai M. B. tampa butina traukti byloje atsakove pagal patikslintus ieškinio reikalavimus. Šiuo metu M. B. buvo apklausta tik liudytoja byloje. Be to, kolegija mano, kad išsiaiškinti, ka gi ieškove nupirko, byloje yra butina apklausti ieškoves namo dalies pardaveja, kuri gali nurodyti, kokia šio pastato dalimi naudojosi jos mirusi motina , ir kokios konkreciai šio pastato patalpos pagal ¼ namo dali buvo realiai parodytos ir parduotos V. R. 2002metais pagal jos pacios sudaryta pirkimo – pardavimo sutarti.
Kadangi kolegija konstatuoja, jog yra neatskleista bylos esme, ir pagal šiuo metu suformuluotus ieškinio reikalavimus, bet koks teismo sprendimas nepašalina ir neišsprendžia teisinio ginco tarp šaliu ir del to, toks teismo sprendimas nesukuria teisiniu pasekmiu, o tai prieštarauja istatymui( LR CPK 260 str.), apylinkes teismo sprendimas naikintinas ir byla gražintina nagrineti I instancijos teismui iš naujo nuo ieškinio reikalavimu tikslinimo momento. ( LR CPK 327 str. 1d.2p.).
Kolegija konstatuoja, kad pagal ieškoves igyta nuosavybes dali ¼ dali, jai priklauso valdyti ir naudotis 45.99 kv.m. arba suapvalinus- 46 kv.m. Šiuo metu, esant dviems 2004-09-15 notaro sudarytoms sutartims,( naudojimosi tvarkos nustatymo ir pirkimo- pradavimo tarp M. B. ir A. G. ) ieškove realiai valdo tik 35,80 kv.m.( b.l. 17), kas sudaro tik - 0,19 dalis pastato, tai yra ji neturi net 0,20 pastato daliu arba neturi net 1/5 dalies pastato, o tai yra akivaizdus ieškoves interesu pažeidimas, kuris turi buti išsprestas, jei jau gincas persikele i teisma.
Kolegija sutinka su apeliantes argumentu, jog šiuo metu esanti situacija aiškiai pažeidžia ieškoves interesus, todel, toks teismo sprendimas, kuris palieka toki pažeidima nepašalinta, negali buti laikomas teisetu, todel naikintinas.
Kolegija nesprendžia bylinejimosi išlaidu paskirstymo klausimo, nes byla gražinama nagrineti iš naujo I instancijos teismui. Visus bylinejimosi išlaidu klausimus išspres I instancijos teismas , iš naujo išnagrinejes byla ( LR CPK 93 str. 4d.).
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2006m. gruodžio 1d. sprendima panaikinti ir byla perduoti nagrineti iš naujo I instancijos teismui.