- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-04
- Bylos Nr.
- 1S-705-843/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas, Aušra Valinskienė
- Nuteistasis
- R. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės ir Aušros Valinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2016-07-25 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimą Nr. 59-189 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2002 m. kovo 6 d. nuosprendžiu. Kauno apygardos teismas 2003 m. lapkričio 14 d. nutartimi nusikalstamą veiką perkvalifikavo ir R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
Bausmės terminas - 19 metų laisvės atėmimo, pirmus 3 metus atlikti kalėjime.
3/4 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2015-06-15.
Neatliktos bausmės dalis 2016-07-21 - 3 metai 7 mėnesiai 24 dienos.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nutarė atsisakyti patvirtinti 2016-07-25 Komisijos nutarimą Nr. 59-189 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. M.. Skundžiamoje nutartyje pažymima, jog, įvertinus tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, darytina išvada, kad padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, likusi pakankamai didelė neatliktos bausmės dalis, neduoda pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t.y. pasitaisė ir ateityje nedarys nusikaltimų. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas ir anksčiau taikytas lygtinis paleidimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Teismo manymu, R. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. M. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 59-189 paleisti jį lygtinai iš pataisos namų.
Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje neatsižvelgta į tai, kad jis bausmę atlikinėja jau 15 metų ir 5 mėnesius, į tai, kad teisiant jį buvo pasunkinta jo teisinė padėtis, nors jo nusikalstama veika turėjo būti traktuojama kaip buitinis konfliktas.
Šalies argumentai
R. M. prašo atsižvelgti į jo elgesį pataisos įstaigoje per 16 metų, į tai, jog 11 metų dirbo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jo elgesys vertinamas gerai, 30 kartų skatintas, dalyvauja laisvalaikio užimtumo programose, nuo 2007 metų bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu įgijo siuvėjo ir vytelių pynėjo specialybes. Dengia priteistą civilinį ieškinį. Palaiko socialinius ryšius su sugyventine, kuriai po širdies insulto reikalinga jo pagalba. Pagal „OASys“ metodiką jo pakartotinio nusikalstamumo rizika žema - 32 balai, jis atlikęs didelę laisvės atėmimo bausmės dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
R. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) BVK 157 straipsnyje numatyta galimybė teismui priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t.y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, nuteistasis R. M. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius kriterijus, 3/4 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2015-06-15. Tačiau nežiūrint į tai, kad nagrinėjamu atveju yra BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos formaliosios sąlygos, vien to nepakanka, kad nuteistojo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.
Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vertinama ir tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantis nuteistasis įvykdė adaptacijos, teisinio ir socialinio švietimo programose numatytas priemones, ar nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitus duomenis, turinčius reikšmės šio klausimo sprendimui.
Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nors nuteistasis pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, skatintas, dirba, dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose ir programose, tačiau vien šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, būtina atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir įvertinti nuteistojo asmenybės ypatumus, jo elgesį prieš nusikaltimo padarymą ir po, įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą.
Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvės atėmimo įstaigoje dalyvauja laisvalaikio užimtumo programoje, dirba tvarkiniu, motyvuotas prasmingam užimtumui. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programoje, nuo 2012-02-27 iki 2015-02-26 Krikščioniškojo labdaros fondo „Tėvo namai“ veikloje bei yra projekto „Asmenų, paleistų iš įkalinimo įstaigų, socialinė bei profesinė reabilitacija ir integracija į darbo rinką Kauno ir Tauragės apskrityje“ dalyvis. R. M. už gerą darbą bei elgesį nuteistasis skatintas 30 kartų. Nuo 2007-11-07 bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Iki įkalinimo dirbo neoficialiai. Suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą. Nuteistasis pataisos namuose dirba ūkio skyriuje tvarkiniu. Bausmės atlikimo metu įgijo siuvėjo, vytelių pynėjo specialybes. Išėjęs į laisvę planuoja susirasti darbą savarankiškai. Nuteistasis nėra linkęs elgtis impulsyviai, naudoti smurtą, per ilgą laisvės atėmimo laiką nebuvo fiksuota nevaldomų pykčio protrūkių, nors pastarasis smurtinis nusikaltimas, pasak asmens, įvykdytas praradus emocinę kontrolę. Asmuo laisvės atėmimo vietose daug kartų skatintas už iniciatyvą ir gerą elgesį, jo elgesys vertinamas teigiamai. Geba atpažinti savo problemas, tačiau kartais, susidūrus su kliūtimis, gali atsisakyti konstruktyvios veiksmų krypties. Supranta, kad visi poelgiai ir sprendimai turi ilgalaikes ir trumpalaikes pasekmes. Šiai dienai turi suformavęs konkrečius ilgalaikius tikslus, žino kokiais žingsniais jų siekti. Socialines situacijas vertina teisingai, geba išskirti pagrindinius dėsningumus ir pritaikyti juos konkrečioms aplinkybėms. Skiria daug dėmesio ankstesnio elgesio apmąstymams ir analizei, nori oriai sutikti senatvę. Diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Priežiūrą vertina teigiamai, subkultūros nesilaiko. Pripažįsta visuomenės elgesio normas, nori būti pilnateisiu visuomenės nariu. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemai rizikos grupei - 32 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 20 balų, dinaminiai - 12 balų. Šiuo metu Vilniaus pataisos namai dėl nuteistojo vykdomųjų raštų neturi. R. M. teismo nuosprendžiu priteistas ieškinį - 1229 Eur, kurį nuteistasis dengia.
Akivaizdu, kad aukščiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, taikant BVK 157 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šių aplinkybių kontekste akcentuotina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumo laipsnis, jo įvykdymo aplinkybės, tikslai bei motyvai.
Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. M. šiuo metu atlieka bausmę už tai, kad pasikėsino tyčia nužudyti du asmenis ir tai padarė būdamas pripažintas itin pavojingu recidyvistu, tačiau nužudė tik vieną asmenį, nes kitam asmeniui buvo laiku suteikta kvalifikuota medicininė pagalba. Nuteistasis asmenį nužudė žiauriai – 7 kartus įkirsdamas kirviu į galvą, 3 kartus į kaklą, daužydamas kumščiais ir kirvio pentimi. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis yra pavojingas, jo veikimas atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. R. M. bausmės atlikimo metu nustatyto elgesio tvarką pažeidė 5 kartus, baustas 4 kartus, nuobaudos negalioja. Nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus, nusikaltimai sunkėja. Dėl įvykdytų nusikaltimų nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, linkęs pateisinti savo veiksmus. Esant šioms aplinkybėms daryta išvada, kad nuteistasis dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip ypatingai teigiamą, atspindėtų jo elgesio pokyčius. Tuo tarpu esant aukščiau aptartoms nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms, išlieka pavojus, jog būdamas laisvėje asmuo gali kartoti savo priešingą teisei, pavojingą elgesį.
Pažymėtina ir tai, kad už nusikaltimą, už kurį nuteistas R. M., yra numatytas ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos. R. M. Kauno apygardos teismo 2002 m. kovo 6 d. nuosprendžiu buvo paskirtas laisvės atėmimo bausmė 20 metų, Kauno apygardos teismas 2003 m. lapkričio 14 d. nutartimi nusikalstamą veiką perkvalifikavus pagal naująją BK redakciją, nuteistajam laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta iki 19 metų. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už visuomenei pavojingą veiką, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Taigi šiuo metu paleidus R. M. iš pataisos įstaigos lygtinai, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti dėl nuteistojo skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.