Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant pareiškėjo Lenkijos įmonės Betafence sp.z.o.o. atstovui advokatui T. G., suinteresuoto asmens BUAB „Tvorų centras“ atstovei advokato padėjėjai I. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lenkijos įmonės Betafence sp.z.o.o. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Tvorų centras“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjo Lenkijos įmonės Betafence sp.z.o.o. atstovas advokatas T. G. pateikė teismui prašymą patvirtinti Lenkijos įmonės Betafence sp.z.o.o. 51762,34 eurų finansinį reikalavimą BUAB „Tvorų centras“ bankroto byloje.

Pagal LR CK 6.311 str. pirkimo-pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės (CK 1.71-1.77 str.), reglamentuojančios sandorių formą. Tarp kreditoriaus Lenkijos įmonės Betafence sp. z o.o. ir skolininko BUAB Tvorų centras, susiklostė dalykiniai santykiai, kuriuos palaikant Šalys vadovavosi „Incoterms 2000“ prekių pristatymo sąlygomis. Šalys nebuvo sutarusios dėl vientisos rašytinės sutarties pasirašymo.

Pagal 1980-04-11 Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl tarptautinio prekių pirkimo- paravimo sutarčių (Valstybės žinios, 1995, Nr. 102-2283) 11 straipsnį, nereikalaujama kad pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta arba patvirtinta paprasta rašytine forma, arba atitiktų bet kokį kitą reikalavimą formos atžvilgiu. Iš to darytina išvada, kad palaikant prekybos santykius tarptautinės prekių pirkimo -pardavimo sutarčių sudarymo taisyklės nenustato konkrečių reikalavimų sutarties formos atžvilgiu ir jos turiniui.

Incoterms (angį. International commerce terms) - tai tarptautinės prekybos (sutarčių) sąlygos arba kitaip - tarptautinės taisyklės, numatančios specifines prekių pristatymo sąlygas užsienio prekyboje, jų rinkinys. Incoterms 1936m. pirmą kartą sudarė Tarptautiniai prekybos rūmai (angį. International Chamber of Commerce, ICC), siekdami supaprastinti tarptautiniu mastu sudaromus verslo sandėrius, nutarė įvesti bendras sutarčių sudarymo taisykles - INCOTERMS. Naujausias INCOTERMS taisyklių atnaujinimas sudarytas 2000 m. ir vadinamas INCOTERMS 2000. Verslininkai taupydami laiką ir pinigus vietoj pristatymo sąlygų sutartyje įrašo tik sutrumpinimą, o dažnai iš vis sutarties nesudaro, o tik pristatymo sąlygų sutrumpinimą įrašo į sąskaitą - faktūrą.

Kaip minėta, palaikant dalykinius santykius Kreditorius ir Skolininkas vadovavosi „Incoterms 2000“ prekių pristatymo sąlygomis: „EXW“- iš įmonės (... vietos pavadinimas). Pirkėjas neprisiima jokių įsipareigojimų pakrauti prekes į pirkėjo transporto priemonę ir sutvarkyti prekių eksporto muitinės formalumus; „FCA pristatyta iki vežėjo (... vietos pavadinimas) Pardavėjas įvykdo savo įsipareigojimą perduoti prekes pirkėjui, kai šias prekes perduoda vežėjui. Prekių atsitiktinio žuvimo rizika pereina vežėjui kai krovinis perduodamas vežėjui., kurios buvo įrašomos sąskaitose- faktūrose (kopijos su vertimais pridedamos).

Tarptautinėje dalykinėje praktikoje inter alia priimta, kad paprastai užpildomi pirkimo-pardavimo dokumentai, kurie skirstomi į privalomus ir neprivalomus. Privalomų pirkimo-pardavimo dokumentų grupei priskiriami siuntėjo, gavėjo bei tranzitinių šalių ir vežėjo pageidaujami dokumentai. Dažniausiai pildomi dokumentai: sąskaita, pakavimo lapas, sertifikatai, leidimai, licencijos ir kt. dokumentai.

Neprivalomi pirkimo-pardavimo dokumentai). Šios grupės dokumentai reikalingi santykiams tarp siuntėjo ir gavėjo sureguliuoti, pateikti papildomą informaciją apie krovinį ar apie suteiktas paslaugas. Visi šie dokumentai yra laisvos formos ir nieko nereikalaujami. Dažniausiai pildomi dokumentai: instrukcijos, brėžiniai, nuotraukos ir kt. dokumentai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Skolininkas, būdamas pirkėju, įstatymų nustatyta tvarka nepareiškė pretenzijų dėl prekių kokybės. Todėl laikytina, kad kreditorius, būdams pardavėjo tinkamai įvykdė savo prievoles. Tačiau skolininkas neįvykdė atsikaitymo pareigos, t. y. neapmokėjo nurodytų sąskaitų-faktūrų per nustatytą terminą. Tokių būdų preziumuojama, kad Kreditoriaus ir Skolininko santykiai įforminti nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės normų nustatytų reikalavimų ribose ir joms neprieštarauja; tokio įforminimo pakanka pirkimo-pardavimo sandorio buvimo faktui įrodyti. Šalys, t. y. Kreditorius (pardavėjas) ir Skolininkas (pirkėjas) nebuvo susitarusios dėl vientisos rašytinės sutarties pasirašymo. Sutartys buvo sudaromos pagal LR CK 6.162 str. 1 d. nustatytas taisykles, t. y. pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptas). Pagal LR CPK 182 str. nereikia įrodinėti aplinkybių preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka.

Tokiu būdu, bankroto administratoriaus reikalavimas Kreditoriui pateikti raštinės prekių (paslaugų) teikimo sutartį, prekių perdavimo dokumentus yra nepagrįstas.

Dėl Užsakymo formos

Šalys nebuvo susitarusios, kad bus pateikiamas rašytinės formos užsakymas, kaip būtina sąlyga. Užsakymo formos ir pildymo tvarkos inter alia nenustato pardavėjo (kreditoriaus) vidinės taisyklės. Todėl negalima reikalauti to, ko nėra iš prigimties. Kaip minėta, sąlyga „EXW“ reiškia, kad pirkėjas pats atrenka jam patikusias prekes ir akceptuodamas pasiūlymą (ofertą) apie tai praneša pirkėjui. Toliau, Pardavėjas neprisiima jokių įsipareigojimų pakrauti prekes į pirkėjo transporto priemonę ir sutvarkyti prekių eksporto muitinės formalumus. Reikalavimas pateikti užsakymo formą yra nepagrįstas, kadangi prieštarauja sandorio sudarymo laisvės principui.

Dėl dalinį apmokėjimą patvirtinančių įrodymų

Bankroto administratoriaus argumentas, kad kreditorius turi pateikti įrodymų apie dalinio apmokėjimo patvirtinimą neturi materialinio pagrindo ir yra perteklinis. Pirma, Kreditorius, yra sąžiningas (LR CK 1.5 str.). Ši teisinė prezumpcija turi būti paneigta bendra tvarka. Kreditorius pareiškia apie faktą, kad skolininkas pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 8025104350 įvykdė dalį piniginės prievolės, pripažįsta šį faktą ir apie jį pareiškia. Apie šį faktą pareikšta be apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą, Kreditorius nesinaudojo ta aplinkybe, kad buvęs BUAB „Tvorų centras“ direktorius R. J. neperdavė bankroto administratoriui jokių įmonės dokumentu, ir nepareiškė daugiau reikalavimų. Todėl Kreditoriaus negalima apkaltinti nesąžiningumu. Pagal CPK 182 str. 1 d. 5 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamas šalių pripažintas faktas. Bankroto administratorius nepateikė įrodymų, remiantis kuriais galima būtų paneigti šias prezumpcijas. Atsižvelgiant į bankroto proceso metu kylančių klausimų reguliavimo ypatumus, taikant CPK normas, ginčydamas kreditoriaus Betafence sp. z o.o. kreditorinį reikalavimą, bankroto administratorius privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 str.). Pažymėtina kad bankroto administratoriaus atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad buvęs BUAB „Tvorų centras“ direktorius R. J. neperdavė bankroto administratoriui jokių įmonės dokumentų, nurodo į tai, kad bankroto administratorius neturi argumentų galinčių paneigti pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ir tokių santykių buvimo fakto prezumpcijos, taip pat nesudaro teisėto pagrindo netvirtinti kreditoriaus Betafence sp. z o.o. pareikštus kreditorinius reikalavimus. Todėl manome, kad bankroto administratoriaus atsiliepime išdėstyta pozicija nepagrįsta.

Kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Teismo nutartis, kuria patvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai, yra procesinis dokumentas, kuriuo konstatuojama, kad kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra pagrįstas. Kreditorius nurodo, kad prekių gavimo-perdavimo faktas patvirtinamas važtaraščiuose: Nr. 4025079294; 4025080471; 4025081740; 4025082749 pirkėjo (skolininko) antspaudu ir atsakingo asmens parašu, kuriuo buvo komercijos direktorius V. B.“. Tačiau sulyginus sąskaitose faktūrose ir važtaraščiuose nurodytus prekių pavadinimus ir kiekius, nustatyta, kad kreditorius nepateikė jokių duomenų, kad 2010-05-05 sąskaitoje faktūroje Nr. 025104350 bei 2010-06-11 sąskaitoje faktūroje Nr. 8025106253 nurodytos prekės buvo perduotos pirkėjui UAB „Tvorų centras“. Tuo tarpu 2010-05-05 sąskaitoje faktūroje Nr. 025104350 bei 2010-06-11 sąskaitoje faktūroje Nr. 8025106253 nėra nei pardavėjo Lenkijos įmonės Betafence sp. z o. o., nei pirkėjo UAB „Tvorų centras“ parašų.

Kreditorius 2014-02-13 kreditoriniame reikalavime Nr. 146/2014 nurodo, kad skolos likutis pagal 2010-05-05 sąskaitą faktūrą Nr. 025104350 yra 437,78 eurų. Kreditoriui nepateikus jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių, kad 2010-05-05 sąskaitoje faktūroje Nr. 025104350 nurodytos prekės buvo perduotos pirkėjui, pagrįstai manoma, kad dalinį sąskaitos faktūros Nr. 025104350 apmokėjimą bendrai 3140,62 eurų sumai patvirtinantys įrodymai yra reikšmingi sprendžiant, ar atsakovas pripažino savo prievolę apmokėti šią sąskaitą (CK 1.130 str. 2 d.). Dėl nurodytų priežasčių kreditorius savo paaiškinimuose nepagrįstai nurodo, kad atsakovo reikalavimas pateikti dalinį 2010-05-05 sąskaitos faktūros Nr. 025104350 apmokėjimą patvirtinančius įrodymus yra perteklinis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriaus finansinį reikalavimą teismas tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai; be to, ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą - sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-630/2012). CPK 178 str. įtvirtinta įrodinėjimo pareigą, numatanti, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Kreditorius, siekdamas įrodyti savo reikalavimo teisę bankrutuojančiam juridiniam asmeniui ar jos dydį, privalo būti aktyvus ir turi pateikti teismui tinkamos formos bei turinio įrodymus, kadangi šio reikalavimo tvirtinimo procedūra atitinka civilinės bylos pagal pareikštą ieškinį nagrinėjimą.

Kreditorius Lenkijos įmonės Betafence sp. z o. o. pateikė Kauno apygardos teismui 2014-02-13 kreditorinį reikalavimą Nr. 146/2014, tačiau kartu su reikalavimu nepateikė pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių kreditoriaus finansinį reikalavimą, t. y. nepateikė jokių duomenų, kad 2010-05-05 sąskaitoje faktūroje Nr. 025104350 bei 2010-06-11 sąskaitoje faktūroje Nr. 8025106253 nurodytos prekės buvo perduotos pirkėjui UAB „Tvorų centras“; nepateikė dalinį 2010-05-05 sąskaitos faktūros Nr. 025104350 apmokėjimą bendrai 3140,62 eurų sumai patvirtinančių įrodymų; nepateikė įrodymų, kad atsakovui neatsiskaičius 2010 m., kreditorius reiškė atsakovui reikalavimus ir/ar pretenzijas dėl skolos sumokėjimo; pateiktose sąskaitose faktūrose nėra nei pardavėjo Lenkijos įmonės Betafence sp. z o. o., nei pirkėjo UAB „Tvorų centras“ parašų, ko pasekoje nėra pagrindo BUAB “Tvorų centras” bankroto byloje patvirtinti kreditoriaus Lenkijos įmonės Betafence sp. z o. o. 51 762,34 EUR dydžio finansinį reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remiantis LR Civilinio proceso kodekso 1 str. 1 d., 178 str., LR Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1 d., teismo prašome Lenkijos įmonės Betafence sp. z o. o. 2014-02-13 kreditorinį reikalavimą Nr. 146/2014 civilinėje byloje Nr. B2-999-259/2014 atmesti.

Prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų ir važtaraščių (b. l. 17-64) matyti, kad tarp UAB „Tvorų centras“ ir Lenkijos įmonės Betafence sp. z o. o. 2010 metais susiklostė dalykiniai verslo santykiai, kuriuos įgyvendindamos šalys vadovavosi "Lncoterms 2000" prekių pristatymo sąlygomis (b. l. 13-15), kreditorius tiekė UAB Tvorų centras metalo gaminius, vielą, tvoros tinklą, stulpelius, o šiuos gaminius UAB „Tvorų centras“ gaudavo, šias teismo išvadas patvirtina pareiškėjo pateiktuose teismui finansiniuose dokumentuose esantys bendrovės UAB „Tvorų centras“ anspaudas ir atsakingo bendrovės asmens komercijos direktoriaus V. B. parašas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „Tvorų centras“ vertėsi tvorų, vartelių, kiemo užtvarų, vartų įrengimu, remontu, prekyba (b. l. 78), skolininko veiklos pobūdis atitiko kreditoriaus pateiktų bendrovei prekių rūšis ir asortimentą. Iš byloje pateikto UAB „Tvorų centras“ veiklos aprašo matyti, kad bendrovė kaip pagrindinį savo veiklos partnerį yra įvardijusi Lenkijos įmonę Betafence sp. z o. o (b.l. 77). Teismas laiko nepagrįstais BUAB „Tvorų centras“ bankroto administratoriaus nesutikimo su pareikštu prašymu argumentą, kad pareiškėjas nepateikė rašytinio susitarimo dėl prekių pirkimo pardavimo, nepateikė pretenzijų ar raginimų sumokėti susidariusią skolą už neapmokėtas prekes, kadangi šios aplinkybės nepaneigia skolininko pareigos atsiskaityti su kreditoriumi pareigos, pati bankrutuojanti bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kad yra sumokėjusi Lenkijos įmonei Betafence sp. z o. o už pateiktas prekes pagal byloje esančius finansinius dokumentus, kurie įrodo, kad bendrovė prekes iš kreditoriaus yra gavusi (LR CPK 178 str.). Teismas taip pat atmeta skolininko argumentus toje dalyje, kad dviejuose finansiniuose dokumentuose nėra visų būtinų UAB „Tvorų centras“ rekvizitų, kad patvirtinti tą aplinkybę, jog prekes bendrovė yra gavusi. Skolininkės atstovo motyvus, jog 2010-05-05 sąskaitoje faktūroje Nr. 025104350 bei 2010-06-11 sąskaitoje faktūroje Nr. 8025106253 nėra nei pardavėjo Lenkijos įmonės Betafence sp. z o. o., nei pirkėjo UAB „Tvorų centras“ parašų, todėl prekių bendrovė pagal šias sąskaitas nėra gavusi, paneigia tas faktas, kad minėtas sąskaitas Nr. 025104350 bei Nr. 8025106253 lydinčiuose prekių važtaraščiuose (b. l. 17-18, 21, 34, 37), yra bendrovės „Tvorų centras“ antspaudas ir atsakingo asmens parašas, kas įrodo, jog prekes bendrovė prekes yra gavusi pagal važtaraščius.

Todėl Lenkijos įmonės Betafence sp. z o. o 51 762,34 eurų kreditorinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų centras“ bankroto byloje tvirtintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (LR ĮBĮ 26 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patvirtinti Lenkijos įmonės Betafence sp. z o. o 51 762,34 eurų dydžio trečios eilės kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios UAB „Tvorų centras“ bankroto byloje.

Nutartis byloje dalyvaujančių asmenų per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos, o kitų kreditorių nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.