Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, susipažinęs su E. K. skundu dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) Paieškos poskyrio specialistės J. Z. 2024 m. kovo 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24233320860),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo išvados

E. K. skundą dėl Institucijos Paieškos poskyrio specialistės J. Z. 2024 m. kovo 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24233320860) atsisakytina priimti.

ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti.

ANK 621 straipsnis apibrėžia subjektų ratą turinčių teisę apskųsti ne teismo tvarka priimtus nutarimus. Aptariamame straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio

nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. K. pranešė policijai apie galimai netinkamai pastatytą automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tačiau byloje pareiškėjas nėra įgijęs nukentėjusiojo statuso ANK 578 straipsnio 1 dalies prasme, nes šiuo klausimu nėra priimtas joks procesinis sprendimas.

Kaip minėta, ANK 621 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Kita vertus, nurodymas, kad asmeniui, pranešusiam apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, veika padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, negali būti formalus. Fizinės, turtinės ar neturtinės žalos padarymas turi būti bent minimaliai įžvelgtinas įvertinus galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ar pagrįstas konkrečiais asmens pateiktais duomenimis, kad tokia žala yra bent kažkiek reali.

E. K., informuodamas policiją apie galimą administracinį nusižengimą, nurodė, kad jis patyrė turtinę žalą (gaišo laiką siųsdamas pranešimą apie padarytą pažeidimą) ir neturtinę žalą (nėra malonu matyti savanaudiškais tikslais pažeidinėjamas visuotinai priimtas bendrabūvio normas). Kita vertus, vien tokio pobūdžio teiginių nepakanka pripažinti, kad jis galimai patyrė turtinę ar neturtinę žalą.

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Pareiškėjas byloje nepagrindė, kokią konkrečią turtinę žalą jis realiai patyrė. Pranešimo siuntimas policijai nėra laikomas turtine žala CK 6.249 straipsnio prasme. Kiekvieną kartą, kai asmuo informuoja instituciją apie galimą teisės pažeidimą, yra skiriama kažkiek savo laiko, tačiau tai savaime negali būti prilyginama turtinės žalos patyrimui. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad asmuo, informuodamas instituciją apie galimą teisės pažeidimą, savo noru skiria tam laiko.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nors E. K. savo pranešime apie galimai padarytą administracinį nusižengimą nurodo, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, tačiau, teismo vertinimu, tai tėra tik deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Taip pat pažymėtina, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju arba nustatytas jam galimai padarytos žalos faktas, žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymas, tai yra juos turi sieti priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pranešė apie nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas), padarymą, kuris pagal savo pobūdį negali arba labai mažai tikėtina, kad gali, sukelti kažkokias pasekmes ar padaryti realios žalos tretiesiems asmenims.

Teismo vertinimu, E. K., pranešdamas policijos pareigūnams apie jo manymu padarytą administracinį teisės pažeidimą savo pilietinę pareigą atliko. Tačiau nenustačius, kad jam trečiųjų asmenų veiksmais, t. y. galimai pažeidžiant Kelių eismo taisykles pastatytu automobiliu buvo padaryta kokios nors realios žalos, jis administracinio nusižengimo tyrime galėtų būti liudytoju, bet ne nukentėjusiuoju. Taigi, skundžiamu nutarimu jis nukentėjusiuoju nepripažintas pagrįstai ir nukentėjusiojo asmens procesinių teisių, taip pat ir ginčyti 2024-03-05 nutarimo, priimto ANK 565¹ str. 1 p. pagrindu, jis neįgijo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neturi teisės skųsti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus pareigūnės 2024 m. kovo 5 d. nutarimo, todėl skundą atsisakytina priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621, 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsisakyti priimti E. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės J. Z. 2024 m. kovo 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24233320860).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 626 straipsnio 5 dalis) gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.