Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-01-22 · Civilinė byla Nr. 2-69/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-22
Bylos Nr.
2-69/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Danutė Gasiūnienė (pran.), Vigintas Višinskis
Atsakovas
V. T.
Ieškovas
D. M.
Trečiasis asmuo
J. M., R. M.
Kategorijos
  • 99.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-69/2009Procesinio sprendimo kategorija 99.1.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISliETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininko), Danutės Gasiūnienės (kolegijos pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsakovui V. T. nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, civilinėje byloje Nr. 2-1622-392/2008 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui V. T. dėl iškeldinimo ir V. T. priešieškinį dėl nuosavybės teisės nustatymo, tretieji asmenys J. M. ir R. M..

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė D. M. ieškiniu prašė teismo iškeldinti atsakovą V. T. su visais jam nuosavybės teise priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šis butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, jame beveik dešimt metų kartu su ieškove gyveno atsakovas. Tačiau pastaruoju metu atsakovas yra agresyvus ir į butą neįsileidžia teisėtos šio buto savininkės.

Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti jam nuosavybės teises į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat į ½ dalį 0,1838 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Priešieškinį grindė tuo, kad bendro gyvenimo su ieškove metu už bendras pinigines lėšas įsigijo ginčo butą, o už investicinius čekius nusipirko žemės sklypą, į kuriuos nuosavybės teises įsiregistravo tik ieškovė. Pažymėjo, jog už savo pinigines lėšas remontavo butą, sudarinėjo sutartis su atitinkamais teisės subjektais dėl komunalinių paslaugų teikimo.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 21 d. sprendimu D. M. ieškinį tenkino, atsakovo V. T. priešieškinį atmetė (2t. b.l. 207). Nesutikdamas su sprendimu atsakovas V. T. padavė apeliacinį skundą.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, įpareigojo atsakovą sumokėti trūkstamą 5 128 Lt žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nustatė, kad atsakovo skundas paduotas dėl dviejų, skundžiamu sprendimu išspręstų reikalavimų, t.y. dėl iškeldinimo ir dėl nuosavybės teisės į turtą nustatymo. Teismo nuomone, pirmasis neturtinio pobūdžio reikalavimas turi būti apmokėtas 127 Lt, o turtinio pobūdžio reikalavimo dėl nuosavybės teisės į turtą nustatymo ginčijimas – 6 301 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Bendra mokėtino žyminio mokesčio suma – 6 428 Lt, o atsakovas yra sumokėjęs tik 1 300 Lt.

Atskiruoju skundu atsakovas V. T. prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo atleisti. Apeliantas nurodo, kad yra tik iš dalies darbingas, mėnesio pajamos sudaro 1248,71 Lt, jokio vertingo turto neturi. Už paduotą apeliacinį skundą sumokėjo 1 300 Lt žyminio mokesčio dalį, o likusios dalies dėl sunkios turtinės padėties sumokėti negali. Atsakovas taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartimi jau buvo iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant priešieškinį.

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė D. M. ir tretieji asmenys J. M. bei R. M. prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas nepasinaudojo LR CPK suteikta teise pateikti pirmosios instancijos teismui rašytinį, motyvuotą prašymą dėl atleidimo nuo tam tikros dalies mokėtino žyminio mokesčio bei tokio prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai nesprendė atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimo. Tokį prašymą atsakovas pareiškė tik pateiktame atskirajame skunde, kuriame pagal CPK 312 ir 314 straipsnius imperatyviai draudžiama pareikšti naujus reikalavimus bei pateikti naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažas pajamas gaunantiems asmenims užtikrina tiek CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek ir CPK 84 straipsnyje numatyta galimybė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės susimokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą, turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo ar atidėti tokio mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą.

Kreipimasis į teismą paduodant apeliacinį skundą apmokestinamas tokio pat dydžio žyminiu mokesčiu, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (priešieškinį) pirmosios instancijos teisme (CPK 80 str. 4 d.). Tai, kad teismas atleidžia šalį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį ar priešieškinį, nereiškia, jog šalis atleidžiama ir nuo kitų žyminiu mokesčiu apmokestinamų procesinių veiksmų. Paduodant apeliacinį skundą, atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo klausimas, esant suinteresuoto asmens prašymui, turi būti nagrinėjamas iš naujo.

Iš nagrinėjamos bylos turinio matyti, kad atsakovas V. T. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo taip pat prašė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio dalies, viršijančios 200 Lt, mokėjimo (1t. b. l. 36-41). Iš dalies tenkindamas atsakovo prašymą, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. vasario 13 d. nutartimi iš dalies atleido atsakovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigojo primokėti 1000 Lt žyminio mokesčio (1t. b. l. 30-31). Pagal teismingumą bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 21 d. sprendimu D. M. ieškinį tenkino, atsakovo V. T. priešieškinį atmetė (2t. b.l. 207). Nesutikdamas su sprendimu atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad už pateiktą priešieškinį, pirmosios instancijos teismui įpareigojus, sumokėjo 1 300 Lt žyminio mokesčio, todėl už pateiktą apeliacinį skundą moka taip pat 1 300 Lt (3t. b. l. 18-20). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, teismas dėl apelianto atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo nepasisakė ir įpareigojo apeliantą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (3t. b. l. 14). Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas nepateikė teismui prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, todėl teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 82 straipsniu, įpareigojo atsakovą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jo turtinė padėtis yra bloga ir kad nuo žyminio mokesčio dalies, paduodant priešieškinį, jis buvo atleistas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundo argumentus ir apelianto prašymą, nurodo, kad pagal CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostatas atleidimo nuo žyminio mokesčio prašymą nagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl prašyti iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio apeliantas gali pirmosios instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant pirmosios instancijos teismo nutarties, įpareigojančios sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, atskirojo skundo prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo nėra apeliacijos dalykas. Šalies prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio turi būti motyvuotas ir pagrįstas prie prašymo pridedamais įrodymais. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo sieja ne tik su gaunamomis pajamomis, bet su visa asmens turtine padėtimi. Turtinę padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį, todėl vien tik argumentas, jog atsakovas yra tik iš dalies darbingas ir šiuo metu jo pajamos per mėnesį sudaro 1248 Lt, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sunkią turtinę padėtį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad yra pasibaigęs pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą, nustato atsakovui (apeliantui) naują terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti. Per nustatytą terminą apeliantas turi galimybę pasinaudoti CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kad pirmosios instancijos teismas įvertintų apelianto turtinę padėtį iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui V. T. naują terminą iki 2009 m. vasario 13 d. sumokėti 5 128 (penkis tūkstančius šimtą dvidešimt aštuonis) litus žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendimo bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė GasiūnienėVigintas Višinskis