Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu vaiko auginimo atostogose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

laikotarpiu nuo 2007-02-05 iki 2008-10-13 dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą bei privalėdama garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, organizavo įmonės apgaulingos apskaitos tvarkymą bei pati ją apgaulingai tvarkė, neužtikrindama Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 4 str. reikalavimų bei pažeisdama šio įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 16 str. 3 d., bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 p., dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-02-05 - 2008-10-13, tai yra, E. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. B. parodymais (b.l. 179, 182, 184), kuriais ji kalta prisipažino pilnai ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo įsteigimo dirbo direktore, vėliau apskaitininke. Po jos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo K. V., vėliau K., kurio pavardės neatsimena, po jo A. D.. Kas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas ji neatsimena, ar buvo ką nors įsakymu paskyrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku, taip pat neatsimena. Jai einant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, buhalteriniai dokumentai buvo saugomi bendrovės nuomojamose patalpose, kur ir buvo vykdoma veikla. Jos darbo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo trys buhalterės, jų pavadžių ir vardų ji neatsimena. Kasos dokumentus, kasos knygą vesdavo buhalterė, o ji tik pasirašydavo. Trūkstami dokumentai: 2007-07-03 8000 Lt išmokėjimas grynais pinigais bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, 2008-03-07 - 2008-06-06 laikotarpio 473 100 Lt mokėjimai A. J., 2008-08-14 24 000 Lt mokėjimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, 2008-09-01, 2008-09-16, 2008-09-18, 2008-09-19 iš viso 59 400 Lt mokėjimai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikti įforminus juos kasos išlaidų orderiais, šie dokumentai turėtų būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje. Kai reikėdavo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymus grąžinti bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervestus pinigus, ji paimdavo grynus pinigus iš sąskaitos ir perduodavo pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, kuris pasirašydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderyje arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo kasos pajamų orderį ir ji jame pasirašydavo. 2007-07-27 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0182 jos gauti 200 000 Lt tą pačią dieną buvo grąžinti atgal. Kažkokius darbus planavo vykdyti, bet dėl kažkokių priežasčių buvo persigalvota, tą pačią dieną gavo prašymą grąžinti pinigus ir šie pinigai buvo grąžinti atgal A. J.. Dėl ko šių pinigų gavimas ir grąžinimas nebuvo apskaitytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje, ji nežino, neatsimena ar šiuos dokumentus padavė buhalterei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. J. jos paprašė, kad leistų, jog už bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas paslaugas tretieji asmenys pervestų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, nes bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ kažkam buvo skolinga. Ji smulkiau į tai nesigilino, sutiko. Dėl kasos dokumentų neišrašymo, bei kasos dokumentų neapskaitymo ji smulkiau nepaaiškino, nes neatsimena. Kodėl 473 100 Lt sumai išrašytuose 16 kasos išlaidų orderių: 2008-03-07 Nr. 03 07/02 - 20 000 Lt sumai, 2008-03-19 Nr. 03 18/01 - 80 000 Lt sumai, 2008-03-21 Nr. 03 21/01 - 3 000 Lt sumai, 2008-04-08 Nr. 04 08/01 - 80 000 Lt sumai, 2008-04-09 Nr. 04/09/01 - 5 300 Lt sumai, 2008-04-10 Nr. 04 10/02 - 40 000 Lt sumai, 2008-04-15 Nr. 04 15/01 - 6 000 Lt sumai, 2008-04-18 Nr. 04 18/01 - 7 000 Lt sumai, 2008-05-06 Nr. 05 06/01 - 14 000 Lt sumai, 2008-05-09 Nr. 05 09/01 - 90 000 Lt sumai, 2008-05-10 Nr. 05 10/01 - 18 500 Lt sumai, 2008-05-27 Nr. 05-127/01 -20 000 Lt sumai, 2008-06-02 Nr. 06 04/01/1 - 45 000 Lt sumai, 2008-06-04 Nr. 06 04/01 - 30 000 Lt sumai, 2008-06-05 Nr. 06 05/01 - 10 000 Lt sumai, 2008-06-06 Nr. 06 06/02 - 4300 Lt sumai nėra buhalterio parašo, kodėl jie neapskaityti kasos knygoje, ji taip pat nežino. Ji teigia, kad šie išlaidų orderiai buvo išrašyti juose nurodytomis datomis. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo bei Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nėra skaičiusi, jai padėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės, kurios vėliau dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų elektroninės bankininkystės kodus. Kai buhalterei reikdavo banko išrašų ji jai pateikdavo elektroninės bankininkystės kodus ir ji atsispausdindavo banko išrašą. Kartais šiuos kodus paduodavo A. J., kad perduotų buhalterei.

Liudytojos S. Z. parodymais (b.l. 166-168 ) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere dirbo nuo 2008 m. kovo mėnesio iki 2008 metų spalio mėnesio, direktore joje dirbo E. B., vėliau direktoriumi buvo paskirtas K. V.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskiro kasininko nebuvo, jo pareigas atliko E. B.. Praktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigais disponavo A. J., jam direktorė E. B. pasirašydavo ir duodavo bankinius čekius, su kuriais jis iš banko sąskaitų pasiimdavo grynus pinigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos sąskaitų plane buvo priskirta atskira sąskaita UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje fiksuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įplaukas ir išlaidas. Tuo būdu žinodavo, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pinigų. Jai A. J. iš elektroninės bankininkystės atspausdindavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašus, pagal kuriuos ji suvesdavo apkaitą. Jis banko išrašus pateikdavo nereguliariai, ji jo prašydavo, tačiau jis pažadėdavo atspausdinti, tačiau pažado neįvykdydavo. Išrašus ji gaudavo maždaug kas tris mėnesius. Kai reikdavo kasos dokumentų, jai A. J. pasakydavo kam ir kokiai sumai reikia išrašyti pirminius kasos išlaidų ar pajamų dokumentus. Ji kompiuteriu atspausdinusi šiuos dokumentus pateikdavo direktorei E. B., kuri juos vėliau grąžindavo su parašais. Ji šiuose dokumentuose taip pat pasirašydavo. Kasos knygą ji suvesdavo pagal turimus pasirašytus kasos dokumentus. Kodėl 16 kasos išlaidų orderių neapskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje tiksliai negali paaiškinti, nes šiuose kasos išlaidų orderiuose nėra jos parašo, todėl galėjo būti, kad jie nebuvo jai pateikti apskaityti kasos knygoje, arba jie buvo išrašyti vėliau, jau jai nedirbant bendrovėje. Jai parodyto 2711 Sąskaitos bankuose - SEB 2008 metų išrašo teigia nedariusi, jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaitos programa nebuvo naudojama. Analogiškai jai parodyto Apyvartos žiniaraščio „243505 Gautinos iš atskaitingų asmenų sumos E. B. 2008 metai Lt“ ji teigia nevedusi, nes tai irgi yra atspausdinta iš buhalterinės programos, o ji spausdindavo MS Excel programos pagalba. Šie išrašai galėjo būti suvesti vėliau ir atspausdinti. Ji į registrus suvesdavo visus dokumentus, kuriuos jai pateikdavo A. J. bei K. V.. Direktorė E. B. darbe pasirodydavo tik kai reikėdavo pasirašyti dokumentus, faktiškai veiklą vykdė A. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke tuo metu buvo E. B.. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo, nes nemokėjo atlyginimų.

Liudytojos E. K. parodymais (b.l. 171-173) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere dirbo nuo 2007 m. gruodžio vidurio iki 2008 m. vasario pabaigos. Ji tuo pačiu metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kai 2007 m. gruodžio mėnesį šios bendrovės veikla praktiškai sustojo, tai A. J. jai ir keliems darbuotojams pasiūlė pereiti dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai ji perėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, šioje bendrovėje dirbo tik keli darbuotojai. Direktore dirbo E. B., tačiau realiai įmonei vadovavo A. J.. Atskiro kasininko bendrovėje nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ būstinė buvo tose pačiose patalpose kaip ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu buvo pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pradžia, bendrovė dar neturėjo užsakymų. Ji, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, su bendrovės grynais pinigais jokių operacijų neatlikinėdavo. Grynus pinigus iš banko paimdavo E. B., ji jų nematydavo. Kai reikėdavo išrašyti kokius kasos dokumentus, jai E. B. arba A. J. pasakydavo kokius dokumentus, kokiai sumai ir kam išrašyti, E. B. juose pasirašydavo. Ji juos įtraukdavo į kompiuterinę kasos knygą. Atlyginimus darbuotojams mokėjo A. J., pasirašydavo direktorė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų saugojimo tvarka nebuvo nustatyta, bendrovės buhalterinių dokumentų tebuvo vienas ar du segtuvai. Metinė inventorizacija nebuvo atlikta, nes nebuvo jokio turto. Iš darbo ji išėjo, kadangi 2008-01-07 susirado kitą darbą. Ji nuo 2008-01-07 į bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ateidavo kartą per savaitę - penktadienį po darbo ir per tris valandas suvesdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą pagal paliktus dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek atsimena, ūkinių operacijų nebuvo, suskaičiuodavo tik atlyginimą, mokesčius VSDFV bei užpildydavo ataskaitas. Nuo 2008-01-07 ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių bankinių pavedimų internetu nedarė, viską darydavo A. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji nei karto neatliko jokių pavedimų internetu. Prieš ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės nebuvo, buhalterinių dokumentų niekas neperdavė. Išeinant iš darbo, iš jos jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų niekas nepriėmė, ji juos paliko darbo vietoje. Kiek atsimena, jai direktorius A. J. pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašus, pagal kuriuos išrašydavo trūkstamus kasos pajamų ir išlaidų orderius.

Specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/187 bei 2012-02-28 dokumentų apžiūros protokolu (b.l. 15-122) nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2007-2008 metais tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 6 str. 2 d., 4 str., 21 str. 1 d. 12 str. 1 d., 16 str. 3 d., bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 p., dėl to už 2008 metus iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šie įrodymai patvirtina faktą, kad kaltinamoji padarė šio įsakymo aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą veiką.

Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., nustačius apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, faktą.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamoji padarė apysunkį nusikaltimą (Baudžiamojo kodekso 11 str.), neteista (b.l. 185), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, VšĮ Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninėje, Pilėnų sveikatos priežiūros centro psichiatrijos-narkologinėje įskaitoje neužregistruota (b.l. 187, 189, 193).

Kaltinamoji su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro pasiūlytos bausmės rūšimi - bauda, sutinka, prašo teismo skirti ją mažesnę, nes šiuo metu nedirba, augina tris mažamečius vaikus, taip pat prašo nustatyti vienerių metų baudos sumokėjimo terminą (b.l. 196).

Teismas mano, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą, kadangi toks bausmės paskyrimas pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro pasiūlytas baudos dydis nemažintinas, atsižvelgiant į tai, kad parenkama švelniausia sankcijoje numatytos bausmės rūšis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji šiuo metu yra motinystės atostogose, augina tris nepilnamečius vaikus, baudos sumokėjimo terminas pratęstinas vieneriems metams vienam mėnesiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

E. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., ir paskirti bausmę 50 MGL (6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą.

Įpareigoti nuteistąją baudą per 13 (trylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, AB bankas „Swedbank“), nurodant, kad bauda turi būti sumokėta mokant po 500 Lt (penkis šimtus litų) per mėnesį. Išaiškinti nuteistajai, kad kiekvienas baudos įmoką patvirtinantis dokumentas (banko kvitas) turi būti nedelsiant pateiktas Kauno miesto apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr.120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.). Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Kaltinamoji per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti kaltinamajai, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus ją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.