Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-397-785-2014;

Teisėjas: Rimantas Sipavičius Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00361-2013-6.

2014 m. gegužės 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Andrėjui Klimaševskij, nuteistojo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2013-12-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, ir E. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką kaltinamajam įskaityta bausmės dalis, iki 2014-02-03 atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2013-12-20 nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu S. T. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau apeliacinis skundas dėl jos nuteisimo negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2013-03-16, apie 23 val. bare, esančiame (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiojo G. V. turtą – mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 5110“ 300 litų vertės su 5 litų vertės TELE2 Pildyk kortele ir 20 litų vertės 1 GB atminties kortele.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius nuteistojo skundą tenkinti, jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 str. į BK 182 str., pritaikyti BK 64¹ str., ir paskirti jam mažesnę bausmę, prokurorą, prašiusį nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo E. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo E. R. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis E. R. apeliaciniame skunde ginčija jo padarytos nusikalstamos kvalifikaciją ir bausmės dydį, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (kasacinė nutartis Nr. 2K-91/2013).

Kadangi E. R. mintis pagrobti nukentėjusiojo G. V. mobilaus ryšio telefoną kilo bare prieš paimant telefoną, matant abiems nukentėjusiesiems, o E. R. paėmęs telefoną, sąmoningai išeidamas su juo iš baro ir pabėgdamas nuo nukentėjusiojo, suvokė, kad nukentėjusysis mato ir supranta, kad jis atvirai grobia nukentėjusiajam priklausantį mobilųjį telefoną „Nokia 5110“, darytina išvada, kad E. R. veikė viešai, esant savininkui, kuris matė ir suvokė neteisėto svetimo turto pagrobimo faktą, ir nuteistasis žinojo, kad savininkas tai suvokia, todėl E. R. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 str. 2 d., tai yra konstatuotina, kad E. R. atvirai pagrobė nukentėjusiajam G. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5110 “ ir padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuoti į BK 182 str. 1 d. nėra jokio pagrindo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus pirmosios instancijos teisme pažeistos BPK nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą.

Konstatuojama, kad šioje baudžiamojoje byloje BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo požymių nenustatyta, pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, jas aiškino ir taikė tinkamai.

Nuteistasis ir jo gynėja teisiamojo posėdžio metu taip pat prašė pritaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę.

Pagal BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija) nuostatas, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija sprendžia, kad tenkinti šį apelianto prašymą nėra pagrindo, kadangi apylinkės teismas, skirdamas E. R. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į straipsnio sankcijoje apibrėžtas bausmių už minėto nusikaltimo padarymą ribas, įvertino kitas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai netaikė jam BK 64¹ straipsnio nuostatų ir paskirta bausmė vienu trečdaliu sumažinta nebuvo, kadangi ši byla nebuvo išnagrinėta nei pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų ir ji buvo užbaigta teismo nuosprendžiu.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą), E. R. pagal BK 178 str. 2 dalį teisingai ir motyvuotai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas žymiai mažesnis negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Bausmė už padarytą nusikalstamą veiką teisingai dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013-12-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, įskaitant ankstesniu teismo nuosprendžiu atliktą bausmės dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, E. R. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, jos švelninti nėra pagrindo, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl E. R. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas konstatuoja, jog bausmės skyrimo taisyklės nepažeistos, bausmė apeliantui subendrinta teisingai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti.