Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

specialistams-teismo medicinos ekspertui R.Laurinavičiui ir gydytojui-psichiatrui J. Galiauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. G., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, užsiimantis individualia veikla, be pastovios gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta savo tėvų namuose adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012m. birželio 27d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1d., 145 str. 2d.-7 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. G., smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2014m. kovo 13d., tarpe 19⁰⁰-20⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis S. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo tėvų namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), su kuriais jis kartu gyvena, dėl asmeninių paskatų virtuvėje kilusio šeimyninio konflikto metu užsipuolė savo motiną-pil. D. G., kuriai tyčia ne mažiau kaip penkis kartus su kumščiu sudavė į veidą, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajai D. G. buvo padaryti nubrozdinimai nosies ir kairiojo antakio srityse, lūpų gleivinėje, kraujosruvos dešiniame skruoste ir dešinėje smilkininėje srityje, kas pastarajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis S. G. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis savo tėvų namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), su kuriais kartu gyvena, tvarkė pavėsinę, kur įvedinėjo elektrą. Dirbo kartu su kaimynu T. D.. Tą dieną buvo blaivus. Į svečius buvo atėjęs A. D., kuris su savimi atsinešė alaus. Matė, kad jo motina išgėrinėja su A. D.. Buvo užėjęs į namus, norėjo savo motiną sudrausminti, kad ji negertų. Gal kažkiek parėkavo, motiną pastūmė, rankos pirštais tik perbraukdamas jai per veidą, tačiau motinos nemušė. Po to jis vėl dirbo prie pavėsinės. Kartu su dirbęs T. D. jam pasakė, kad matė tvarte gulinčią jo motiną. Apie 20⁰⁰ val., praeidamas pro tvartą, pamatė ant grindinio nugriuvusią neblaivią savo motiną, kuri buvo atėjusi melžti karvių. Buvo nubrozdinta nosis, bėgo kraujas, todėl jis motiną parvedė į namus, kad nesušaltų, ir paliko virtuvėje. Motina galimai pati susižalojo, griuvinėdama tvarte, kurią galėjo sužaloti ir gyvuliai. Jis alkoholio jau seniai nevartoja, nes jau aštuoni mėnesiai kaip yra užsikodavęs. Motina jį apkalba, kad neva jis prieš ją smurtavo, nes motina serga psichine liga, geria stiprius vaistus, kuriuos maišo ir su alkoholiu. Kai motina išgeria, ji savęs nekontroliuoja, kuriai ima vaidentis, rodosi nebūti dalykai.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis S. G. neprisipažino padaręs nusikaltimą, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamą pagal LR BK 140 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios D. G. ir liudytojų V. G. ir A. D. parodymais, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašu (b.l. 9), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 6) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 7), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 3-4), teismo medicinos specialistų išvadomis(b.l. 13, 16) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusioji D. G., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad įvykio dieną, kaip įprastai vakare, ji buvo nuėjusi į tvartą melžti karvių. Buvo blaivi, tvarte niekur nugriuvusi nebuvo. Apie 20⁰⁰ val. grįžusi į namus, virtuvėje rado girtaujančius savo sutuoktinį V. G., sūnų S. G. ir svečiuose buvusį A. D., kurie gėrė alų. Ant stalo buvo pastatyta stiklinė su alumi. Ji paėmė stiklinę, norėdama paragauti alaus, tačiau buvo užsipulta savo sūnaus S. G., kuris ėmė jai priekaištauti, kodėl ji geria. Kilusio konflikto metu, pasak nukentėjusiosios, S. G. pradėjo ją mušti, smūgiuodamas rankomis į veidą. Buvo suduoti 4-5 smūgiai, nuo kurių ji buvo pargriuvusi virtuvėje ant grindų, prie krosnies. Konfliktą turėjo matyti jos sutuoktinis V. G. ir svečiuose buvęs A. D., kuris, tik prasidėjus konfliktui, iš karto išėjo. Tą vakarą po sumušimo ji atsigulė miegoti ir į policiją nesikreipė, nes nenorėjo sūnui sukelti problemų, tačiau ryte, pamačiusi pamėlusį savo veidą, ji paskambino į policiją. Kai sūnus negeria, jis yra visai kitoks žmogus.

Liudytojas V. G., iš esmės patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis buvo išvažiavęs. Kada sugrįžo į namus, rado savo sutuoktinę Danutę ir sūnų Stasį, svečiuose buvo ir A. D., kurie visi sėdėjo virtuvėje. Žmona ir sūnus dėl kažko ginčijosi. A. D. ir jo sūnus S.buvo išgėrę, tačiau kokį alkoholį gėrė, jis negali pasakyti. Nenorėdamas matyti konflikto, jis nuėjo į tvartą šerti gyvulių, o po to kieme pamatė sumuštą savo sutuoktinę. Didelių sumušimo žymių ant žmonos veido nesimatė, gal buvo suduota į nosį. Sutuoktinė jam pasakiusi, kad ją mušė sūnus Stasys, tačiau smulkiau neaiškino.

Liudytojas A. D. parodė, kad 2014m. kovo 13d. svečiavosi pil. G. namuose, buvo atėjęs padėti rinkti bulves. Po to buvo parduotuvėje nusipirkti alaus. Pil. G. namuose vyko išgertuvės. Kada D. G. buvo paėmusi stiklinę su alumi, norėdama paragauti alaus, ją užsipuolė S. G., kuris ėmė motinai priekaištauti, kodėl ji geria. Sūnus su motina susistumdė. Matė, kaip S. G. vieną kartą su ranka sudavė savo motinai, pirštais perbraukdamas per veidą. Nenorėdamas matyti prasidėjusio konflikto, jis išėjo.

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2014m. kovo 14d., 08⁴² val., buvo užregistruotas nukentėjusiosios-pil. D. G. telefoninis pranešimas apie smurtavimą jos atžvilgiu, po ko įvykio aplinkybėms išsiaiškinti į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK 2014m. kovo 16d. buvo pristatytas sulaikytas kaltinamasis S. G., kuris laikinai buvo patalpintas į areštinę, sekančią dieną Ukmergės raj. apyl. teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kaltinamajam paskyrus smurto artimoje aplinkoje patyrusio asmens užtikrinimo priemones(b.l. 9, 22, 38-43).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra pil. D. G. priklausantis mūrinis gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint virtuvę, kur, nukentėjusiosios žodžiais, prieš jos asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, nukentėjusioji D. G. parodė vietą šalia krosnies, kur įvyko šeimyninis konfliktas tarp jos ir sūnaus-kaltinamojo S. G.. Nurodytoje vietoje jokių grumtynių pėdsakų rasta nebuvo(b.l. 6-7).

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyr. patrulio 2014m. kovo 14d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo matyti, kad jame pagal nustatytą formą suformuluotų klausimų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo faktą šeimoje, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios D. G., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 3-4).

Iš teismo medicinos specialisto išvados, kad, 2014m. kovo 18d. atlikus nukentėjusiosios D. G. medicininę apžiūrą dėl pastarajai padarytų kūno sužalojimų, prieš ją pavartojus fizinį smurtą 2014m. kovo 13d. įvykusio konflikto artimoje aplinkoje metu, sunkumo laipsnio nustatymo, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, t.y. nubrozdinimai nosies ir kairiojo antakio srityse, lūpų gleivinėje, kraujosruvos dešiniame skruoste ir dešinėje smilkininėje srityje, buvo padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, paveikus kietais bukais daiktais prieš 3-6 paras iki apžiūros. Nukentėjusiajai D. G. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 13). Kaltinamojo S. G. apklausų metu duotų parodymų byloje pagrindu 2014m. kovo 27d. atlikus papildomą medicininį tyrimą, buvo konstatuota, kad pil. D. G. nustatyti sužalojimai penkiose skirtingose galvos srityse ir skirtinguose paviršiuose, todėl visi sužalojimai negalėjo būti padaryti griūvant ir atsitrenkiant į lygų paviršių(b.l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014m. kovo 13d., tarpe 19⁰⁰-20⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis S. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo tėvų namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), su kuriais jis kartu gyvena, dėl asmeninių paskatų virtuvėje kilusio šeimyninio konflikto metu užsipuolė savo motiną-pil. D. G., kuriai tyčia ne mažiau kaip penkis kartus su kumščiu sudavė į veidą, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusioji D. G. buvo sužalota. Nors kaltinamasis S. G., nepripažindamas savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, teigia, kad įvykio dieną jis alkoholio nevartojo, o pamatęs namuose, virtuvėje girtaujančius savo motiną D. G. ir svečiuose buvusį A. D., labai supyko dėl tokio motinos elgesio, ko pasekoje kilusio tarpusavio konflikto metu jis, pastumdamas motiną, vieną kartą jai su rankos pirštais tik perbraukė per veidą, tačiau motinos nemušė, suduodant smūgius rankomis, o vėliau, pamatęs savo neblaivią motiną griuvinėjančią tvarte, kur ji melžė karves, pastarąją su nubrozdintu veidu parvedė į namus, tačiau tikėti tokiu kaltinamojo aiškinimu nėra jokio pagrindo, nes kaltinamojo S. G. duotus parodymus byloje visiškai paneigia visos teisminio tardymo metu išaiškintos įvykio aplinkybės ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Pati nukentėjusioji D. G. visą laiką aiškiai parodė, kad įvykio dieną, kaip įprastai vakare, ji buvo nuėjusi į tvartą melžti karvių. Tarpe 19³⁰-20⁰⁰ val. grįžusi į namus, virtuvėje rado girtaujančius savo sutuoktinį V. G., sūnų-kaltinamąjį S. G. ir svečiuose buvusį A. D., kurie gėrė alų. Ant stalo buvo pastatyta stiklinė su alumi. Pasak nukentėjusiosios D. G., ji paėmė stiklinę, norėdama paragauti alaus, tačiau, dar nespėjus išgerti visos stiklinės, ją užsipuolė sūnus-kaltinamasis S. G., kuris ėmė jai priekaištauti, kodėl ji geria. Kilusio konflikto metu, nukentėjusiosios žodžiais, sūnus-kaltinamasis S. G. pradėjo ją mušti, smūgiuodamas rankomis į veidą. Buvo suduoti 4-5 smūgiai, nuo kurių ji buvo pargriuvusi virtuvėje ant grindų, prie krosnies. Tą vakarą po sumušimo nukentėjusioji atsigulė miegoti ir į policiją nesikreipė, nes nenorėjo sūnui sukelti problemų, o į policiją buvo paskambinta tik sekančios dienos ryte, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašas apie gautą pranešimą dėl smurtavimo fakto ir po to įvykio vietoje rašytas tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 3-4, 9). Nukentėjusiosios D. G. teigimu, vakare, kada ji melžė karves, buvusi blaivi ir tvarte niekur nugriuvusi nebuvo. Nukentėjusiosios D. G. duoti esminiai parodymai(ikiteisminio tyrimo metu ir teisme) apie tai, kad ji buvo sužalota būtent namuose savo buvusio neblaivaus sūnaus kaltinamojo S. G. pavartoto fizinio smurto prieš jos asmenį pasekoje, yra tvirti ir nuoseklūs, todėl, net ir esant kai kuriems nesutapimams tarp pačios nukentėjusiosios duotų parodymų byloje bei tarp jos parodymų ir parodymus byloje davusių kitų asmenų, aiškinat vienokias ar kitokias įvykio aplinkybes, nėra pagrindas teismui netikėti nukentėjusiosios parodymais ar vertinti juos kaip siekimą nepagrįstai apkaltinti savo sūnų-kaltinamjį S. G. dėl smurtavimo, ar jį apkalbėti, juolab, kad nukentėjusioji D. G. ir dabar gaili savo sūnaus, teigdama, kad kaltas ne sūnus, o jo liga, kuris, vartodamas vaistus, piktnaudžiauja ir alkoholiu, dėl ko sūnus tampa agresyvus, nevaldomas ir pradeda smurtauti, kaip atsitiko ir šį kartą. Pasak nukentėjusiosios D. G., kai sūnus negeria, jis yra visai kitoks žmogus, ką patvirtina ir seniūnijos išduota kaltinamojo S. G. charakteristika(b.l. 60). Apie žalingą alkoholio poveikį kaltinamojo S. G., kuris yra gydytojo-psichiatro įskaitoje(b.l. 53), psichinei sveikatos būklei patvirtino ir teisme, kaip specialistas, apklaustas gydytojas-psichiatras. Nukentėjusiosios D. G. aiškinamas kilusio konflikto su sūnumi-kaltinamuoju S. G. namuose aplinkybes patvirtino ir parodymus byloje davęs liudytojas A. D., įvykio dieną buvęs pas pil. G. svečiuose, kuris, ir būdamas apklaustas teisme, nurodė, jog matė, kaip per išgertuves susistumdymo tarp motinos(nukentėjusiosios D. G.) ir sūnaus(kaltinamojo S. G.) metu pastarasis vieną kartą su ranka, perbraukdamas pirštais, sudavė motinai per veidą. Matydamas, kad bręsta šeimyninis konfliktas, pasak liudytojo A. D., jis išėjo iš pil. Gričių namų ir tolimesnių įvykių nematė. Apie tai, kad įvykio dieną matė sumuštą savo sutuoktinę-nukentėjusiąją D. G., o prieš tai namuose, kur buvo girtaujama, ir buvusį ginčą(konfliktą) tarp žmonos ir jo sūnaus-kaltinamojo S. G., nurodė ir parodymus byloje davęs liudytojas V. G.. Kadangi kaltinamasis S. G. yra artimas liudytojo V. G. šeimos narys, t.y. sūnus, minėto liudytojo parodymus keitimas teisme yra vertintinas tik kaip siekimas sušvelninti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo sūnaus padėtį byloje dėl 2014m. kovo 13d. buvusio konflikto jų namuose. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tą faktą, kad nukentėjusioji D. G. būtų pati susižalojusi, griuvinėdama tvarte, kada buvo nuėjusi melžti karvių, ką nurodo tik pats kaltinamasis S. G., tačiau šių kaltinamojo aiškinamų aplinkybių niekas iš teisme apklaustrų liudytojų patvirtinti negalėjo. Byloje nėra ir duomenų apie tai, kad nukentėjusioji D. G. pati susižalojo ar buvo sužalota jau po 2014m. kovo 13d. iki jos kreipimosi pas teismo medicinos ekspertą 2014m. kovo 18d., kada buvo atlikta nukentėjusiosios apžiūra. Priešingai, atlikus papildomą tyrimą dėl nukentėjusiajai D. G. nustatytų kūno sužalojimų pobūdžio, 2014m. kovo 27d. teismo medicinos specialisto išvadoje yra konstatuojama, jog nukentėjusiajai kūno sužalojimai yra nustatyti penkiose skirtingose galvos srityse ir skirtinguose paviršiuose, todėl visi sužalojimai negalėjo būti padaryti griūvant ir atsitrenkiant į lygų paviršių(b.l. 16). Šias aplinkybes tyrimą atlikęs teismo medicinos ekspertas patvirtino, ir būdamas apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu, pasak kurio, nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai yra nebūdingi sužalojimams, kurie atsirastų, asmeniui pačiam griūvant ir atsitrenkiant į kažkokį daiktą, nes tokiu atveju būtų visai kitoks sužalojimų pobūdis ir forma. Tai pasakytina apie nubrozdinimus nosies srityje ir lūpų gleivinėje, kraujosruvas dešiniame skruoste ir dešinėje smilkininėje srityje. Šiuo atveju, teismo medicinos eksperto teigimu, nukentėjusiajai konstatuoti minėti sužalojimai buvo padaryti, esant tiesioginiam kontaktui iš priekio, t.y. smūginio poveikio pasekoje, kas pilnai atitinka nukentėjusiosios D. G. aiškinamas aplinkybes apie jai suduotus smūgius ranka į veidą, nuo kurių ji buvo pargriuvusi virtuvėje, ant grindų. Savo ruožtu paties kaltinamojo S. G. duoti parodymai byloje apie 2014m. kovo 13d. įvykius jo tėvų namuose yra labai nenuoseklūs ir prieštaringi, kurie yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija(taktika), kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl teismas turi pakankamą pagrindą netikėti kaltinamojo parodymais.

Kadangi nusikalstama veika buvo padaryta 2014m. kovo 13d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskirtini ir kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), tokiu būdu, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo S. G. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto artimoje aplinkoje metu panaudojant fizinį smurtą prieš kartu gyvenančią motiną-nukentėjusiąją D. G., kuri buvo nežymiai sužalota(b.l. 13), yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), požymius, t.y. nežymus šeimos nario sužalojimas artimoje aplinkoje, padarytas prieš jį panaudojant fizinį smurtą(smurtaujant)(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo laiką.

Spręsdamas kaltinamojo S. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo S. G. padaryta veika baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam S. G. taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta nebe pirmą kartą, praeityje jau yra buvęs teistas už analogiškus smurtinius veiksmus, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnes veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, bausmės vykdymo atidėjimo metu padarydamas naują nusikaltimą žmogaus sveikatai. Visa tai rodo kaltinamojo S. G. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis S. G. į 2014m. rugsėjo 03d. teismo posėdį buvo atvesdintas su policijos pagalba, paaiškėjus, kad išvakarėse į pil. G. sodybą buvo kviečiama policija, įtariant, kad kaltinamasis S. G. vėl galimai smurtavo prieš savo šeimos narį, t.y. tėvą, dėl ko yra pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d., ką patvirtina prie bylos medžiagos prijungtas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašas(b.l. 97-99). Kaltinamasis S. G. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo S. G. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę(LR BK 56 str. 1d.). Kadangi tai buvo jau nebe pirmas kaltinamojo S. G. smurtavimo prieš šeimos narius(tėvus) atvejis, teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytos veikos aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo S. G. asmenybę, byloje esančią jį iš esmės neigiamai charakterizuojančią medžiagą(b.l. 8-9, 60) ir įvertindamas teismo posėdžio metu nukentėjusiosios išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam S. G. taikymo, kuri prašė teismą skirti jos sūnui priverstinį gydymą nuo alkoholizmo, nurodydama, kad ji bijanti savo sūnaus ir nenorinti su juo kartu gyventi, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi, laiko, kad kaltinamajam, kaip nebe pirmą kartą buvusiam teistam ir toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą veiką turi būti paskirtina tik sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, dalinio sudėjimo būdu pridedant paskirtos ir neatliktos bausmės dalį pagal ankstesnįjį nuosprendį(LR BK 64 str. 3d.). Teismas, nustatydamas kaltinamajam S. G. paskirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, kartu atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis apie jo sveikatos būklę.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. G. baudžiamojoje byloje jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo, tačiau jam, kaip artimoje aplinkoje smurtavusiam asmeniui, buvo taikytos smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens užtikrinimo priemonės, numatytos LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme(b.l. 40-43). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis S. G. buvo įpareigotas išsikelti iš savo tėvų namų adresu: (duomenys neskelbtini), iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos, tačiau, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, buvo nustatyta, kad kaltinamasis šio įpareigojimo visiškai nesilaiko, nes ir toliau gyvena savo tėvų namuose, šiuo metu vėl būdamas įtariamas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, t.y. smurtavimo prieš šeimos narį-tėvą, fakto(b.l. 97-99). Kadangi kaltinamasis S. G. yra nebe pirmą kartą teisiamas asmuo už smurtinius veiksmus, todėl, atsižvelgiant į nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl griežčiausios bausmės-terminuoto laisvės atėmimo už padarytą veiką paskyrimo, kaltinamajam, kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, iki nuosprendžio įsiteisėjimo baudžiamnojoje byloje yra tikslinga paskirti kardomąją priemonę-suėmimą, jį areštuojant teismo posėdžių salėje(LR BPK 123 str. 6d., 233 str. 5d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. LR BK 64 str. 3d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2012m. birželio 27d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos didesnės bausmės pridėti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį-tris mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti dešimt mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014m. rugsėjo 15d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2014m. kovo 16d., 07³⁵ val., iki 2014m. kovo 17d., 13⁵⁰ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis S. G. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vėliau jį pristačius į teismą dėl smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens užtikrinimo priemonių taikymo, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamąjį S. G., kuriam ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo, suimti, jį areštuojant teismo posėdžių salėje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam S. G.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.