Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“ įgalioto asmens I. L. ieškinį atsakovams J. G., R. M., R. N., A. M. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovai per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 123 str., 130 str. 1 d., 3 d., , 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1612-777/2016 iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Gribžiniai“. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašą ir jų kreditorinius reikalavimus, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudarė 2882,16 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi patvirtino 3800 Eur administravimo išlaidų ir nustatė 1140 Eur administratoriaus atlyginimą. Ieškovas nurodo ir iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad atsakovai, uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriais, iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. M. (laikotarpiu nuo 2009-08-12 iki 2010-07-28), R. N. (laikotarpiu nuo 2010-07-28 iki 2010-08-26), R. M. (laikotarpiu nuo 2010-08-26 iki 2010-10-22), J. G. (laikotarpiu nuo 2010-10-22 iki bankroto administratoriaus paskyrimo). Atsakovai prašomo priteisti žalos dydžio bei jos pagrįstumo neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai).

Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valdymo organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas - įmonės nemokumas. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato, jog įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Šiuo konkrečiu atveju atsakovų pareiga dėl ieškovo nemokumo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir civilinės atsakomybės prievolė dėl žalos atsiradimo kyla įstatymų pagrindu. Civilinės atsakomybės, kuri atsirado įstatymo pagrindu dėl žalos atsiradimo apibrėžia civilinės teisės normos, reglamentuojančios juridinio asmens organų narių pareigas (CK 2.87 straipsnis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Byloje nagrinėjamu atveju atsakovai neginčijo savo kaltės dėl savalaikio nesikreipimo iškelti bankroto bylą, tai yra kaltės prezumpcijos nepaneiginėjo. Žala šiuo atveju yra kreditoriniai įsipareigojimai (skolos). Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas, tai yra atsakovų delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, esant įmonės nemokumui. Aplinkybė, kad ieškovui kilo žala, rodo, kad atsakovai neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus. Nuostoliai atsirado dėl atsakovų neveiklumo, tarp žalos ir neveikimo yra priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Atsakovai buvo bendrovės vadovai, todėl jiems tenkanti valdymo kompetencijos pareiga vertinama kaip apdairus, rūpestingas ir atidus elgesys, siekiant tinkamai elgtis su ieškovo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad esant įmonei nemokai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta laikytina, jog ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 7822,16 Eur žalos yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti procesines palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovo prašymu iš atsakovų priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2017 m. rugpjūčio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tai yra 176 Eur žyminio mokesčio, tai yra po 44 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2017-08-02 nutartimi, paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui BUAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų J. G., R. M., R. N., A. M. 7822,16 Eur (septyni tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt du eurai šešiolika centų) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų J. G., R. M., R. N., A. M. į valstybės biudžetą po 44 Eur (keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.