Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-10-02 · Civilinė byla Nr. 2A-882-302/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-02
Bylos Nr.
2A-882-302/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vadovaudamasi Lietuvos, Romualda Janovičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
R. M.
Ieškovas
R. M.
Išvadą teikia
Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-882-302/2009Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,dalyvaujant R. M. ,atsakovui adv. Mindaugui Gadeikiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui R. M. , institucija teikianti išvadą byloje - Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R.M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 5 d. nutarimą, padidinant iš atsakovo R. M. priteisto išlaikymo dydį dukters I. M. naudai ir nustatyti, kad atsakovas R. M. iki dukros pilnametystės mokės po 1 500 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Ieškinyje nurodė, kad gyvenant susituokus su atsakovu 1991 m. birželio 21 d. gimė dukra I. M. . Nuo 1998 m. rugpjūčio 12 d. su atsakovu yra išsituokę. Druskininkų miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 5 d. nutarimu iš R. M. priteista dukros I. M. išlaikymui ¼ dalį dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau negu vieno minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 1998 m. gegužės 25 d. iki Ievos pilnametystės. Ieškovei vienai išlaikyti dukrą sunku, nes augant dukrai didėja jos poreikiai, be to, nuo tada, kai buvo priteistas išlaikymas, labai išaugo būsto mokesčių, maisto produktų, paslaugų kainos, todėl vaiko išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystimosi užtikrinimui reikia vis didesnių lėšų. Nurodė, kad dukrai 2008 m. liepos mėnesį diagnozuotas kraujo vėžys, todėl jai reikalingi tik natūralūs maisto produktai. Dukros gydymui, tyrimams, įvairioms procedūroms, kuro išlaidoms, kurias sudaro kelionė į ligoninę ir atgal į namus, reikia didelių lėšų. Atsakovas niekur nedirba, vengia įsidarbinti, jokių oficialių pajamų neturi, nors yra sveikas ir darbingas vyras. Atsakovas sužinojo apie dukros ligą praėjusių metų rugpjūčio mėn., žadėjo išlaikymą padidinti, tačiau dukros išlaikymui skiria tą pačią sumą - tik 138 Lt kas mėnesį.

Atsakovas R. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė 1998 m. birželio 5 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimu priteistą išlaikymo dydį ir nuo kreipimosi į teismą dienos - 2009 m. sausio 23d. - priteisė iš atsakovo R. M. išlaikymą nepilnametei dukrai I. M. , gim. 1991 m. birželio 21 d., periodinėmis mėnesinėmis išmokomis po 1 500 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Pavedė ieškovei uzufrukto teise tvarkyti nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą. Priteisė iš atsakovo R. M. ieškovės R. M. naudai 400 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, 77,35Lt išlaidų procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, viso 477,35 Lt. Priteisė iš atsakovo R. M. 493,20 Lt žyminį mokestį bei 21,30 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, tokiu būdu viso 514,50 Lt valstybei.

Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad įvertinus tai, kad nepilnametei I. M. išlaikymas teismo nutarimu priteistas kai Ievai buvo 6 metai, šiuo metu yra 17 metų, o nepilnamečio vaiko poreikiai, jam augant didėja, sprendė, kad vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį.

Teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas ir tai, kad vaikų motina savo lėšomis užtikrina nepilnamečiui vaikui teisę į būstą, sprendė, kad vaiko tėvas, būdamas sveikas, turintis galimybes dirbti, gali skirti kas mėnesį po 1 500 Lt nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Be to, toks išlaikymo dydžio nustatymas įtvirtins vaiko prioritetinių teisių apsaugos bei proporcingumo principus. Kadangi po teismo nutarimo priėmimo iš esmės išaugo nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidos dėl vaiko ligos, todėl siekiant užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, nepažeidžiant jį teikiančių tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaiko ir tėvų protingų turtinių interesų pusiausvyrą, teismas ieškinį tenkino.

Šalies argumentai

Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį, susijusią su išlaikymo dydžiu, išdėstyti taip: „Pakeisti 1998 m. birželio 5 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimu priteistą išlaikymo dydį ir nuo kreipimosi į teismą dienos - 2009 m. sausio 23d. - priteisti iš atsakovo R. M. išlaikymą nepilnametei dukrai I. M. , gim. 1991 m. birželio 21 d., periodinėmis mėnesinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės“.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, nes teismas išnagrinėjo bylą apeliantui tinkamai nepranešęs apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Byloje nėra jokių duomenų, kad jam procesinius dokumentus teismas bandė įteikti jo gyvenamosios vietos adresu, bendrijos administracijai, butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui ir pan., kad nebuvo galimybės paskirti kuratoriaus.

Byloje teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas, sužinojęs apie dukters ligą, nepadidino sumos, skirtos dukters išlaikymui ir esą moka tik 138 Lt kas mėnesį.

Teismas pažeidė tėvų lygiateisiškumo principą, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir nepagrįstai priteisė iš jo didesnę išlaikymo vaikui dalį. Teismas neįvertino to, kad atsakovas turi išlaikyti ir kitą savo nepilnametį vaiką iš kitos santuokos. Teismas išvadą apie galimybę atsakovui skirti neprotingai didelę išlaikymo sumą grindė ne realiai atsakovo gaunamomis pajamomis, bet prielaidomis.

Teismo priteistas išlaikymas – po 1 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, neatitinka nei atsakovo turtinės padėties, nei protingumo ir teisingumo principų, neatsižvelgiant į ekonomines galimybes uždirbti tokią sumą, teismas negalėjo priteisti išlaikymo daugiau negu leidžia vaiko tėvų turtinė padėtis. Atsižvelgiant į abiejų tėvų vienodą pareigą išlaikyti savo vaiką orientacinė išlaikymo suma, kurią turėtų skirti atsakovas - 400 Lt.

Teismas sprendime nenustatė kiekvieno iš tėvų dalies išlaikymo prievolėje, nepagrįstai išlaikymą priteisė tik iš atsakovo, nors išlaikymą privalo teikti abu tėvai.

Teismas neįvertino ieškovės nesąžiningų veiksmų dėl ieškovo turtinės padėties pabloginimo. Kadangi butas, esantis Ateities g. 18-30, Druskininkuose, priklausė abiems sutuoktiniams santuokos metu, o po santuokos nutraukimo liko ieškovei, darytina išvada, kad atsakovas lygiai tokia pačia dalimi kaip ir ieškovė prisidėjo prie nepilnametės dukters teisės į būstą užtikrinimo. Pati ieškovė, nurodytą butą padovanodama sūnui iš kitos santuokos, elgėsi nesąžiningai ir tokiu būdu pablogino dukters teisės į būstą užtikrinimą, taip pat pablogino ir savo turtinę padėtį.

Teismas, spręsdamas dėl vaiko poreikių, nepagrįstai vadovavosi ieškovės paaiškinimais, realiai nepagrindžiančiais vaiko poreikių, o į bylą detalaus vaiko poreikių apskaičiavimo ieškovė nepateikė. Nepagrįsti ieškovės skaičiavimai, kad padidėjusios išlaidos turi būti dengiamos ateityje, nes iki vaiko ligos nustatymo atsakovas mokėjo daugiau išlaikymo negu buvo iš jo priteista ir šias sumas ieškovė galėjo sutaupyti. Apeliantas nurodo, jog teismas nesiaiškino aplinkybių, jog bylos nagrinėjimo metu šalių vaikas yra išgydytas ir gydymas nebetęsiamas. Teismas neįvertino to, kad dukrai kas mėnesį yra mokama išmoka vaikui bei šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 m. (346,19 Lt).

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka, kad siekiant užtikrinti vaikui teisę turėti atskirą kambarį, ieškovei būtina gyventi 4 kambarių bute, taigi jis neprivalo mokėti komunalinių mokesčių už visą butą bei už ieškovę, be to, byloje neįmanoma nustatyti, kokie vidutiniškai komunaliniai mokesčiai yra mokami, nes byloje yra pateiktas tik vienas kvitas už juos.

Ieškovės nurodytos sumos, kokie yra vaiko poreikiai maistui, nepagrįstos ir akivaizdžiai padidintos, nes atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo ministro 2005-07-13 įsakymu Nr. ISAK-1384 nustatytos vienos dienos maitinimo normos Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžių mokyklų mokiniams viena iš didžiausių vienos dienos maitinimo normų, nustatytų sanatorinių, sanatorinių internatinių mokyklų mokiniams sudaro 9,25 Lt, per mėnesį – 277,50 Lt.

Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, racionaliai pagrindžiančių išlaidas aprangai, taip pat leidžiančių nustatyti vidutines išlaidas mokymo priemonėms įsigyti.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškinio sumą skaičiavo už vienerius metus, nes padidintas išlaikymas turėtų būti mokamas trumpiau nei vienerius metus (nuo 2009-01-23 iki 2009-06-21), ieškinio suma yra 6 761,61 Lt, o žyminis mokestis turėtų sudaryti 203 Lt.

Atsiliepimas

Ieškovė Rasytė Mickevičienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, įteikdamas procesinius dokumentus atsakovui, procesinės teisės normų nepažeidė.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo priteisto išlaikymo dydžiu, nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, apie tai, kad negali teikti tokio išlaikymo. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais dėl vaiko poreikių, nurodo, kad jis neatsižvelgia į tai, kad dukra serga gyvybei pavojinga liga ir jos išlaikymui reikia kelis kartus didesnių lėšų nei tokio paties amžiaus sveikam vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 5 d. nutarimu iš atsakovo R. M. ieškovės R. M. naudai išieškoti alimentai dukros Ievos, gim. 1991 m. birželio 21 d., išlaikymui ¼ dalis dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau negu vienas minimalus gyvenimo lygis vaikui kas mėnesį nuo 1998 m. gegužės 25 d. iki Ievos pilnametystės (b.l. 7). Šalių ištuoka įregistruota 1998 m. rugpjūčio 12 d. (b.l. 8). Teismas sprendimu nepilnametei I. M. išlaikymo pakeitė – priteisė iš atsakovo dukros išlaikymui po 1 500 Lt periodinėmis išmokomis mokamos kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas su tokiu išlaikymo padidinimu nesutinka ir prašo sprendimą pakeisti – išlaikymo dydį sumažinti iki 400 Lt.

Pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006 ir kt.).

Pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 ir 2 d. nuostatas ir padidinti 1998-06-05 teismo nutarimu priteistą vaikui išlaikymo dydį. Prašymo pateikimo metu šalių dukrai yra septyniolika su pusę metų, jos poreikiai pasikeitė dėl amžiaus, lyginant su 1989 metais, kai jai buvo septyni metai. Jos maitinimui, drabužiams, pragyvenimui bei mokslo reikmenims reikalinga skirti daugiau pinigų, negu išlaikymo priteisimo metu, taip pat iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad I. M. 2008 m. liepos mėn. atlikus tyrimus diagnozuota Hodžkino limfoma II stadija (b.l. 15), nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. iki 2009 m. birželio 20 d. Ievai nustatytas lengvas neįgalumo lygis (b.l. 16). Pateikti apeliacinės instancijos teismui įrodymai apie mergaitės liga tik patvirtina pirmos instancijos teismo nustatytas aplinkybes apie jai taikomą sudėtingą ir brangiai kainuojantį gydymą. Teismas sprendime išanalizavo vaiko visus poreikius, o taip pat ir specialius poreikius ir pagrįstai sprendė, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas, kuris į mėnesį sudaro 138 Lt neatitinka vaiko interesų. Apelianto siūlomas išlaikymo dydis – 400 Lt taip pat negali užtikrinti vaiko su specialiais poreikiais tinkamo išlaikymo.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje. Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pažymėtina ir tai, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, teismų praktikoje taikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata ir sprendžiama, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), būtent tokio dydžio išlaikymą sutinka mokėti ir atsakovas. Tačiau toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaiko teikiamo išlaikymo tik būtiniausioms minimaliems jo poreikiams tenkinti. Individualūs vaiko poreikiai, o nagrinėjamu atveju dėl vaiko ligos specialūs poreikiai jo kaip asmenybės vystimasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį, kuris paprastai yra didesnis už išlaikymą būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų reikalingų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į reikiamų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Apeliaciniame skunde nurodytos tam tikros išlaikymo skiriamo valstybės vaikui normos yra paskaičiuotos pagal minimalius poreikius neatsižvelgiant nei į vaiko individualius, nei į specifinius poreikius, teismui nebuvo pagrindo šias normas taikyti nagrinėjamoje byloje.

Atmestinas apelianto argumentas, jog jis negali vaikui skirti teismo priteistą išlaikymą dėl savo turtinės padėties. Atsakovas šio argumento nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Kaip matyti iš pateiktų į bylą įrodymų atsakovas 2000-06-05 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pagal deklaruotą gyvenamąją vietą jis negyvena, o su savo šeima išvykęs gyventi į Angliją; žmonai priklausantis butas išnuomotas. Atsakovas nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui duomenų apie savo turtinę padėtį neteikė. Pati ieškovė pateikė duomenis iš nekilnojamojo turto registro, iš kurių matyti, kad atsakovas jam priklausančio registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi (b.l. 11). Pagal VĮ „Regitra“ duomenis atsakovas savo nuosavybėje turi penkis keleivinius automobilius ir dvi priekabas (b.l.13-14). Kokį turtą ir kokias pajamas atsakovas turi Anglijoje jis duomenų neteikė, nors iš ieškovės susirašinėjimo su antstolę S. V. , kuri vykdo išlaikymo išieškojimą, matyti, kad atsakovas jau 2007 m. birželio mėn. buvo išvykęs gyventi į Angliją (b.l. 66). Atsakovas nurodo, kad jis turi išlaikyti 2000-12-18 gimusį kitoje santuokoje sūnų B., tačiau tokiu atveju jis nepateikė įrodymų, kokio dydžio išlaikymą jis skiria sūnui, kokio dydžio išlaikymą skiria sūnui jo žmona, taip pat nepateikė duomenų apie žmonos turimą turtą ir gaunamas pajamas, t.y. neatskleidė nei savo, nei savo žmonos turtinės padėties, kartu nepagrindė savo apeliacinio skundo argumento, kad jis neišgali dukrai teikti priteisto išlaikymo dydžio dėl turtinės padėties. Atsakovo pateikti prie apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui kvitai apie pašto perlaidas ne paneigia, nei patvirtina jo argumento dėl turtinės padėties, o tik rodo, kad jis dalį priteisto išlaikymo, kurio vykdymą teismas leido vykdyti skubiai, teikė savo dukrai. Prie apeliacinio skundo pridėti duomenys iš Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės apie vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje 2008 m. ketvirtą ketvirtį (b.l. 91) taip pat neįrodo atsakovo turtinės padėties.

Atsakovės turtinė padėtis byloje nustatyta, apie jos turtą ir pajamas teismas pasisakė sprendime, ir kolegija sutinka su teismo išvada, kad ji pagal savo turtinę padėtį neišgali skirti pusę dukros išlaikymui reikalingos sumos, todėl atsakovui neatskleidus savo turtinės padėties, nors tokią galimybę jis turėjo – galėjo pateikti įrodymus su apeliacinius skundu, todėl teismas didesnę išlaikymo dalį pagrįstai priteisė iš atsakovo.

Kolegija atmeta apelianto argumentus dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų, dėl kurių ieškovė pablogino savo turtinę padėtį. Apelianto samprotavimai apie buto, esančio Ateities g. 18-30, Druskininkuose, priklausymą jam ir ieškovei bendrosios nuosavybės teise nepagrįsti leistinais į bylą įrodymais. Vien tos aplinkybės, jog butas buvo įsigytas apelianto ir ieškovės santuokos metu, neužtenka laikyti butą bendrąja šalių jungtine nuosavybę, atsižvelgiant, į tai, kad nuo santuokos nutraukimo praėjo virš dešimt metų, nutraukiant santuoką ir po to, ieškinio senaties termine, šalys šio buto kaip santuokoje įgyto turto nedalino, butas buvo registruotas ieškovės vardu, nekilnojamojo turto registre jokių pataisymų dėl buto priklausomybės įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui nebuvo padaryta. Taip pat, esant ieškovės paaiškinimams, kad minėtas butas buvo įsigytas, pardavus jai vyro iš pirmos santuokos paliktą butą, laikyti, kad minimą butą ieškovei perleidus sūnui iš pirmos santuokos, ji piktnaudžiavo savo teise – pablogino savo turtinę padėtį, nėra pagrindo, Net jeigu ir galima būtų daryti išvadą, kad ieškovė perleisdama butą savo sūnui, pablogino savo turtinę padėtį, tačiau atsižvelgiant, kad ieškovė butą perleido 2001-04-02, išlaikymą ji prašo padidinti tik nuo 2009-01-21, savo reikalavimą grindžia pagrinde išaugusiais dukros poreikiais dėl jos amžiaus ir sunkios ligos reikalingam brangiam gydymui, t.y. išlaidomis vaiko išlaikymui, kurias privalo teikti abu tėvai, o ne viena vaiko motina, todėl turi ieškovė nuosavybėje butą ar ne nesumažina dukros poreikių, nes dėl tų pačių priežasčių ji negalėtų buto realizuoti, kad gautas už jį lėšas panaudoti dukros gydymui ir išlaikymui, kadangi būtų pažeistos kitos vaiko teisės - teisė į būstą. Be to tik atsakovui atskleidus savo turtinę padėtį galima būtų spręsti ar ieškovė tiek pablogino savo padėtį, kad nėra Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 ir 2 d. numatytų sąlygų vaiko išlaikymui padidinti. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas padidino išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kuriam padidintą išlaiką reikia mokėti tik penkis mėnesius iki jo pilnametystės

Dėl procesinės teisės normų pažeidimo.

Apeliantas nurodo, kad jam buvo netinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tuo buvo pažeista jo teisė teikti teismui įrodymus. Šį apelianto argumentą kolegija laiko nepagrįstą. Teismo pranešimas atsakovui buvo siunčiamas pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 39-42), tačiau jis buvo neįteiktas dėl jau minėtos priežasties, t.y. dėl to, jog atsakovo šeima išnuomavusi šį butą išvykdo gyventi į Angliją. Dėl nurodytų priežasčių teismui nusiuntus teismo procesinius dokumentus pagal vienintelę žinomą Lietuvoje gyvenamąją vietą, pagal SODRos duomenis atsakovas nedirba, buvo netikslingą šaukimą siųsti namo (bendrijos) administracijai, butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui, įteikinėti procesinius dokumentus per antstolį ar skirti kuratorių, nes nei vienu iš nurodytų atvejų atsakovas nebūtų informuotas apie bylą, o būtų tik padidintos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Todėl teismas pasirinko tinkamą atsakovo apie bylos nagrinėjimą informavimo būdą – viešai skelbti per spaudą (b.l. 51, 59, 62-65), Civilinio proceso kodekso antro skirsnio reikalavimų nepažeidė. Kadangi apeliantui buvo suteikta galimybė tiek su apeliaciniu skundu, tiek per savo atstovą apeliacinės instancijos teisme teikti įrodymus, ir apliantas šia teise pasinaudojo, faktiškai visi susiję su bylą ir visi leistini įrodymai buvo priimti, t.y. jeigu jis pirmos instancijos teisme neturėjo galimybės pateikti įrodymus, šie pažeidimai apeliacinės instancijos teisme buvo ištaisyti, nelikus atsakovo teisės pažeidimo teikti įrodymus (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnis), nėra pagrindo dėl to pripažinti neteisėtu sprendimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

nutarė:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėHenrichas Jaglinskis