Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-13 · Byla Nr. N-444-1280-11

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-13
Bylos Nr.
N-444-1280-11
Teisminio proceso Nr.
4-65-3-00093-2010-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1280/2011Teisminio proceso Nr. 4-65-3-00093-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 45.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2009 m. spalio 8 d., 9 val. 15 min. Valstybinės kelių transporto inspekcijos Panevėžio regiono departamento (toliau – ir Institucija) pareigūnai Panevėžio rajone, Gustonių kaime sustabdė keliu A9 važiuojančią UAB „Atra“ priklausančią transporto priemonę Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Swarzmuller, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią maršrutu Pakruojo rajonas - Panevėžio rajonas (Ramygala) vairavo nurodytos įmonės vairuotojas A. Br.. Pareigūnai, svėrimo įranga WL103 pasvėrę nurodytą transporto priemonių junginį, nustatė, kad puspriekabės ašių grupės apkrova 1,9 tonos viršijo maksimalią leidžiamą 24 tonų ašių apkrovą. Svėrimo rezultatai buvo užfiksuoti svėrimo įrangos atspausdintame kvite Nr. 140 ir svėrimo akte Nr. 88567. Vairuotojas, važiuodamas sunkiasvore transporto priemone, neturėjo specialaus leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2010 m. kovo 22 d. nutarimu A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 1500 Lt bauda. Nuobauda skirta už tai, kad jis, kaip UAB „Atra“ direktorius, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalies 1 punktą būdamas atsakingu už įmonės veiklos organizavimą, įmonės vykdomą su krovinių vežimu susijusią veiklą, pagal Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21d. įsakymu Nr. 3-56, 9 punkto nuostatas yra atsakingas už krovinio išdėstymo kontrolės organizavimą taip, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, taip pat pagal Lietuvos Respublikos transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalies reikalavimus jis privalėjo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. A. B., organizuodamas įmonės darbą, neužtikrino, kad 2009 m. spalio 8 d. 9 val. 15 min. UAB „Atra“ priklausančia transporto priemone Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Swarzmuller, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo įmonės vairuotojas A. Br., kelyje A9, Gustonių kaime, vežant krovinį jo išdėstymas ir krovinio masė pasiskirstytų į ašis taip, kad neviršytų 2002 m. vasario 18d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamų bendrųjų masių“ (toliau – Matmenys) III skirsnio 3 punkto 3.2 papunktyje nustatytos puspriekabės ašių grupės apkrovos, o viršijus nustatytą apkrovą, toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turėdama nustatytos formos leidimą. UAB „Atra“ vairuotojas A. Br., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 20 straipsnį ir susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-150 patvirtintų „Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Kontrolės tvarkos aprašas) 3 punktą, važiavo sunkiasvore transporto priemone, neturėdamas specialaus leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutarimu Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. B. atžvilgiu nutraukė, padaręs išvadą, jog asmens kaltė pagrįsta abejonių keliančiais įrodymais.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Nurodo, jog teismo posėdžio metu apklausiamas automobilio vairuotojas A. Br. nurodė, jog transporto priemonių junginio svėrimo metu laikė nuspaudęs stabdžių pedalą, tuo tarpu Institucijos inspektorius A. P. nurodė, jog svėrimo metu kontroliavo ir matė, jog vairuotojas stabdžių pedalą buvo atleidęs. Institucijos nuomone, apygardos administracinis teismas nepagrįstai tiek dėmesio skyrė šiai nereikšmingai aplinkybei. Nei Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose krovinių vežimą, nei svėrimams naudojamų svarstyklių gamintojo naudojimo instrukcijose nėra jokios nuorodos apie svėrimo metu nuspaustus ar atleistus stabdžių pedalus, o juo labiau – jog stabdžio pedalo nuspaudimas galėtų įtakoti klaidingus svarstyklių duomenų parodymus iki 500 kg vienai ašiai. Atkreipia dėmesį, kad svėrimo metu vairuotojas jokių pastabų dėl svėrimo ar svėrimo metodikos neišreiškė, sutiko su pažeidimu. Be to, net tikint pareiškėjo kelta versija dėl galimos stabdžio pedalo nuspaudimo įtakos, atkreipia dėmesį, jog buvo sveriama 3 ašių grupė, o nustatytas viršsvoris yra 1,9 tonos. Taip pat Institucijos nuomone, teismas netinkamai taikė Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį. Atkreipia dėmesį, kad Institucijos naudojamų svėrimo svarstyklių naudojimo instrukcijos nėra slaptos, su jomis galima susipažinti viešai. Pabrėžia, kad Institucijos pareigūnai krovinines transporto priemones sveria tik pagal nustatytus reikalavimus įrengtose ir pritaikytose specialiose aikštelėse, sudarančiose sąlygas tiksliai sverti transporto priemones, todėl jokie stabdžių pedalo paspaudimai/atleidimai nėra reikšmingi ir neturi įtakos svėrimo rezultatams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Atra“ prašo jį atmesti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

A. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jo vadovaujamos įmonės vairuotojas, važiavo sunkiasvore transporto priemone, kurios ašių apkrova viršijo leistiną maksimalią apkrovą, neturėdamas leidimo. Panevėžio apygardos administracinis teismas bylą A. B. atžvilgiu nutraukė, konstatavęs, jog byloje esančių įrodymų nepakanka padaryti išvadai, kad transporto priemonių junginio svoris buvo matuotas tinkamai.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog bylą nutraukti galima tuomet, kai visos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, prieštaravimų pašalinti nebėra galimybės. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi, tačiau tuo pačiu yra ir pakankamai duomenų, liudijančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl inkriminuotų pažeidimų padarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesiėmė pakankamų priemonių šiems prieštaravimams pašalinti.

Atsakomybėn traukiamas asmuo savo prieštaravimus grindė tuo, jog transporto priemonių junginio svėrimo metu buvo nuspaustas stabdžio pedalas, tačiau pažymėtina, kad byloje apklaustas liudytoju A. P. nurodė, jog A. Br. vairuoto automobilio stabdžių žibintai nedegė, kas reiškė, jog vairuotojas buvo atleidęs stabdžius (b. l. 78). Šis liudytojas nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo parodymais nesivadovavo. Atkreiptinas dėmesys, kad apygardos administracinis teismas, skundžiamame nutarime remdamasis atsakomybėn traukiamo asmens teiginiais, iš esmės nepagrindė, kuo remdamasis nusprendė, jog stabdžio pedalo paspaudimas ar atleidimas daro įtaką tinkamam pasvėrimui ir kokio ji yra dydžio. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas stabdžio pedalo naudojimo negalimumą, rėmėsi nepaskelbtų „Valstybės žiniose“ Susisiekimo ministro 1996 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 271 patvirtintų Automobilių transporto priemonių ašinio apkrovimo ir faktiškos masės svėrimo taisyklių nuostatomis, kurių turinį sužinojo tik iš atsakomybėn traukiamo asmens. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti, ar šis poįstatyminis teisės aktas galiojo veikos padarymo metu, kokios iš tiesų buvo jo nuostatos. Tuo tarpu Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad „matavimo priemonė turi būti naudojama laikantis gamintojo parengtų naudojimo instrukcijų ir techninio aptarnavimo reikalavimų. Dokumentai turi būti pateikti lietuvių kalba“. Byloje pateikti svarstyklių dokumentai, t. y. atitikties deklaracija, atitikties pažymėjimas, sertifikato priedas, kalibravimo sertifikatas (b. l. 41-59), patvirtina, kad prietaisas buvo tinkamas naudoti, prietaiso naudojimo sąlygas detalizuojančiame dokumente (b. l. 52-57) nėra jokių specialių nuostatų dėl stabdžio pedalo naudojimo ar nenaudojimo, todėl darytina išvada, kad apygardos administracinis teismas, neturėdamas pakankamo pagrindo, nesivadovavo šiais dokumentais arba nesurinko papildomų įrodymų, kurie leistų daryti priešingas išvadas.

Taip pat pažymėtina, kad institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog svarstyklės reaguoja į svorio nusistovėjimą, jei svoris kaitaliojasi nuo automobilio amortizacijos, svoris nematuojamas (b. l. 77). Atkreiptinas dėmesys, kad Institucija naudoja išlyginamuosius kilimėlius, sudarančius galimybę automobiliui stovėti lygioje plokštumoje, nenuriedėti (priešingai, nei teigė atsakomybėn traukiamas asmuo). Bylą nagrinėjęs teismas nesiaiškino, ar kilimėliai buvo naudojami nagrinėjamuoju atveju, kita vertus, iš Institucijos rašto atsakomybėn traukiamam asmeniui matyti, jog transporto priemonių junginys buvo sveriamas Gustonių kaime, kelio A9 praplatėjime, turinčiame iki 18 m ilgio ir iki 3 m pločio vietos, su ne didesniu kaip 2 procentų išilginiu ir 5 procentų skersiniu nuolydžiu (b. l. 27). Be to apygardos teismas neįvertino aplinkybės, jog puspriekabės pirmos ir trečios ašių apkrovos yra vienodos – 8,5 t (ATP b. l. 6), kas pasak Institucijos atstovo, rodo, jog ratais buvo tiesiai užvažiuota ant svarstyklių, paklaidos nesimato.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, nesurinko pakankamai įrodymų, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, bylą nutraukė neišnaudojęs visų galimybių abejonėms pašalinti, todėl toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Dėl šių priežasčių apygardos administracinio teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarimą A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius