Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. 2013 m. gruodžio 29 d. 14.00 val. (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą su kaimyne N. Š. dėl ko jos nepilnametis vaikas negalėjo jaustis saugiai namuose ir buvo išsigandęs, taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Šiek tiek prieš įvykį jis ruošėsi išeiti į miestą, mama prieš išeinant paprašė išnešti šiukšles, eidamas pastebėjo, kad bendros koridoriaus durys atidarytos, paklausė mamos, ar ne ji paliko atidarytas duris. Ši atsakė, kad ne ji, tada jis duris uždarė, po kurio laiko vėl durys buvo atidarytos, mama jas uždarė, užrakino. Jis tuo metu užstrigo lifte ir girdėjo mamos konfliktą su kaimyne. Išgirdo taip, kad N. Š. šaukė ant mamos, nes, kai motina uždarė duris, jos buvo praviros, o jis buvo lifte užstrigęs ir viskas girdėjosi, net lifto dispečerė girdėjo. Grįžęs pasakė kaimynei pažodžiui: „prašau nerėkti ant mano mamos, nes iškviesiu policiją“. Keiksmažodžių nesakė, nevartojo necenzūrinės leksikos. Konfliktas įvyko bendrame prieškambaryje. Po pokalbio su kaimyne jis išėjo ir apytiksliai po penkių minučių paskambino mama bei pasakė, kad kaimynė pati iškvietė policiją. Gal žodžius kaimynei ir pasakė šiek tiek pakeltu tonu. Buvo įpykęs, kad atidarinėja duris. Šiuo konkrečiu atveju buvo supykęs dėl durų ir riksmo ant mamos. Sakant šiuos žodžius kaimynės buto durys buvo atidarytos, nei mama, nei jis vaiko nematė. Laiptinėje kitų asmenų nebuvo. Kitame gretimame bute buvę kaimynai girdėjo konfliktą, bet jų nepavyko rasti.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą N. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad prieš du metus pagal savivaldybės direktoriaus įsakymą buvo išnuomotos patalpos adresu (duomenys neskelbtini). Ji sus sūnumi persikėlė į butą, padarė remontą ir bendrame koridoriuje. Kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto buvo labai nepatenkinta, nes prašo atiduoti neprivatizuotą plotą. Nuo to ir prasidėjo konfliktai. Iš kaimynų pusės sklido nemalonus kvapas, ji buvo pastebėjusi ir nepiktybiškai pasakė D. M. mamai ir nuo to prasidėjo nesutarimai. 2013 m. gruodžio 29 d. jis sutvarkė bendro naudojimo patalpą, o D. M. išėjo iš buto ir uždarė duris. Ji norėjo padaryti skersvėjį dėl nemalonaus kvapo. Buvo atidarytos bendro įėjimo durys, buvo pusė antros po pietų. Su sūnumi sėdo pietauti ir išgirdo, kad buvo trenktos durys, manė, kad skersvėjis, išėjo į koridorių ir pamatė stovinčius piktus kaimynus. Kaimynė pasakė, kad atvirų durų dienos pas mus nebus, o ji atsakė, kad pas mus bus, kol bus nemalonus kvapas. Grįžo atgal ir tęsė pietus su sūnumi. Girdėjo, kad R. M. skambina telefonu, po kelių minučių kažkas labai stipriai pasibeldė į jos duris. Vaikas išsigando ir užbėgo už durų. Atidariusi duris ji pamatė stovintį piktą kaimyną D. M.. Jis pasakė: „...tu mano mamą neįžeidinėsi, tu prostitutė, aš atimsiu iš tavęs motinystės teises, tu nežiūri savo vaiko čia mūsų butas, jeigu tu neatlaisvinsi, bus netyčinis...“. Vaikas pradėjo verkti, ji norėjo uždaryti duris, tačiau D. M. pastatė koją tarpduryje. Šalia stovėjusi R. M. jam pasakė: „D., nereikia, tu žinai, kad jinai yra skundikė“. Jei mama nebūtų tarp mūsų atsistojusi, gal būtų fizinis smurtas buvęs. Ji pakvietė policiją, o D. M. pabėgo. Gal po 5-7 min. atvyko patruliai. Kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto T. Š. paklausė, kas atsitiko. Jis pasakė, kad girdėjo viską. Patrulis pamatė, kokios būklės jos sūnus, kalbėjo su juo, buvo, atrodo, du vyrai. Vėliau buvo atvykusi nepilnamečių inspektorė I. O., kuri vėliau tiesiogiai bendravo su jos sūnumi, ir iš vaikų teisių inspektorė iš Naujininkų seniūnijos, nes D. M. pasakė, kad ji savo vaiko neprižiūri. Dar buvo kilęs konfliktas ir naktį dėl D. M. veiksmų.

Liudytoja R. M. apklausiama teismo posėdyje parodė, kad yra D. M. motina bei sutiko duoti parodymus. Viskas vyko bendrame prieškambaryje, vyko apie pietus, sekmadienį gruodžio 29 d. Sūnus ruošėsi eiti į miestą, jis nutarė išnešti šiukšles ir pasakė, kad durys atidarytos. Jis uždarė duris, kaimynė supyko, pradėjo šaukti, kad reikia pravėdinti, nes kvapai negeri sklinda, kai durys atidarytos pažeidžiamas saugumas. Kai kaimynė šaukė ant jos durys gal ir buvo uždarytos. D. išėjo, bet lifte užstrigo ir girdėjo viską. Jis grįžo, pasibeldė į duris, neužėjo į vidų. Kaimynė pradarė duris, o ji girdėjo kaip D. M. sakė: „nešaukite ant mamos, galite ant manęs rėkti, aš iškviesiu policiją“, bet jokių necenzūrinių žodžių nebuvo. D. išėjo, o kaimynė iškvietė policiją, sakė, kad kaimynai jai grasina, nors niekas jai negrasino, sakė oficialų raštą surašysiu. Anksčiau konfliktų nebuvo ir dėl durų nebuvo. Tiesiog užsidarydavo duris ir nesakydavo nieko, nes nelinkę konfliktuoti. Rašė į savivaldybę parašydami, kad leistų kaimyninį butą išsipirkti, bet neleido. Kai kiti žmonės atsikėlė, jie niekaip nesureagavo, buvo aišku, kad įsikels kas nors.

Liudytoja I. O. apklausiama teismo posėdyje paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities 2-PK, viešosios tvarkos skyriaus specialiste. Apie šį įvykį žino, nes priėmė nutarimą. Tiesiogiai bendravo su visais esančiais asmenimis, t. y. su N. Š. oficialiai ir su D. M. oficialiai, o mamą paskui pasikvietė, bet tai nebuvo labai konkretu, tai šio bendravimo nepaminėjo. Išsikvietė N. Š., kuri atėjusi į aplinkybių patikslinimą, papasakojo, kad 2013 m. gruodžio 29 d., apie 14 val. ji valgė su sūnumi pietus ir jie pietavo arti durų, nes mažas butukas, ir kažkas pradėjo labai stipriai belsti, sūnus pašoko ir nubėgo į kambarį, jis per du žingsnius, tas kambarys, ten tokios popierinės durys, sulankstomos, pilnai neužsidaro. N. Š. tik truputį atidarė duris, o D. M. pilnai, ji norėjo uždaryti, o jis koją ar ranką užkišo, įvyko žodinis konfliktas, kurio metu D. M. pradėjo rėkti, grasinti, kad „...kokia tu motina, aš tau atimsiu vaikų teises, kodėl jūs rėkiate ant mano motinos, išvis išsikraustyk, nes kitaip bus netyčinis...“. N. Š. paaiškino, kad nori ikiteisminio tyrimo, bet ji (I. O.), pasikonsultavusi su kolegomis, nusprendė, kad reikia administracinėn atsakomybėn patraukti. Po to nuvyko į namus, visi pietavo, pas N. Š. viskas tvarkinga, vaikui paruoštas kambarys, pas D. M. irgi tvarkinga. Bendravo su D. M., klausė kas čia vyksta, o šis atsakė, kad nieko nevyksta, nieko nežino, paminėjo kad, N. Š. pridirbusi su kaimynais kažką dėl elektros, bet apie įvykį jis sakė, kad nieko nebuvo, pasakė, kad norėtų to buto, kuriame N. Š. gyvena. Nepamena, ar buvo bendrauta nuovadoje, ar kai nuvykus, bet jis viską neigė, sakė, kad akyse nematęs to vaiko. Pradėjo ne apie save kalbėti, o apie N. Š.. Ji paprašė, kad kitą dieną N. Š. atvestų sūnų. Su juo pakalbėjo ir surašė tarnybinį pranešimą. Vaikas toks tarsi bijantis buvo, mama bandė įsikišti į pokalbį, jis sakė, kad girdėjo D. M. sakant, jog „jeigu tu neišsikelsi, bus netyčinis“, bet jis tarsi nukreipė tuos žodžius motinai, sako aš nenoriu gyventi be mamos. Dar vaikas paminėjo, kad D. M. kartais jo nepraleisdavo, kai eina į tualetą.

Liudytojas T. Š. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad įvykio aplinkybes šiek tiek atsimena. Jis neseniai persikraustė į (duomenys neskelbtini), gyvena tame pačiame aukšte. Gruodžio pabaigoje vykusio įvykio metu buvo išėjęs prie elektros skydinės pasitvarkyti, kol savo darbus darė, girdėjo pro praviras duris šauksmus, ten vyko ginčas. Galvojo kviesti policiją, bet niekas pagalbos kaip ir nekvietė, labiau vyrišką balsą girdėjo. Konkrečiai garsiai išgirdo: „Čia mūsų butas, ne jūsų, mes jums dar parodysim“, toliau kažkokie riksmai buvo, nesistengė įsiklausyti, moteriškų balsų irgi girdėjo. Tiesiogiai nematė, tik girdėjo šūksnius, po to matė kaimyną D. M., kuris supykęs išėjo iš buto. Gerokai vėliau su kaimyne susitiko nuovadoje. Jis ten savo reikalus atliko, o ji savo. Ji sakė, kad turi dėl to įvykio pasekmių, ruošiasi į teismą, jis pasisiūlė paliudyti, jei jį kvies, atliks pilietinę pareigą. Būnant laiptinėje, kaimynė jį matė ir jis pamena, kad ji klausė tada susitikus nuovadoje, ar neatsisakys paliudyti. Durys buvo pravertos, gal pro duris jį kaimynė matė. Konfliktas vyko koridoriuje, ten durys buvo pravertos, ar ten buvo virtuvė, ar koridorius jis nežino, tiesiog mano, kad už tų atidarytų durų vyko. Vaiko nematė, kad tame bute gyvena vaikas žinojo, bet ar jis tuo metu ten buvo, nežino.

Liudytoja V. J. apklausiama teisme paaiškino, kad yra VPK rinktinės „Vytis“ 3 kuopos patrulė. D. M. miglotai atsimena, moterį tai atsimena. Pamena įvykį, bet ji buvo atvykus pagal antrąjį iškvietimą vėliau vakare, t. y. apie 24-01 val. Iškvietė nes gąsdina kaimynas ir atidarytos durys. Kai bendravo su N. Š., tai pamena, vaikas tikrai buvo išsigandęs, prisispaudęs prie motinos drebėjo. Tiksliai neatsimena, ką ji sakė, bet sakė, kad pastoviai gąsdina. Tuo metu kaimynas buvo išgėręs. Dėl dienos įvykių nieko negali pasakyti. Porininkas daugiau su D. M. bendravo. Atrodo dar jo motina buvo virtuvėje. Dėl dienos įvykių, tai sakė tik kad buvo iškviesta policija, bet apie ką, kaip, negali pasakyti. D. M. dar pretenzijų turėjo, kad ponia uždaro duris tualeto.

Iš 2014 m. kovo 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jis surašytas D. M. dėl to, kad šis 2013 m. gruodžio 29 d. apie 14 val. sukėlė konfliktą su kaimyne N. Š., dėl to pastarosios nepilnametis vaikas negalėjo jaustis saugiai savo namuose ir buvo išsigandęs (b. l. 2).

Iš 2014 m. kovo 10 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad prieš D. M. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal N. Š. pareiškimą, tačiau nustatyti jo galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, požymiai (b. l. 3-4).

Iš aplinkybių patikslinimo matyti, kad D. M. nurodė, jog 2013 m. gruodžio 29 d., apie 14 val. įvykio metu susinervinęs nuėjo pas kaimynę ir pakeltu balso tonu išsakė savo nuomonę (b. l. 5).

Iš pažymos apie administracines nuobaudas matyti, kad D. M. administracine tvarka nebaustas (b. l. 7).

Iš 2014 m. sausio 13 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal D. M. ir R. M. pareiškimus (b. l. 33).

Iš J. R. medicininių dokumentų išrašų matyti duomenys apie nepilnamečio sveikatos būklę (b. l. 28-31).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo išvados ir motyvai

Pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį, administracinė atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar padarė kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (2006 m. birželio 8 d. įstatymo redakcija Nr. X-672), kurio 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta vaiko teisė būti sveikam, garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje. Tokios pozicijos laikomasi ir nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-169/2014).

Nors apklausiamas teismo posėdyje D. M. savo kaltę neigė ir tvirtino, kad necenzūrinių žodžių N. Š. neišsakė ir tik kalbėjo su ja pakeltu tonu, bet neturėjo tyčios pažeisti vaiko teises, nes šio vaiko nematė, tačiau teismas tai vertina kaip jo gynybinę versiją, kuri paneigta kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Pirmiausia D. M. kaltę, padarius ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio D. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės bei paaiškinimas, jog su pažeidimu jis nesutinka (b. l. 2). Nors D. M. nuosekliai viso proceso metu, t. y. teismo posėdyje, protokole užfiksuotame paaiškinime bei aplinkybių patikslinime (b. l. 5) tvirtino, kad ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nepadarė, tačiau jo kaltę, be administracinio teisės pažeidimo protokolo patvirtina 2014 m. kovo 10 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad D. M. veiksmuose nenustatyta nusikalstamos veikos sudėties, tačiau įžvelgiama administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis (b. l. 3-4). Teismo posėdyje apklausta specialistė I. O., kuri priėmė pirmiau minėtą nutarimą paaiškino, kad D. M. administracinio teisės pažeidimo aplinkybes nustatė apklaususi N. Š., taip pat patį D. M. bei pabendravusi su nepilnamečiu nukentėjusiuoju J. R.. Tiek N. Š., tiek nepilnametis J. R. jai paaiškino, kad nepilnametis buvo įvykio metu namuose, kad D. M. šaukdamas nepagarbiai atsiliepė apie N. Š., grasino atimti motinystės teises, gyvenamąją vietą, kad nepilnametis išsigando dėl tokio D. M. elgesio. Tokie policijos specialistės I. O. parodymai patvirtina pačios N. Š. parodymus, kad išties minimo įvykio metu, matant vaikui buvo jai grasinta tėvystės teisių atėmimu ir iškeldinimu iš buto. Be kita ko pažymėtina, kad iš esmės analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytojas T. Š., kuris įvykio metu būdamas laiptinėje pats girdėjo ginčą ir šauksmus, kurių metu D. M. pasakė, kad „čia mūsų butas, ne jūsų, mes jums dar parodysim“. Pirmiau paminėtų liudytojų bei nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą parodymai patvirtina, kad D. M. įvykio metu išsakė nepagarbią nuomonę apie N. Š., jai grasino. Tokias aplinkybes iš dalies patvirtina ir patrulės V. J. parodymai, kuriuose ši parodė, kad buvo atvykusi į įvykio vietą pagal antrą iškvietimą ir kaip pati turinti vaikų, gali patvirtinti, jog nepilnametis J. R. buvo išsigandęs. Nors D. M. teigė, kad vaiko nematė, tačiau pažymėtina, kad jis teismo posėdžio metu neneigė, kad žinojo, jog minimame bute su N. Š. gyvena nepilnametis jos vaikas. Pats D. M. minimame name gyveno seniau nei N. Š., jis su savo motina R. M. pretendavo privatizuoti N. Š. suteiktą butą dar iki jos įkeldinimo, jis žinojo, kad į butą savivaldybės sprendimu įkeldinta moteris su nepilnamečiu vaiku. Be to, jis ir N. Š. su savo nepilnamečiu sūnumi naudojosi abiem butams priklausančia bendro naudojimosi patalpa. Dėl šių aplinkybių D. M. išsakydamas nepagarbius ir grasinančio pobūdžio žodžius N. Š. galėjo ir turėjo numatyti, kad bute, kurio tarpduryje jis atliko protokole nurodytus veiksmus, yra nepilnametis vaikas. Teismas, remdamasis pirmiau aptartais liudytojų parodymais D. M. elgesį vertina kaip psichologinį smurtą, kurį jis panaudojo prieš N. Š., jos nepilnamečio vaiko akivaizdoje. Kaip jau minėta, ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo turinį gali sudaryti ne tik psichologinis smurtas reiškimas pačių vaikų atžvilgiu, bet ir bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimas jų akivaizdoje. Taigi pirmiau nurodytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad dėl D. M. elgesio konflikto su kaimyne N. Š. metu, pastarosios nepilnametis vaikas negalėjo jaustis saugiai namuose ir buvo išsigandęs, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį.

Teismas atmeta D. M. ir jo atstovo teiginius, kad šiuo atveju jis neturėjo tikslo ir tiesioginės tyčios pažeisti vaiko teises, nes vaiko įvykio metu bute nematė. Pažymėtina, kad pagal pirmiau aptartas bylos aplinkybes, D. M. galėjo ir turėjo numatyti, kad įvykio metu N. Š. namuose yra nepilnametis vaikas. Jo prieš N. Š. pademonstruotas psichologinis smurtas, kuris pasireiškė nepagarbiais žodžiais, pakeltu tonu, koja neleidžiant uždaryti durų, buvo tyčinio pobūdžio, tačiau jis pasekmių atžvilgiu buvo neapibrėžtas. Kitaip tariant D. M. tyčia pakeltu tonu vaiko akivaizdoje išsakydamas nepagarbaus ir grasinančio pobūdžio žodžius N. Š., nedetalizavo, kokias pasekmes gali sukelti jo veiksmai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Dėl administracinės nuobaudos

Teismas, skirdamas D. M. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas tyčinis pažeidimas prieš nepilnametį vaiką, pažeista jo teisė būti sveikam vaiko akivaizdoje panaudojant psichologinio pobūdžio smurtą prieš jo motiną). Teismas įvertina ir D. M. apibūdinančius duomenis – jis yra jauno amžiaus, nedirba, administracine tvarka nebaustas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti D. M. paskyrus mažiausią nuobaudą ATPK 181³ straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23, 30 straipsniais, 181³ straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.