Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis mažametį vaiką, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, oficialiai nedirbantis, duomenų apie registruotumą Užimtumo tarnyboje nėra, teistas, paskutinius kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 50 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paskirtos subendrintos ir neatliktos 3 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, ir paskirta galutinė subendrinta 4 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmė (bausmę atlikęs);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, subendrinta ir sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į M. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, įskaitytas bausmės laikas, atliktas ir įskaitytas, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendį. Be kita ko, minėtu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, M. B. pripažinti recidyvistu (nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 24 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2. Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad atsiprašo nukentėjusiojo, žada keistis ir gyventi ramų gyvenimą. Jis nuomavosi minėtą butą, pas jį turėjo ateiti merginą, dėl to paprašė nukentėjusiojo išeiti, nes jo bute nebūtų kur visiems miegoti. Tačiau nukentėjusysis nesutiko to padaryti, dėl to jis supyko ir nukentėjusiajam trenkė 1 kartą kumščiu. Nuo smūgio nukentėjusiajam nukrito akiniai. Trenkė prie dešinės akies, tai buvo paprastas smūgis, bet nukentėjusiajam sulūžo akiniai. Su nukentėjusiuoju susitarė, jog atlygins jam padarytą žalą. Nebuvo labai didelės mėlynės – buvo kraujosruva, kažko grubaus ar labai pavojingo neįvyko, tačiau nukentėjusiajam atsirado kraujosruva. Dėl žalos atlyginimo nurodė, jog dalį žalos yra atlyginęs – davė 20 Eur policijoje, spalio mėn. pervedė 90 Eur, jam liko mokėti apie 68 Eur, planuoja gavęs neįgalumo pašalpą rytoj nukentėjusiajam sumokėti. Supranta klydęs, labai gailisi dėl savo veiksmų, šiuo metu su nukentėjusiuoju susitaikė, jie yra draugai, nukentėjusysis ateina pas jį į svečius ir vienas kitam pretenzijų jie neturi. Jis su nukentėjusiuoju susipažino liepos mėnesį. Iki nagrinėjamo įvykio nukentėjusysis pas jį gyveno 1 savaitę, jį priėmė dėl to, kad nukentėjusysis neturėjo kur gyventi, dėl to pasakė, jog gali ateiti pas jį. Vėliau paprašė jo išeiti iš namų, tačiau nukentėjusysis susinervino, trenkė į stalą, kilo didžiulis triukšmas, prašė nukentėjusiojo netriukšmauti, pasiūlė kreiptis į nakvynės namus. Dėl to kilusio triukšmo ir trenkė nukentėjusiajam. Nurodė, jog turi vaiką, kuris gyvena globos namuose, planuoja ateityje pagerėjus gyvenimui pasiimti vaiką ir auginti saugioje aplinkoje. Nurodė, jog susitarė dėl darbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, tik pirmiau turi pristatyti medicininę pažymą ir tuomet pradės dirbti. Iš paskutinio darbo išėjo, nes ten jam buvo per sunku, dabar darbinasi į kitą darbą.

4. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. B. nurodė, kad priėmė kaltinamojo atsiprašymą. Šiuo metu kaltinamasis jam nėra pilnai atlyginęs žalos, turi rytoj pervesti likusią sumą. Patvirtina kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad viso kaltinamasis jam yra atlyginęs 110 Eur padarytos žalos. 2025 m. lapkričio 12 d. nukentėjusysis teismui atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad skolos nėra, kaltinamasis atliko pavedimą.

5. Kadangi kaltinamasis M. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, kaltinamasis, gynėja ir prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

6. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 26 d. apklaustas kaltinamasis M. B. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad D. B. gerai nepažįsta, kažkada jį sutiko stotyje, turi bendrą draugę. Buvo jį pasikvietęs į namus, pasisvečiuoti. Taip pat jo žiniomis, D. B. turi (duomenys neskelbtini), dėl jų yra iššokęs iš (duomenys neskelbtini) aukšto balkono, tačiau tikslesnės informacijos nežino. D. B. stengiasi nevartoti alkoholio, tačiau kai pavartoja, situacija pablogėja. Jie su D. B. susitiko stotyje apie 2025 m. rugpjūčio 16 d., jis pasakė, kad D. B. gali likti pas jį bute 4 arba 5 dienas, tačiau D. B. norėjo likti ilgiau. Jis nenorėjo, kad D. B. liktų ilgai ir naudotųsi jo butu. 2025 m. rugpjūčio 21 d. buvo po dvyliktos valandos, grįžo į butą, adresu (duomenys neskelbtini). D. B. gulėjo ant lovos, jis jo gražiai paprašė, kad jis išeitų iš jo buto. Jis susinervino, išėjo į bendro naudojimo virtuvę. Tada jį pasikvietė kaimynė A., kuri pasakė, kad D. B. nežino kur miegoti, tada A. pasakė, gal galim D. B. paieškoti viešbučio. Tuomet jis nuėjo į bendro naudojimo virtuvę, greitai prisijungė ir kaimynė. D. B. buvo labai piktas ir trenkė į stalą, po ko jis su kaire ranka trenkė D. B. į veido dešinės pusės sritį. Jis D. B. trenkti nenorėjo, trenkė netyčia, nes pagalvojo, kad jis pradės laužyti ir kitus virtuvėje esančius daiktus, tuo labiau, tuo metu buvo naktis. Po kiek laiko D. B. atsirado dešinėje veido pusėje patinimas. Visą situaciją matė A. kaip D. B. trenkė į stalą, kaip jis trenkė D. B., kaip tuo metu nukrito D. B. akiniai ant grindų ir lūžo per pusę. Jis tų akinių nelaužė, jie nukrito nuo smūgio. A. buvo rami, stebėjo situaciją, taip pat nesuprato, kodėl D. B. trenkė į stalą. Vėliau D. B. iškvietė policiją. Policija D. B. išvežė į nakvynės namus, tuomet pasidarė ramu. 2025 m. rugpjūčio 27 d. su D. B. jie susitarė ir susitiko. D. B. jo atsiprašė už savo elgesį, nurodė, kad jam kažkas susisuko. Jie susitaikė, D. B. jam pretenzijų neturi, jis D. B. pasakė, kad atlygins už sulaužytus akinius, tačiau jis pas jį niekada nebenakvos (b. l. 82-84).

7. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 22 d. papildomai kaltinamasis M. B. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir prašo vadovautis jo 2025 m. rugpjūčio 26 d. apklausa. Šiandien D. B. grąžino 20 Eur, likusius pinigus už sulaužytus akinius grąžins iki 2025 m. gruodžio 1 d. Gauna pajamas iš (duomenys neskelbtini) pensijų, kurių bendra suma yra (duomenys neskelbtini) Eur. Su D. B. bendrauja taikiai, susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo. Gailisi, pinigus pažada grąžinti (b. l. 88-90).

8. 2025 m. rugpjūčio 22 d. nukentėjusiojo D. B. pareiškime nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 20 d., apie 00.28 val., adresu (duomenys neskelbtini), Naujininkai, prie virtuvės, M. B. dešine ranka sudavė jam į akį, tada jį moteris gynė, akinių 180 Eur vertė. Jis norėjo priimti tą moterį, o M. B. jį išprašė iš namų (b. l. 12-15).

9. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 22 d. apklaustas nukentėjusysis D. B. nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d., Vilniuje, stoties rajone, adresu Sodų g., susitiko pažįstamą M. B., kuris nuomojasi butą, adresu (duomenys neskelbtini), „Facebook“ pasivadinęs M. B., daugiau duomenų nežino. Su M. B. stovėjo stoties rajone, bendravo, M. B. užsiminė, kad šiuo metu neturi kur apsistoti, neturi nakvynės, neturi darbo. M. B. paminėjo, kad nuomojasi butą, adresų (duomenys neskelbtini), todėl pasiūlė apsistoti pas jį 7 dienomis. Sutiko su M. B. pasiūlymu. 2025 m. rugpjūčio 21 d. dienos metu viskas buvo gerai, jokių konfliktų su M. B. nebuvo, taip pat M. B. įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, atėjus vakarui, sėdėjo virtuvėje, naršė internete. Apie 23.30 val. M. B. atėjo į virtuvę ir pradėjo sakyti, kad turi palikti buto patalpas, nes jis nori priimti kitą moterį su vaiku. Jis atsakė M. B., kad neturi kur nakvoti ir pradėjo pats emocionaliai reaguoti į jų pokalbį. Apėmus nervinei situacijai, jis trenkė du kartus dešine ranka į stalą. M. B. jam pasakė, kad jei jis neišeis iš buto, jam iškvies policijos pareigūnus, bet jis vis kartojo, kad neturi kur apsistoti, tuo metu ir kilo žodinis konfliktas tarp jo ir M. B. Jis sėdėjo prie virtuvės stalo kuomet M. B. priėjo prie jo ir kairės rankos kumščiu vieną kartą jam trenkė į veido sritį, taip sukėlė jam fizinį skausmą. Tuo metu, kai M. B. trenkė į veido sritį, jis dėvėjo akinius koreguojančius regėjimą. Nuo jam suduoto smūgio sulūžo akiniai ir nukrito ant žemės. Visą konfliktą su jais buvo moteris ir viską matė, tai A. Š. Tuo metu, kai jam M. B. trenkė į veidą, A. bandė atitraukti M. B. nuo jo. Po smūgio jis liko sėdėti virtuvėje ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis patyrė turtinę ir fizinę žala. Turtinę vertina 180 Eur, nes tiek kainavo jo akiniai. Po apklausos elektroniniu paštu išsiųs vaizdo įrašus tyrėjai iš įvykio vietos. Dėl civilinio ieškinio jam išaiškinta, teiks tyrimo eigoje. Tyrimo eigoje pateiks akinių įsigijimo dokumentus (b. l. 19-23).

10. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 28 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis D. B. nurodė, kad <...> M. B. pirmą kartą sutiko prie stoties kavinėje, susipažino, jis jam pasipasakojo, kad neturi kur gyventi, jis pats pasiūlė jam pernakvoti pas jį, jis sutiko. Būnant pas M. B., jų santykiai buvo geri, gal jis bandė jį apgauti, bet tiksliai nežino. M. B. jį priėmė rugpjūčio 14 d., viskas buvo gerai, o 21 d. M. B. jam trenkė. Jokio konflikto tarp jo ir M. B. nebuvo. M. B. norėjo jo paprašyti, kad jis išeitų, nes vietoje jo norėjo priimti moterį su vaiku, nežino, ar M. B. pažįsta tą moterį, jis jos nepažįsta. Žino, kad ta moteris turi automobilį, šiek tiek išgėrinėja. M. B. jo paprašė išsikraustyti gražiai, nebuvo piktumo. Dėl to, kad M. B. paprašė jo išsikraustyti, jis supyko. Tada jis vienas iš kambario nuėjo į virtuvę, pabuvo, sugrįžo atgal į kambarį, tada antrą kartą išėjo į bendro naudojimo virtuvę, tada supykęs du kartus trenkė į stalą. Tada M. B. atėjo į virtuvę, supyko ir jam trenkė kaire ranka į dešinę veido pusę. Tuo metu buvo A. ir matė visą įvykį. Kodėl jam M. B. trenkė, tiksliai nežino, bet gali būti dėl to, jog jis trenkė į stalą, gal dėl sukelto garso, nes aplink žmonės miega. Taip pat jam A. sakė, kad M. B. pripūtė 1,41 promilių, jis buvo blaivas, policijos pareigūnai tikrino blaivumą. Jam sukeltą skausmą vertina 6 balais. Veidą skaudėjo vieną dieną, vėliau skausmas sumažėjo. Po trenkimo jis išsigando ir iškvietė policiją. Buvo nuvykęs atlikti abdukciją, GMP buvo atvykusi, į gydymo įstaigą nevyko, jį patikrino, bei nurodė, kad viskas yra gerai. Atrodo prieš tris dienas buvo susitikęs su M. B., bet jis jo tikrai neatsiprašė, jis jo taip pat neatsiprašė. Civilinį ieškinį ar teiks, nuspręs tyrimo eigoje (b. l. 25-27).

11. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 1 d. papildomai nukentėjusysis D. B. nurodė, kad prašo vadovautis jo 2025 m. rugpjūčio 28 d. apklausa. Nori paminėti, kad, kai M. B. jam trenkė būnant bendro naudojimo virtuvėje, jo akiniai, skirti regėjimui gerinti, nukrito nuo jo veido ir jų rėmelis perlūžo per pusę, stiklai liko sveiki. Nori pateikti civilinį ieškinį, dėl sulaužytų akinių. Pateiks dokumentus, kurie įrodytų akinių vertę (b. l. 28-29).

12. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 1 d. liudytoja A. Š. nurodė, kad M. B. pažįsta iš labai seniai. Šiuo metu su M. B. yra kaimynai. D. B. pažįsta iš šiek tiek seniau, nes jis seniau yra gyvenęs (duomenys neskelbtini). Žino, kad D. B. šią vasarą buvo (duomenys neskelbtini) pas merginą, taip pat ieškojo Vilniuje nuomos. Sugrįžęs į Vilnių, D. B. sutiko M. B. stotyje, M. B. buvo nuoširdus. leido D. B. apsistoti nakvoti pas jį (M. B.). 2025 m. rugpjūčio 21 d. tikslaus laiko pasakyti negali, bet jau buvo naktis, M. B. grįžo iš baro, atėjo pas ją ir ją pasikvietė pakalbėti, tada trise su D. B. nuėjo į virtuvę. Būnant virtuvėje, M. B. susinervinęs pradėjo prašyti, kad D. B. išeitų iš jo buto. D. B. būdamas virtuvėje trenkė kumščiu į stalą, buvo susinervinęs. M. B. vieną kartą trenkė D. B. į veido sritį, patikslinti kur negali, tuo metu buvo šiek tiek nusisukusi. Po smūgio, nuo D. B. veido nukrito akiniai ant grindų. M. B. sakė, kad akiniai ne nuo smūgio nukrito, tačiau nebuvo nieko kito, kas juos galėtų numesti. Kodėl M. B. trenkė D. B. nesuprato. M. B. sakė D. B., kad šeštadienį pas jį turi atvykti mergina, tačiau ji taip ir neatvyko. Nežino, kodėl M. B. priėmė D. B., jei vėliau nusprendė jį išvyti. Po smūgio D. B. iškvietė policiją. Policijai atvykus, M. B. nustatytas 1,41 prom. girtumas (b. l. 41-43).

13. 2025 m. rugpjūčio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2025-08-21 00_29_47)“, kurio trukmė 05:11 min. Garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo (toliau – BPC) ir vertėjos (toliau – V). Garso įrašas prasideda taip: automatinis pranešimas: Tai skambutis su (duomenys neskelbtini) per vertėją. Vertėjas pranešėjo prašymu kviečia policiją, adresu (duomenys neskelbtini) (bendrabučio tipo namas (duomenys neskelbtini) kambarys), (duomenys neskelbtini) aukštas, dėl to, kad pranešėjas teigia, jog jam vaikinukas sudavė į veidą. Pranešėjas tą vaikinuką pažįsta, gyvena kartu. Pranešėjas sako, kad jam reikės medikų. Pranešėjui 30 metų. Įvykis buvo maždaug prieš penkias minutes. Pranešėjas išspjovė kraują iš burnos. BPC darbuotoja sako, kad siunčia policiją ir GMP. Garso įrašo pabaiga. (b. l. 46-47).

14. 2025 m. rugpjūčio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų stebėjimo kamerų (ang. body camera) vaizdo įrašai. Apžiūrėtame vaizdo įraše be kita ko matyti kaip policijos pareigūnai atvažiuoja į įvykio vietą. Juos pasitinka vaikinas, kuris kvietėsi pagalbos. Vaikinas yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), rodo gestais, kad jam buvo trenkta į veidą. Po kelių minučių ateina kitas vyras, kuris iš karto prisistato ir (duomenys neskelbtini) kalba bando paaiškinti, kas nutiko. Tuo metu vaikinas telefone parašo žinutę policijos pareigūnui, su pageidavimu kreiptis į teismą. Vėliau vaikinas susisiekia su vertėja ir per ją bandoma išsiaiškinti, kas nutiko. Tolimesnis pokalbis vyksta tarp vertėjos ir vyrų: vaikinas aiškina, kad vyras sudavė jam į veidą. Vyrą apibūdina problematišku. Nesupranta, kodėl jam sudavė į veidą. Vyras pasakoja, kad gyvena kartu su vaikinu. Jis paprašė vaikino pasišalinti iš namų, kadangi pas jį turėjo ateiti jo draugė. Ne kartą akcentavo, kad prašė gražiuoju. Vaikiną apibūdina kaip turintį problemų, greitai susinervinantį. Vaikinas supykęs trenkė per stalą, (duomenys neskelbtini) kalba apsižodžiavo ir vyras netyčia jam vieną kartą trenkė. Policijos pareigūnė prašo vertėjos perduoti pasiūlymą vyrui atsiprašyti vaikino ir susitaikyti. Tikrinami abiejų vyrų blaivumai. Pradėjus bendrauti su vaikinu per vertėją, vertėja perduoda, kad vaikinas teigia, kad vyras meluoja. Į pasiūlymą susitaikyti gražiuoju atsako neigiamai. Iš policijos prašo, kad jam būtų kompensuojama 180 Eur už sudaužytus akinius bei 100 Eur moralinės žalos. Ši informacija perduodama vyrui per vertėją. Vyras sutinka kompensuoti sumą. Abu vyrai (duomenys neskelbtini) kalba susitaria ir paspaudžia rankas. Vaizdo įrašo pabaigoje vaikinas rodo savo telefonu policijos pareigūnei nufilmuotą konfliktą (b. l. 48-49).

15. 2025 m. rugsėjo 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta skaitmeninė nuotrauka ir trys vaizdo įrašai pateikti nukentėjusiojo D. B. apžiūros: 1) apžiūrima nuotrauka, kurios pavadinimas yra „IMG_20250821_022504“. Nuotraukoje matomas nukentėjusiojo veidas tamsiu paros metu. Vyras vilki juodos spalvos džemperį su gobtuvu, kurį užsidėjęs ant galvos, vilki raudonos spalvos marškinėlius. Vyro veido kairėje pusėje po akimi matoma mėlynos spalvos mėlynė, pajuodavusi. Po mėlyne matomas paraudimas. Apžiūros pabaiga; 2) peržiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „Screenrecorder-2025-08-21-00-45-44-276“, kurio trukmė yra 26:00 min. Vaizdo įraše užfiksuotas vaizdo pokalbis nukentėjusiojo, įtariamojo ir vertėjos. Šis pokalbis buvo užfiksuotas ir aprašytas 2025 m. rugpjūčio 27 d. objektų apžiūroje vaizdo įraše, pavadinimu „export-wa5f8“. Vaizdo įrašo pabaiga; 3) peržiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „VID_20250821_002746“, kurio trukmė yra 00:24 min. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Vaizdo įraše girdimi garsai, sklindantys iš vyro ir moters. Moteris vilki baltos spalvos chalatą, baltai rudos spalvos basutes, vyras vilki žalios spalvos kelnes, juodas kojines ir baltos spalvos šlepetes. Taip pat ant žemės matoma viena pusė akinių, t. y. vienas akinių stikliukas ir su puse rėmelio bei viena akinių kojele. Viso vaizdo įrašo metu girdimi garsai, sklindantys iš vyro ir moters, žodžiai nėra sakomi. Vaizdo įrašo pabaiga; 4) vaizdo įrašas, pavadinimu „VID_20250821_015241“, kurio trukmė yra 00:36 min. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Vaizdo įraše matoma, kaip lauke stovi vyras su moterimi. Moteris vilki baltos spalvos chalatą, baltai rudos spalvos basutes, vyras vilki tamsios spalvos marškinėlius, dėvi žalios spalvos kelnes, juodas kojines ir baltos spalvos šlepetes. Ant kairės rankos matomas juodos spalvos laikrodis. Šalia matomas policijos automobilis. Vaizdo įraše visi asmenys nueina šaligatviu. Vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 50-51, 52-54).

16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadoje Nr. G 2977/2025 (01) nurodyta, kad D. B. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2025 m. rugpjūčio 21 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. B. sužalojimo jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuruos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksavo. Sužalojimas nėra būdingas griuvimui. D. B. sužalojimo jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (b. l. 60).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

17. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

18. Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų – kaltinamojo M. B. paaiškinimais teisme, taip pat nukentėjusiojo D. B. ir liudytojos A. Š. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, BPC garso įrašu ir jo apžiūros protokolo duomenimis, kitų objektų apžiūros protokolais bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis, kurie pripažįstami įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus) nustatyta, kad kaltinamasis M. B. 2025 m. rugpjūčio 21 d., apie 00.37 val., (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam D. B. į veido dešinės pusės sritį. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis M. B. nukentėjusiajam D. B. padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

19. Kaltinamasis M. B. viso proceso metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nurodė, jog supykęs vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam D. B. į dešinės akies pusę, t. y. į veido sritį. Nurodė, jog tokio jo elgesio motyvai buvo susiję su tuo, kad nukentėjusysis D. B. nesutiko išvykti iš buto ir triukšmavo, dėl to jis susinervino. Nustatyta, kad kaltinamojo parodymai dėl atliktų smurtinių veiksmų pobūdžio sutampa su nukentėjusiojo paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir detaliais nukentėjusiojo D. B. paaiškinimais, pagal kuriuos, nukentėjusiajam emocionaliai sureagavus į kaltinamojo prašymą išeiti iš buto, tarp jo ir kaltinamojo kilus žodiniam konfliktui, kaltinamasis priėjo prie jo ir kairės rankos kumščių vieną kartą jam trenkė į veido sritį. Aplinkybę, kad buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2977/2025 (01), kurioje nurodyta, jog nukentėjusiajam D. B. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Aplinkybę, kad nusikalstama veika buvo padaryta kaltinime nurodytu laiku ir vietoje patvirtina tiek 2025 m. rugpjūčio 27 d. ir 2025 m. rugsėjo 4 d. kitų objektų apžiūros protokolai, taip pat ir nukentėjusiojo pareiškimai ikiteisminio tyrimo metu.

20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, dėl jo atliktų veiksmų – kuomet kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam D. B. į veido dešinės pusės sritį (t. y. į galvą – gyvybiškai svarbią vietą), aiškiai numatė, kad gali kilti padariniai ir jų norėjo. Visa tai sudaro pagrindo išvadai, jog kaltinamasis M. B. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

21. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad M. B. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinieji požymiai. M. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl veika kvalifikuota tinkamai

IV. Bausmės skyrimo motyvai

22. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo M. B., teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

23. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. B., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – padarytas vienas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, nusikalstama veika nukentėjusiajam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, nusikalstama veika padaryta turtinė žala nukentėjusiajam yra atlyginta. Be to, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis M. B. yra darbingo amžiaus, šiuo metu oficialiai nedirbantis, teisiamojo posėdžio metu teigė planuojantis įsidarbinti, tačiau Sodros duomenimis iki nuosprendžio priėmimo nėra įrašų apie naujus darbo santykius, išsiskyręs, turintis mažametį vaiką (kuris auga globos namuose), turintis pastovią gyvenamąją vietą, baustas administracine tvarka (pagrinde už KET pažeidimus, paskirtų baudų nelinkęs atlyginti). Kaltinamasis praeityje daug kartų teistas – ir už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, praeityje jam buvo skirta ir griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė – tačiau kaltinamasis savo elgesio nepakeitė ir pakartotinai nusikalsto. Kaltinamojo M. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad M. B. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai, kad jis atlyginimo nukentėjusiajam D. B. padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat, egzistuoja ir jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nuosprendžiu M. B. pripažintas recidyvistu).

24. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, įskaitant ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (o būtent tai, jog kaltinamasis yra ne kartą teistas – ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, yra pripažintas recidyvistu, ir į šios baudžiamosios bylos aplinkybes – atsiprašė nukentėjusiojo ir savanoriškai jam atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą), sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą parinkus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – arešto bausmę, nes švelnesnės rūšies bausmės parinkimas neatitiktų kaltininko asmens pavojingumo ir sudarytų prielaidas nebaudžiamumo jausmui. Atsižvelgiant į veikos pavojingumo pobūdį bei kaltininko asmenybę teismas nustato bausmės dydį didesnį nei minimalus šios rūšies bausmės dydis ir artimą bausmės vidurkiui, t.y. 60 parų arešto. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, M. B. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 parų arešto bausmė.

25. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes – o būtent tai, kad kaltinamasis yra daug kartų teistas ir nėra linkęs keisti savo elgesio, tik arešto bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam M. B. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, t. y. pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas.

26. Kadangi šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis M. B. padarė neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nuosprendžiu (kuris įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 24 d.) paskirtos 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, todėl šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Nuosprendžio priėmimo dienai gauta informacija iš laisvės atėmimo vietos, kad M. B. atlieka bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nuosprendžiu ir, kad M. B. neatlikta bausmės dalis 2025 m. gruodžio 2 d. yra 6 mėnesiai ir 6 dienos laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai, o teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę pakeičia griežtesne (BK 65 straipsnio 2 dalis). Taigi arešto bausmė pakeistina laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, bausmes bendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies, t.y. 6 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo, bausmės teismas sprendžia pridėti priimamu nuosprendžiu paskirtos 40 parų arešto bausmės dalį, t. y. vieną mėnesį, ir M. B. skirti subendrintą 7 (septynių) mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmę. Nustatant pridedamos bausmės dalį, atsižvelgtina į įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei taisyklę, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, t.y. nagrinėjamos bylos atveju 15 dienų.

27. BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-4-699/2016, 2K-263-689/2018). Atsižvelgiant į tai subendrintos bausmės pradžia M. B. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. Kiti proceso klausimai

28. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. B. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamojo M. B. nusikalstamais veiksmais jam padarytos 177,90 Eur turtinės žalos, susidariusios už sugadintus akinius (b. l. 35). Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, nukentėjusysis D. B. 2025 m. lapkričio 12 d. elektroniniu paštu pranešė, jog kaltinamasis M. B. jam padarytą turtinę žalą atlygino, skolos nėra. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savanoriškai atlygino žalą iki nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BPK 107 straipsniu nutrauktinas procesas dėl nukentėjusiajam D. B. turtinės žalos atlyginimo.

29. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl advokato išlaidų negautas. Bylos duomenimis, šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis M. B. laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. B. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

30. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku, kuriame yra vaizdo įrašai, saugomas prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, paskirtą bausmę vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, t. y. prie 6 (šešių) mėnesių 6 (šešių) dienų neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės dalį, t. y. vieną mėnesį laisvės atėmimo, ir M. B. skirti galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių ir 6 (šešių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nutraukti procesą dėl nukentėjusiojo D. B. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su kompaktiniu disku, kuriame yra vaizdo įrašai, saugomą prie baudžiamosios bylos tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.