Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A. (M.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis nepilnametę dukrą, turintis pagrindinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, ir skirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

5. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, ir skirta galutinę subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmę atlikęs (iš kalėjimo išleistas 2024 m. liepos 15 d.);

7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, ir skirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. A. (M.) 2024 m. rugpjūčio 28 d. apie 22.07 val. bute (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su A. V., tyčia ne mažiau kaip vieną kartą spyrė koja A. V. į nugaros sritį ties juosmeniu, padarydamas jai juosmens sumušimą, t. y. sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, taip mušdamas nežymiai sutrikdė A. V. sveikatą.

Šiais savo veiksmais V. A. (M.) padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad A. V. buvo nuomotoja. A. V. tėvai paliko butą, kurį nuomojo jam (kaltinamajam). R. yra jo (kaltinamojo) sutuoktinė. R. susiginčijo su A. V. dėl depozito, jo grąžinimo. Vasaros metu A. V. užėjo ir susiginčijo su R. dėl nuomos. Jos rėkė, norėjo jas išskirti, bet A. V. vis tiek rėkė. Atidarė duris, prašė, kad išeitų. A. V. buvo labai įsiaudrinusi, per daug konfliktavo ir nenorėdamas jai spyrė, nes norėjo, kad išeitų. Įvykis buvo bute, priklausančiame A. V.. Tuo metu ten gyveno. Buvo nedaug išgėręs. Nežino, ar A. V. buvo išgėrusi. Galimai jai spyrė stumdamas, negali paaiškinti šios aplinkybės, greitai vyko viskas. Spyrė vieną kartą, tikrai ne daugiau. Sutinka su nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu nukentėjusiajai. Daugiau A. V. nebuvo sutikęs, todėl neatsiprašė, neturi jos kontaktų. Blogai vertina savo poelgį, gailisi. Nebendravo su A. V., buvo sutikęs tik užbaigiant bylą. Prašo paskirti švelnesnę bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiuo metu dirba, uždirba, galėtų susimokėti baudą, jei ne per vieną, tai gal per du-tris kartus. Šiuo metu nepilnametė dukra gyvena su sutuoktine. Prašo švelnesnės bausmės, nes šiuo metu sutuoktinė nedirba, todėl sunku išgyventi. Vykdo individualią veiklą, dirba perkraustymo įmonėje.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji A. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. apie 21.45 val. nuėjo į butą (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jai ir kurį šiuo metu yra išnuomojusi R.. R. dėl buto nuomos susisiekė, nes buvo į internetą įkėlusi skelbimą dėl nurodyto buto nuomos. Daugiau R. duomenų nežino, kadangi su ja nėra pasirašiusi nuomos dokumentų, ji bute gyvena nuo 2024 m. liepos mėnesio, su ja bendrauja per „Messenger“. Šiandien (2024 m. rugpjūčio 28 d.) pas R. nuėjo išsiaiškinti dėl nuomos, kadangi buvo susitarusios, kad iki šio mėnesio 20 d. (2024 m. rugpjūčio 20 d.) susimokės sutartus nuomos pinigus (330 Eur) bei komunalinius mokesčius. Nuėjus į nurodytą butą, buto duris atidarė R. sugyventinis, kurio duomenų nežino, jis įleido ją (nukentėjusiąją) į namus. Vyras neaukštas, liesas, be dantų, nemalonaus veido, pliktelėjęs, buvo apsirengęs šortais, viršutinė kūno dalis buvo nuoga. Rankose vyras laikė peilį, tačiau nieko nesakė, negrasino juo. Vyras paklausė „Ko tu čia nori?“. Paaiškino, kad atėjo nuomos pinigų. Vyras sakė, kad ,,Pyzdinčiau iš čia“, kad jai (nukentėjusiajai) grįžus iš darbo namo, ,,suvarys“ jos (nukentėjusiosios) mašiną, plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Vyras paaiškino, kad ji (liudytoja) išeitų arba „sumūrins“ ją į spintą. Tuomet vieną kartą spyrė koja į nugaros sritį ties juosmeniu, taip sukėlė fizinį skausmą bei padarė sužalojimus. Po spyrio iš karto išbėgo iš buto ir bėgo į savo namus. Bėgdama paskambino sugyventiniui T. M., kuris atėjo pasitikti. Tuomet paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Po kiek laiko pastebėjo, kaip anksčiau minėtas vyras išėjo iš namų ir kažkur pasišalino. Sugyventinis įvykio nematė. Į įvykio vietą atvyko pareigūnai, kurie iškvietė medikus. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) brigada ją (nukentėjusiąją) apžiūrėjo, į gydymo įstaigą nevyko. Po kiek laiko pradėjo skambinėti R., atsiprašinėjo (1 t., b. l. 22–28).

Papildomai apklausta nukentėjusioji A. V. parodė, kad tvirtina ankstesnės apklausos metu duotus parodymus. Paaiškino, kad įvykio dieną atvykusi į savo butą pas buvusią nuomininkę R., žodinio konflikto su V. A. (M.) metu stovėjo atsisukusi veidu į išėjimo į laiptinę duris. V. A. (M.) stovėjo iš dešinės pusės, o R. – iš kairės pusės. Trumpam atsisukus į R., V. A. (M.), būnant pasisukus nugara į jį, vieną kartą koja spyrė į nugaros apatinę dalį (juosmenį), tuo metu labai suskaudo nugarą. Buvo labai išsigandusi, intensyvų skausmą jautė apie savaitę laiko. Kai V. A. (M.) spyrė, R. viską matė, kadangi buvo toje pačioje patalpoje. V. A. (M.) kažką jai (nukentėjusiajai) sakė, tačiau ji iš karto po spyrio bėgo iš buto į lauką ir išsikvietė pagalbą. Vis dar vaikščioja į masažus, vyks pas gydytoją neurologą, kadangi vis pradeda skaudėti nugarą spyrio vietoje. Ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 56–59).

Liudytoja R. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su sugyventiniu V. A. (M.). 2024 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, su V. A. (M.) dar gyveno (duomenys neskelbtini), bute, kurį nuomojosi iš A., kurios pavardės nežino. Nebuvo sudariusios nuomos sutarties raštu. 2024 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje su V. A. (M.) nusprendė išsikraustyti iš buto, kadangi netenkino nuomos sąlygos, todėl susisiekė telefonu su buto savininke A., kad ji grąžintų depozitą – 330 Eur. Tą patį vakarą, kai su ja susisiekė, galimai apie 22.00 val., į butą atėjo A.. Ji pradėjo aiškinti, kad jie (liudytoja ir kaltinamasis) dėl kažko yra skolingi, pradėjo prikaišioti, kad V. A. (M.) yra teistas. Žodinis konfliktas vyko bute, prie įėjimo durų. V. A. (M.) neapsikentęs liepė jai išeiti iš buto, nes yra vėlu ir nenori su ja konfliktuoti, tačiau A. atsisakė išeiti. Todėl V. A. (M.) atidarė buto duris ir rankos delnu vieną kartą pastūmė A. ties nugaros viršutine dalimi. Tuomet A. išėjo, o jie nuėjo miegoti. Vėliau, tikslaus laiko neatsimena, į butą pradėjo belstis policijos pareigūnai, kurie aiškino, kad V. A. (M.) sumušė A. (1 t., b. l. 44–46).

Liudytojas T. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad A. V. yra jo sugyventinė, augina bendrą vaiką, gyvena kartu. 2024 m., galimai rugpjūčio mėn. arba rugsėjo mėn. pradžioje, tarp sugyventinės ir nuomininkų įvyko konfliktas. A. V. nuomojo butą R., kurios pavardės nežino. Visus nuomos reikalus tvarkė A. V., bendravo su nuomininke, jam buvo tik žinoma bendra situacija, o tiksliau, kad R. nemoka nuomos mokesčio. Dėl to buvo su ja bendraujama, kad reikia jai išsikraustyti, nes nevykdo žodinio susitarimo sąlygų. Butas buvo nuomojamas (duomenys neskelbtini). 2024 m. galimai rugpjūčio mėn. arba rugsėjo mėn. pradžioje, sugyventinė A. V. susirašinėjo su buto nuomininke R.. Kilus neaiškumams dėl buto nuomos sutarties nutraukimo, A. V. nusprendė nueiti iki R., apsitarti išsikraustymo sąlygas. Kartu nėjo, nes tai nebuvo konfliktinė situacija, situacija neatrodė grėsminga. Negali tiksliai papasakoti, kaip susitiko su A. V. jau po konflikto, nežino, ar sugyventinė jam paskambino ir paprašė pagalbos, ar jis pats savo nuožiūra nuėjo. Tačiau tiksliai atsimena, kad apie 21.00–22.00 val. pamatė savo sugyventinę, išbėgančią iš laiptinės (duomenys neskelbtini). Greitai priėjo prie jos ir A. V. pradėjo pasakoti aplinkybes, buvo išsigandusi, laikėsi ties juosmeniu, sakė, kad skauda, kad jai įspyrė, bet tiksliai kur jai įspyrė, nenurodys. Dėl stresinės situacijos viskas vyko greitai ir smulkių aplinkybių negali nurodyti, žino, kad kažkur ties juosmeniu, apatinėje dalyje. A. V. nurodė, kad jai įspyrė R., buto nuomininkės, sugyventinis. Pasakė, kad tas vyras turi peilį, grasino į spintą sukišti ją, dar įvairių grasinimų išsakė ir galiausiai iš kojos spyrė, taip pat paminėjo, kad jis išbėgo. Tai išgirdęs, pradėjo ieškoti R. sugyventinio, važiavo automobiliu, važinėjo po rajono apylinkes, užtruko apie 10–15 min. Grįžęs atgal pamatė, kad jau atvykę policijos pareigūnai, tuomet pastatė automobilį ir nuėjo į butą, kuriame įvyko konfliktas. Kitą dieną po konflikto, nuomininkė išsikraustė. A. V. skundėsi skausmu dar kurį laiką po įvykio, jai maudė juosmenį (1 t., b. l. 61–63).

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. apie 22.20 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėja yra išnuomojusi butą šeimai, o ten esantis vyras spyrė pranešėjai, grasino peiliu. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja A. V., kuri paaiškino, kad nuomoja butą R. A. ir jos dukrai. A. V. paaiškino, kad atvyko į jai priklausantį išnuomotą butą pranešti buto nuomininkams, kad jie sumokėtų už buto nuomą ir išsikraustytų, kadangi yra nemokūs. Kartu su buto nuomininke gyvenantis V. A. (M.) pradėjo konfliktuoti su pranešėja ir konflikto metu tyčia koja vieną kartą spyrė A. V. į nugaros sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kuria koja asmuo spyrė, pranešėja nurodyti negalėjo. Po spyrio į nugarą A. V. išbėgo į savo namus ir apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Taip pat pranešėja paaiškino, kad V. A. (M.) konflikto metu rankoje turėjo peilį, tačiau juo jai negrasino. A. V. paaiškino, kad tebejaučia skausmą, todėl į įvykio vietą buvo iškviesta GMP brigada, tačiau moteris į gydymo įstaigą nevyko. Ieškant V. A. (M.) įvykio vietos prieigose, jį pastebėjo prie netoliese esančio pastato. R. A. ir V. A. (M.) patikrinus alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad abu asmenys neblaivūs, alkoholio kiekio matuoklio parodymai nurodyti tarnybiniame pranešime. R. A. ir V. A. (M.) buvo įteikti šaukimai, toliau įvykį perdavė Reagavimo valdybos tyrėjų ekipažui (1 t., b. l. 66–69).

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (toliau – ir Kauno AVPK RV) gautas A. V. pareiškimas, kuriame nurodoma, jog 2024 m. rugpjūčio 28 d. 22.07 val., (duomenys neskelbtini), jai iš matymo pažįstamas asmuo, kurio sugyventinė R. nurodytu adresu nuomojasi iš A. V. butą, vieną kartą spyrė koja A. V. į nugaros sritį ties juosmeniu. Taip sukėlė A. V. fizinį skausmą bei padarė sužalojimus. Asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką nustatytas – V. A. (M.), jis nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas (1 t., b. l. 1–5).

Iš tarnybinio pranešimo dėl gauto iškvietimo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) pranešėja išnuomojo butą šeimai. Vyras iš šeimos spardė pranešėją, grasino peiliu, pranešėja negali išprašyti jų iš buto. Atvykus nurodytu adresu, A. V. paaiškino, kad nuomoja butą R. A. ir jos A. A. Ali. 2024 m. rugpjūčio 28 d. apie 22.00 val. atvyko pranešti buto nuomininkams, kad jie sumokėtų už buto nuomą ir pradėtų kraustytis iš buto. V. A. (M.), kuris gyvena kartu su R. A., yra R. A. sugyventinis, konflikto metu tyčia koja vieną kartą spyrė A. V. į nugaros sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. A. V. nežino, iš kurios kojos spyrė. A. V. nurodė, kad V. A. (M.) konflikto metu rankoje laikė peilį, tačiau peiliu negrasino. Po spyrio išsigandusi pabėgo ir iškvietė pagalbą. Taip pat paaiškino, kad skauda nugarą, į kurią įspyrė V. A. (M.), todėl buvo iškviesta GMP brigada, tačiau su medikais moteris vykti atsisakė. Apžiūrėjus įvykio vietos patalpas bei kiemą, V. A. (M.) A. A. A. nebuvo pastebėti. R. A. nustatytas 1,74 promilių neblaivumas ir įteiktas šaukimas. V. A. (M.) buvo pastebėtas ir sulaikytas, apėjus aplinkinę teritoriją, jam įteiktas šaukimas. V. A. (M.) nustatytas 1,55 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 13).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą, objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nepastebėta ir nepaimta. Įvykio vieta ir jos prieigos vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos (1 t., b. l. 33–41).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai. Pirmajame vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnas Nr. 1, išlipęs iš automobilio, pasišviesdamas žibintuvėliu, eina link dviejų aukštų pastato, įeina į laiptinę. 01:04 vaizdo įrašo laiku, duris atidaro tamsių plaukų moteris, vilkinti rausvos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis ir trumpus džinsinius šortus (toliau – moteris Nr. 1). 01:35 į butą įeina tamsių plaukų moteris, vilkinti juodos spalvos marškinėlius, raštuotą džemperį ir mėlynos spalvos kelnes (toliau – moteris Nr. 2). Užfiksuotas pokalbis:

Moteris Nr. 2 - žiūrėkit, taip, pabėgo vyras, nuomoju butą, jos vyras man įspyrė, rašau pareiškimą ir mane grasina apie mašinas ir taip toliau žinokit. Vyras arba narkomanas, nežinau aiškinkitės arba jisai iš kalėjimo, taip negali būti. Jisai man grasint negali. Jisai man grasint negali ir mane spardyt, manęs jisai spardyt negali, R., aš teisi? Jisai manęs spardyt negali ir man grasint, kad įspirs.

Moteris Nr. 1 - pastūmė tave.

Moteris Nr. 2 - pastūmė, o tai, kas aš jam draugė, giminaitė, kad jis mane stumdytų?

Moteris Nr. 1- A., nu tai jisai..

Moteris Nr. 2 - ne A., R., ne A., prašau išsikraustyt, žinokit vežkit, tegul vežam į vaikų centrą, viskas, nebenoriu daugiau nuomininkų. Turėjom pasirašyt sutartį pinigų (neaišku ką sako)..

Nuo 02:53 girdimas Pareigūno Nr. 1 pokalbis su moterimi Nr. 2:

Moteris Nr. 2 - jos tas vyras atėjau, atėjo su peiliu, sakau jūs pasitraukit su tuo peiliu, neškitės tą peilį. Atėjo su peiliu, nu ir jisai pradėjo šokinėt tarpdury va čionai, pradėjo mane gąsdinti dėl mašinų, kad čia bus tipo tau „necenzūrinis žodis“ čia tipo tu negyvensi, čia tau bus „necenzūrinis žodis“, čia „karoče“ va taip va pradėjo viską ir jisai paskui mane stūmė, čia įkišiu tave į spintą, tai aš pabėgau tiesiog. Jeigu aš būčiau nepabėgus žinokit nežinau kaip būtų buvę.

Pareigūnas Nr. 1 - supratau.

Moteris Nr. 2 - taip, vyras labai yra agresyvus, tikrai agresyvus tavo vyras ir taip, kad nereikia ir prašau, kad išsikraustytumėt. Daugiau iki 04:28 tyrimui reikšmingų duomenų nėra.

Nuo 04:28 girdimas Pareigūno Nr. 1 pokalbis su moterimi Nr. 2:

Moteris Nr. 2 - dabar už tą spyrimą tai dabar tikrai neatleisiu ir čia..

Moteris Nr. 2 - skauda, va čia man skauda (įraše matoma moteris Nr. 1, todėl nesimato kur rodo moteris Nr. 2) visą nugarą man skauda ir viskas, aš susinervinus, turiu ligą ir aš kviesiuosi greitąją, viskas, nes aš turiu ligą ir..

Pareigūnas Nr. 1 - tai aš iškviesiu greitąją.

Moteris Nr. 2 - gerai, kvieskit greitąją, tegu atvažiuoja greitoji man duos raminamųjų, nes aš turiu ligą, rašau pareiškimą ir čia dabar jau bus.

Pareigūnas Nr. 1 - tai gerai nu tai aš iškviečiu greitąją, greitoji vis tiek labai greitai neatvažiuos.

Moteris Nr. 2 - tai gerai, nes jo aš nusidažius plaukus, aš tiesiog iš namų tai..

Moteris Nr. 2 - aš kitam name gyvenu, trečiam.

Moteris Nr. 2 - taip.

Pareigūnas Nr. 1 - tai palydėk iki trečio buto, kiek jums metų?

Moteris Nr. 2 - man trisdešimt penki.

Pareigūnas Nr. 1 - trisdešimt penki, supratau.

Nuo 05:25 pareigūnas vaikščioja po butą, nuo 05:52 bendrauja su moterimi Nr. 1:

Pareigūnas Nr. 1 - Tai pabėgo ane ir dukra ir vyras pabėgo ane (ima iš moters Nr. 1 dokumentą) vyro yra dokumentas?

Moteris Nr. 1 - jisai nepabėgo, paprasčiausiai išvažiavo.

Pareigūnas Nr. 1 - išvažiavo ane, pasiėmė dukrą ir išvažiavo taip..

Moteris Nr.1 - taip.

Toliau įraše matoma, kaip pareigūnai vaikščioja po butą, eina į kitą pastatą, kuriame yra moteris Nr. 2 ir GMP darbuotojai. Galiausiai grįžta į butą, kuriame yra moteris Nr. 1. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuota.

Atidarius antrąjį įrašą, matomas vaizdas buto viduje – stalas kėdės. Matomos dvi pareigūnės ir moteris Nr. 1. Iki 15:15 vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuota. Nuo 15:15 pareigūnės bendrauja su moterimi Nr. 2 kitame bute nei vaizdo įrašo pradžioje. Nuo 16:12 moteris Nr. 2 pasakoja įvykio aplinkybes:

Moteris Nr. 2 - nu nuėjau tas vyriškis su tuo peiliu stovėjo.

Pareigūnė - bet jūs jau atėjot jisai jau buvo su peiliu ane rankose?

Moteris Nr. 2 - jo, jo, aš į duris paskambinau, tas duris atidarė po kelių minučių nu ir prasidėjo, tai kiek mes tau skolingi, sakau tai jūs nemokėję, nes sakau aš su sutartim stoviu, sakau mes su sutartim esam ir žadėję buvom šį mėnesį pasirašyt sutartį, sakau tai aš irgi dabar iki mėnesio galo...

Toliau pokalbyje tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Nuo 18:41 moteris Nr. 2 toliau pasakoja įvykio aplinkybes:

Moteris Nr. 2 - aš kai pasakiau, kad dvidešimt devintą dieną išsikraustyt, jis man pradėjo, čia tipo tave išlaipinsim iš tų mašinų, čia tavo mašina stovi, čia tau „necenzūrinis žodis“ (toliau nesigirdi ką sako, nes tuo pačiu metu kalba pareigūnas). Negrįši iš darbo, čia dabar tu pamatysi tipo, man „necenzūrinis žodis“ tie (duomenys neskelbtini), nu va tokiais žinokit žodžiais jis kaip užsivedė – tu „necenzūrinis žodis“, tu tokia, anokia, aš jau tiktai stoviu, tu klausyk, tu manęs negąsdink, nu, sakau, tu manęs negąsdink, nu ir prasidėjo, žodžiu, nu ir tada jis man kaip spyrė, dar stūmė.

Moteris Nr. 2 - va čia va (rodo ranka į nugaros apatinę dalį)

Moteris Nr. 2 - jo, jo.

Pareigūnė - o tai jūs spėjot pasisukt kažkaip, kad į nugarą?

Moteris Nr. 2 - jo jo jo, pasisukau, nu ir aš tada tiesiai pro tas duris, aš nežinau jeigu aš būčiau neišėjus..

Pareigūnė - o čia buto tam koridoriuj, prieangy jums įspyrė?

Moteris Nr. 2 - prieangy, taip, taip pačiam prieangy, aš stovėjau taip palei duris, taip.

Moteris Nr. 2 - ne, aš buvau kaip tik va taip va, kai va durys va taip va stovėjau (moteris Nr. 2 stovi veidu į duris), jisai va čia va stovėjo (rodo ranka į dešiniau durų esančią pusę) nu ir jisai mane dar vytis į kiemą, tai paskiau ta moteris pradėjo rėkt, aš jau tiktai išbėgau.

Pareigūnė - tai po to spyrio jūs iš karto bėgt, jisai iš paskos?

Moteris Nr. 2 - taip, taip taip, tada aš greit pasukau vyrui, jau bėgdama ir tada kol jau parbėgau, policiją išsikviečiau.

Moteris Nr. 2 - jisai buvo nuogas, jisai buvo nusirengęs, jisai buvo su šortais ir viskas.

Nuo 19:56 iki 27:29 tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuota. Nuo 27:29 girdimas pareigūno Nr. 1 ir moters Nr. 1 pokalbis:

Moteris Nr. 1 - nu mes grįžom, buvom su..

Pareigūnas Nr. 1 - nu grįžote ane..

Moteris Nr. 1 - grįžom, viską pasidarėm valgyt kaip sakant, prie vandens buvom su šeima.

Pareigūnas Nr. 1 - prie marių..

Moteris Nr. 1 - nu, buvom, gražiai šašlykus išsikepėm, žinai alaus atsigėrėm, grįžom namo, viską, nu ir sakom mums penktadienį sako išsikraustyt reikia A. nu, gerai sako, tu jai parašyk, sako, kad, kad sako reikia tą depozitą atiduot žinai, nu aš jai parašiau ir jinai...

Pareigūnas Nr. 1 - tipo depozitą grąžint, jeigu liepė išsikraustyt, tai depozitą grąžint.

Moteris Nr. 1 - taip, nu ir A. atėjo.

Pareigūnas Nr. 1 - atvarė čia.

Moteris Nr. 1 - o mano vyriškis buvo išgėręs, nu ir buvo konfliktas toksai nu, ją pastūmė ir viskas, nu žinot kaip vyras išgėręs, nu tai tiek žinių ir viskas tuo baigėsi. Nu A. sako tuoj policiją iškviečiu. Kai vyras išgėręs tai tuoj tuoj jis toksai degtukas užsidegė nu ir „necenzūrinis žodis“ ir susibarė, pastūmė ją, nu ir viskas. Čia nieko tokio labai žiauraus konflikto nebuvo, ir viskas. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra (1 t. b. l. 89–90).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas BPC skambučio įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 95451244866, skambučio pradžia_2024-08-28 22_12_22)“. Po sujungimo įraše girdimas pokalbis tarp dviejų asmenų, toliau – BPC ir PRANEŠĖJAS:

BPC- vienas vienas du.

Pranešėja- labas vakaras, žiūrėkit, esu išnuomavus butą, dabar nuomininkas mane apspardė, žodžiu, šokinėjo su peiliu, čia man grasina, nežinau čia kaip man jį išvaryt.

Pranešėja- (duomenys neskelbtini).

Pranešėja- (duomenys neskelbtini).

Pranešėja- taip taip taip.

Pranešėja-taip.

Pranešėja-aš jau išėjau į kiemą va ką tik.

Pranešėja-taip.

Pranešėja-vyras, ten gyvena šeima, bet vyras labai agresyvus, čia pradėjo mane gąsdint visaip.

Pranešėja- ten yra, taip, mažametė mergaitė.

Pranešėja-ne, ne, ne ne.

Pranešėja-ne, nėra jokių durų kodų.

Pranešėja-taip, taip taip.

Pranešėja-A. V..

Pranešėja-V.

Pranešėja- (duomenys neskelbtini).

BPC-palaukit, aštuoni šeši..

Pranešėja- (duomenys neskelbtini).

BPC-gerai informuojam policijos pareigūnus.

Pranešėja-aha, dėkui, iki, aha (1 t., b. l. 91–93).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 1798/2024 (02) matyti, kad A. V. konstatuotas juosmens sumušimas, padarytas kietu buku daiktu vienu ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Duomenų apie griuvimą nėra. Konstatuotas tik vienas sužalojimas (1 t., b. l. 97–98).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis V. A. (M.) patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą, o fizinio skausmo sukėlimo atveju – į žmogaus kūno neliečiamumą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba, nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos keturios alternatyvios veikos ir pakanka padaryti bent vieną iš jų tam, jog kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas V. A. (M.) dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo A. V. pasitvirtino. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad vasaros metu A. V. užėjo į numojamą butą (duomenys neskelbtini), ir susiginčijo su jo (kaltinamojo) sugyventine R. dėl nuomos, depozito grąžinimo. Norėjo jas išskirti, atidarė duris, prašė, kad A. V. išeitų. A. V. buvo labai įsiaudrinusi, per daug konfliktavo ir nenorėdamas jai spyrė, nes norėjo, kad išeitų. Galimai jai spyrė vieną kartą stumdamas, negali paaiškinti šios aplinkybės, greitai vyko viskas.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad visų aplinkybių tiksliai neprisimena, nes įvykis įvyko greitai, tačiau, kaip minėta, kaltę dėl to, kad naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją pripažino, sveikatos sutrikdymo masto neginčijo, kaltės neneigė. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios A. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. apie 21.45 val. nuėjo į butą (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jai ir kurį šiuo metu yra išnuomojusi R. A.. Norėjo išsiaiškinti dėl nuomos. Nuėjus į butą, jo duris atidarė R. A. sugyventinis, kuris plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Vyras vieną kartą koja spyrė į nugaros sritį ties juosmeniu, taip sukėlė fizinį skausmą bei padarė sužalojimus. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai dėl to, kad nukentėjusiajai buvo spirta koja, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, atitinka ir liudytojų duotus paaiškinimus.

Liudytojų parodymai dėl to, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, atitinka ir rašytinius bylos duomenis. Fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją A. V. aplinkybės užfiksuotos pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą bei tarnybiniame pranešime dėl gauto iškvietimo, kuriuose nurodyta, jog 2024 m. rugpjūčio 28 d. 22.07 val. (duomenys neskelbtini), V. A. (M.) vieną kartą spyrė koja A. V. į nugaros sritį ties juosmeniu. Bendrojo pagalbos centro garso įraše užfiksuotas pokalbis, kurio apžiūra aprašyta kitų objektų apžiūros protokole, taip pat patvirtina aplinkybes, kad nukentėjusiajai spyrė (duomenys neskelbtini), gyvenantis vyras. Kaip minėta, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad įvykio metu gyveno minėtu adresu. Tai, kad nukentėjusiajai buvo spirta į nugaros sritį, patvirtina daiktų apžiūros protokole nurodytos aplinkybės, iš kurių matyti, jog A. V. policijos pareigūnams nurodė patyrusi smūgį į nugarą.

Nukentėjusiajai kilusius padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 1798/2024 (02), kurioje A. V. padarytas sužalojimas (juosmens sumušimas) atitinkamai įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šioje išvadoje aprašytas nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pobūdis, lokalizacija, atsiradimo aplinkybės atitinka pirmiau aptartus įrodymus dėl nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto fizinio smurto aplinkybių ir leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, sukėlę išvadoje konstatuotą sveikatos sutrikdymą, priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Priežastinio ryšio buvimo iš esmės neneigė ir kaltinamasis.

Įvertinus pirmiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad V. A. (M.) kaltė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai A. V. įrodyta, jo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. V. A. (M.) suvokė, kad jo veiksmai – fizinio smurto naudojimas, spiriant į nugaros sritį, yra pavojinga veika, kad tokiais veiksmais nukentėjusiajai gali būti sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir sutrikdyta sveikata. Nesant duomenų, įrodančių, kad kaltinamasis siekė (turėjo tikslą) sužaloti nukentėjusiąją ir atsižvelgus į kaltinamojo bei nukentėjusiojo paaiškinimus apie konflikto priežastį, eigą ir aplinkybes, darytina išvada, kad V. A. (M.) nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas netiesiogine tyčia.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. A. (M.), veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika buvo pasikėsinta į asmens sveikatą, padariniai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstamais veiksmais turtinė, neturtinė žala nebuvo padaryta (nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nepareiškė).

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad V. A. (M.) teistas, teistumas neišnykęs, teistas už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai. Paskutinį kartą kaltinamasis teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, jam skirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka (1 t., b. l. 104–118). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad kaltinamasis baustas 2 kartus (smulki vagystė iš parduotuvės, policijos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas, garbės ir orumo pažeminimas), baudos nesumokėtos. Kaltinamasis pateikė Gyventojo individualios veiklos vykdymo ar nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nuotrauką (2 t., b. l. 21), tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko ir Sodros išrašo matyti, kad kaltinamasis nedirbantis (1 t., b. l. 119). V. A. (M.) psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (1 t., b. l. 121, 124).

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Kaltinamasis padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant V. A. (M.) padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgiama į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, V. A. (M.) anksčiau teistas, nedirbantis, administracine tvarka paskirtų baudų nesumokėjęs. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina trečia pagal griežtumą bausmė – areštas. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto. Įvertinus paminėta, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant didesnį nei minimalus, tačiau mažesnį nei bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkis.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atidėti arešto bausmės vykdymą nėra pagrindo. Nors kaltinamajam iki nusikalstamos veikos padarymo dienos 2024 m. rugpjūčio 28 d. priimtais nuosprendžiais arešto bausmė nebuvo skirta, tačiau kaltinamasis ne vieną kartą jau buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, be kita ko už nusikaltimus žmogaus sveikatai. Atsižvelgus į tai, kad net ir griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo kaltinamojo nesulaikė, kaltinamasis nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, praėjus kiek daugiau, nei 1 mėnesiui po to, kaip buvo išleistas iš kalėjimo atlikęs laisvės atėmimo bausmę (nusikalstama veika padaryta 2024 m. rugpjūčio 28 d., iš kalėjimo išleistas 2024 m. liepos 15 d.), arešto bausmės vykdymo atidėjimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties, teisingumo principo.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad po šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo atžvilgiu buvo priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendis, tačiau minėtas nuosprendis neįsiteisėjęs, todėl juo paskirta bausmė su bausme, paskirta šiuo nuosprendžiu, nebendrinama.

IV. Kiti klausimai

Kaltinamajam V. A. (M.) ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 142–145). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantis kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. A. (M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. A. (M.) paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės vykdymo pradžios pagal įsiteisėjusį nuosprendį.

Išaiškinti V. A. (M.), kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas pravieniskes@kalejimai.lt, telefono Nr. +370 34656216) apie tai pranešti kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

V. A. (M.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantį kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, saugomą byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.