- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-27
- Bylos Nr.
- 1S-230/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Kaltinamasis
- D. D.
- Advokatai
- Linas Belevičius
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. D. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2014 m. birželio 12 d.
Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi gynėjo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad 2011 m. kartu su E. N. bei R. J. organizavo nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo, neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų, neturėdamas leidimo pasikėsino gabenti ir gabeno šias medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis.
Be to, D. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad su nusikalstamo susivienijimo vadovais bei organizatoriais E. N., R. J. ir nusikalstamo susivienijimo dalyviais D. B., V. G. 2011 m. rugpjūčio–spalio mėn. susitarė įvykdyti ir pradėjo organizuoti labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – metamfetamino kontrabandą į Švedijos Karalystę, o būtent, iš Lietuvos Respublikos kontrabandos būdu krovininiu automobiliu su priekaba–šaldytuvu nugabenti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos D. B. į iš anksto sutartą vietą Švedijos Karalystėje. Nusikalstamo susivienijimo nariai nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2011 m. gruodžio 1 d. Marijampolės apskrities policijos pareigūnai, vykdydami kratą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vagystės, R. G. gyvenamosios vietos pagalbinėse patalpose Marijampolės r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) surado paruoštą kontrabandos būdu išgabenti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 45,898 kg baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 18,579 kg psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir juos paėmė.
Be to, D. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jam – D. D. su nusikalstamo susivienijimo vadovais bei organizatoriais E. N., R. J. ir nusikalstamo susivienijimo dalyviais D. B., V. G. 2011 m. rugpjūčio–spalio mėn. susitarus įvykdyti ir pradėjus organizuoti labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – metamfetamino kontrabandą į Švedijos Karalystę bei ilgą laiką nuo 2011 m. spalio 1 d. nepavykstant legalizuoti nusikalstamos veikos vykdymo transporto priemonės, nenorėdami laukti, kol bus legalizuota priekaba rengiamai labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos kontrabandai vykdyti, 2011 m. lapkričio 3 d. nusikalstamo susivienijimo vadovai bei organizatoriai D. D. , E. N. su nusikalstamo susivienijimo nariais V. G., D. B., padedant kurjeriui A. S., organizavo ir vykdė labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – 5,2 kg metamfetamino sulfato miltelių, kurių sudėtyje yra 2,4024 kg gryno metamfetamino, siuntos kontrabandą į Švedijos Karalystę per Vokietijos Federacinę Respubliką bei Danijos Karalystę, tačiau pastarojoje šalyje A. S. buvo sulaikytas.
Be to, D. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad D. D. su nusikalstamo susivienijimo vadovais bei organizatoriais E. N., R. J. ir nusikalstamo susivienijimo dalyviais D. B., V. G. 2011 m. rugpjūčio–spalio mėn. susitarus įvykdyti ir pradėjus organizuoti labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – metamfetamino kontrabandą į Švedijos Karalystę, tačiau 2011 m. gruodžio 1 d. Marijampolės apskrities policijos pareigūnams šią medžiagą suradus, vykdydami bendrą susitarimą, nuo 2012 m. sausio 29 d. iki 2012 m. kovo 11 d. nusikalstamo susivienijimo vadovai bei organizatoriai E. N., D. D., R. J. su nusikalstamo susivienijimo nariais D. B., A. U., S. E. organizavo ir vykdė labai didelio psichotropinės medžiagos kiekio – 39,764 kg metamfetamino miltelių, iš kurių 14,547 kg yra 4,52636 kg gryno metamfetamino, kontrabandą į Švedijos Karalystę.
Be to, D. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku Lietuvos Respublikoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai – neturėdamas leidimo įsigijo šaunamąjį ginklą – 9 mm kalibro pistoletą „SIG SAUER P 230 SL“, pistoleto dėtuvę su keturiais 9 mm kalibro šoviniais, kuriuos neteisėtai – neturėdamas leidimo laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute Kaune, Partizanų g. 198-46, kol 2012 m. kovo 12 d. policijos pareigūnams atvykus daryti kratos jis apie 7.15 val. išmetė pro buto langą neteisėtai laikytus minėtą šaunamąjį ginklą su dėtuve bei šoviniais, kuriuos įvykio vietos apžiūros metu prie minėto daugiabučio namo rado ir paėmė policijos pareigūnai.
2012 m. kovo 12 d. D. D. laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi kaltinamajam D. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir daryti naujas nusikalstamas veikas, nurodytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamojo D. D. gynėjas skunde nurodė, kad skundžiama nutartis priimta, iš esmės pažeidžiant BPK 121, 122 ir 127 straipsnių nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pagrindines kiekvieno įtariamo (kaltinamo) padarius nusikalstamą veiką asmens teises.
Atkreipdamas dėmesį į Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą suimtojo teisę per priimtiną laiką į teisminį nagrinėjimą arba paleidimą iki teismo, kurį gali sąlygoti garantijos, jog jis atvyks į teismą, bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką, gynėjas nurodo, kad D. D. laikomas suimtas jau 27 mėnesius. Cituodamas EŽTT sprendimų formuluotes gynėjas teigia, jog buvo pažeistos tarptautinės teisės normos. Apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad EŽTT ne kartą yra pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagrįsto kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad būtų tęsiamas paskirtos kardomosios priemonės terminas (sprendimas byloje Ilijkov prieš Bulgariją), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją, Jėčius prieš Lietuvą ir kt.). Be to, kuo ilgiau asmuo laikomas suimtas, tuo atidžiau turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suimtą. Atsižvelgiant į itin ilgą suimtojo D. D. kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti kardomojo kalinimo tęsimą Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme. Tokių priežasčių byloje nenustatyta.
Nesutikdamas su teismo argumentais dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo, gynėjas atkreipia dėmesį, jog D. D. neatliko nė vieno veiksmo, kuris būtų sąlygojęs proceso vilkinimą. Kaltinamojo pasirinkta pozicija duoti parodymus po liudytojų apklausos turi būti vertinama kaip įstatymo garantuotos teisės gintis nuo jam pareikštų kaltinimų įgyvendinimas, o ne aplinkybė, daranti įtaką teismo proceso trukmei. Ne mažiau svarbu tai, kad ilgai trunkantį teisminį nagrinėjimą nulėmė paties teismo padarytos klaidos organizuojant darbą – teisėjų kolegijos narys nusišalino, atlikus daugumą įrodymų tyrimo veiksmų, nors nuo pat pradžių buvo akivaizdi kliūtis jam dalyvauti nagrinėjant bylą. Dėl to bylos nagrinėjimas užtruks, kiti posėdžiai suplanuoti tik po vasaros atostogų, t. y. rugsėjo mėnesį. Taigi ir dėl šios priežasties jau 27 mėnesius trunkantis ir dar neapibrėžtą laiko tarpą užtruksiantis baudžiamasis procesas turi būti vertinamas kaip Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimas.
Ginčydamas teismo išvadą esant BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus gynėjas nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad būdamas nesuimtas D. D. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė kaip suėmimo pagrindas gali būti tik tada, kai šia aplinkybe remiantis galima padaryti išvadą, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šiuo atveju D. D. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas negali būti vertinamas atsietai nuo visų byloje esančių faktinių duomenų ir būti pagrindas pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę, kai kitos aplinkybės neleidžia manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą dar trims mėnesiams, teismas nepakankamai įvertino D. D. socialinius ryšius, nes, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, jo socialiniai ryšiai tvirti: nors D. D. yra oficialiai nevedęs, tačiau yra sugyventinė, iš ankstesnės santuokos turi mažametį vaiką, taip pat turi nuolatinę gyvenamąją vietą. To pakanka paneigti esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą.
Gynėjas nesutinka su teismo išvada, jog D. D. gali trukdyti procesui. Informacija, kad D. D. sulaikymo metu galėjo bandyti išmesti turėtą šaunamąjį ginklą, dar nepatikrinta teisminio nagrinėjimo metu, todėl negali turėti jokios teisinės reikšmės, sprendžiant apie kaltinamojo siekį trukdyti procesui teisminio nagrinėjimo stadijoje. Be to, visi tyrimui bei bylos nagrinėjimui reikšmingi duomenys jau surinkti ir užfiksuoti; beveik visi įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas, ištirti teisminio nagrinėjimo metu, todėl kaltinamasis neturi jokių galimybių sunaikinti ar paslėpti tyrimo metu rastų ir paimtų daiktinių įrodymų. Teisme jau apklausti visi su nagrinėjamomis veikomis susiję asmenys, todėl D. D. nėra nei tikslo, nei galimybių bandyti juos kaip nors paveikti. Šis pagrindas iš skundžiamos nutarties turi būti pašalintas.
Nepagrįsta skundžiamos nutarties išvada dėl kaltinamojo polinkio daryti naujus nusikaltimus. Šis teismo nurodytas pagrindas yra iš esmės deklaratyvus, neparemtas pakankamais faktiniais duomenimis, grindžiamas teismo prielaidomis ir spėjimu. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas.
Griežčiausios kardomosios priemonės terminas D. D. pratęstas, neapsvarsčius švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo galimybės, nors ir jomis gali būti užtikrinta, kad kaltinamasis dalyvaus procese, nedarys naujų nusikaltimų bei neatliks jokių procesui trukdančių veiksmų. Kaltinamojo artimieji galėtų sumokėti iki 50 000 Lt dydžio užstatą. Tokio dydžio užstatas būtų pakankamas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.
Šalies argumentai
Kaltinamojo D. D. gynėjas skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį.
Teismo posėdyje prokuroras prašė gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. D. gynėjo skundas atmetamas.
Skiriant D. D. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos.
Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms, taip pat bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje bylos medžiagoje yra sąlygos D. D. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti, tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.
Būtina suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad D. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra dalies kaltinamųjų (E. S., E. N., A. U. ) parodymai; duomenų šaltiniai yra slapto sekimo, kratų, daiktų ir dokumentų apžiūros protokolai, specialistų išvados, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolai, Švedijos Karalystės ir Danijos Karalystės pateikta medžiaga, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, taip pat protokolai dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Suėmimas D. D. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundžiamą nutartį priėmusio teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje D. D. bėgs (slėpsis) nuo teismo.
BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato: kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas bei įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tokia nuostata suformuota ir Konvencijoje.
D. D. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 249 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. apysunkį, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato labai griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pratęsdamas D. D. suėmimo terminą teismas vertino ne vien suimtajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju ne mažiau reikšminga kita aplinkybė – D. D. teistas užsienyje. Ši aplinkybė, įvertinus jam inkriminuojamų nusikaltimų tarptautinį pobūdį, leidžia pagrįstai manyti, kad D. D. turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali slėptis nuo teismo. Be to, kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Aukštesniojo teismo nuomone, nurodytos svarbios aplinkybės kartu su inkriminuojamų nusikaltimų sunkumu bei gresiančia griežta bausme leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės D. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamajam palankios aplinkybės – nuolatinė gyvenamoji vieta, faktinė šeima, t. y. turi sugyventinę, yra mažametis vaikas iš ankstesnės santuokos yra svarbios, tačiau jos nepašalina nurodyto pagrindo tęsti suėmimo terminą.
Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama arba pratęsiamas jos terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, jei yra duomenų, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nukentėjusiuosius; sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.
D. D. kaltinamas kaip vienas iš nusikalstamo susivienijimo organizatorių bei vadovų. Iš bylos medžiagos matyti, jog sulaikomas jis bandė pro langą išmesti šaunamąjį ginklą. Ši aplinkybė, esant duomenų, kad iki sulaikymo tarp bendrininkų buvo derinami nusikalstamo susivienijimo narių veiksmai ir parodymai, jei bendrininkai būtų sulaikyti, leido teismui pagrįstai konstatuoti, jog būdamas laisvėje D. D. gali trukdyti procesui, pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti galimai padarytų nusikalstamų veikų bendrininkus, juo labiau kad dalis iš jų dar teisme neapklausti, o dalis jų yra nesuimti.
Pratęsdamas suėmimo terminą D. D. , teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.
Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad D. D. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstamos veikos, kurias padaręs jis kaltinamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad jos galimai padarytos veikiant nusikalstamu susivienijimu, gerai jo paties bei kitų asmenų organizuotos, jos ne vienkartinės, t. y. ne atsitiktinio pobūdžio, apėmė kelių valstybių teritorijas, galimai susijusios su pelnymusi iš nusikalstamos veikos, nes byloje nėra jokių duomenų apie jo oficialius darbo santykius ir legalų pragyvenimo šaltinį. Taigi D. D. inkriminuotų veikų sunkumas, jų pobūdis, galimai iš nusikalstamos veikos pragyvenimo lėšų gavimas teismui leido pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus.
Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių D. D. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.
Baudžiamoji byla, kurioje D. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai.
Negalima neatkreipti dėmesio, jog iš tiesų bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, iš esmės ištyrus didelę dalį baudžiamosios bylos įrodymų, ir šiuo metu byloje paskelbta pertrauka iki 2014 m. rugsėjo 15 d. Įvertinus bylos atnaujinimo aplinkybes, kaltinamojo gynėjo skundas iš dalies pagrįstas, nes baudžiamasis procesas užtruks dar kurį laiką. Būtinybė vienam iš teisėjų kolegijos narių nusišalinti nustatyta pavėluotai, tačiau toks bylą nagrinėjančio teismo neatidumas nebuvo tyčinis ir ne jis yra ilgo bylos nagrinėjimo priežastis. Siekiant išnagrinėti bylą kiek įmanoma greičiau, numatytos kitos teismo posėdžių datos iki pat 2014 m. gruodžio 4 d. Įvertinus kaltinimų sunkumą, bylos apimtį, gynėjo nurodyta teismo klaida nėra pakankamas pagrindas keisti griežčiausią kardomąją priemonę, juo labiau kad skunde minima galimo sumokėti užstato suma, atsižvelgiant į kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų apimtį, jų keliamą pavojų visuomenei, yra neadekvati.
Gynėjas skunde pagrįstai nurodė, jog suėmimas kaip kardomoji priemonė suvaržė suimtojo teises, numatytas Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodyto teisių suvaržymo negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų, net taikant kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl, įvertinus D. D. inkriminuotų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Kaltinamajam pratęsta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų.
Dėl išdėstytų motyvų daroma išvada, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo D. D. gynėjo skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.