Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjos E. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S. ir D. S. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma ir pareiškėja bei jos atstovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos E. P. tėvas Z. V. S.. Po palikėjo Z. V. S. mirties pareiškėja E. P. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per tris mėnesius nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė, kadangi pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sklypas buvo įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, A. S. ir palikėjui Z. V. S. gyvenant santuokoje, todėl šis turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Mirus palikėjui jo palikimą sudarė aukščiau nurodytas sklypas bei asmeniniai daiktai buvę jo gyvenamojoje vietoje. Palikimą po savo tėvo mirties, E. P. priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti - visų pirma, ji priėmė ir toliau naudojosi palikėjui Z. V. S. priklausiusiais jo asmeniniais daiktais - nuotraukomis, įvairiais įrankiais bei indais ir kitais palikėjo daiktais. Žemės sklypą pareiškėja tvarkė ir toliau tvarko pagal nepertraukiamo naudojimo principą. Visos nurodytos aplinkybės rodo, jog pareiškėja E. P. elgėsi kaip žemės sklypo savininkė. Tokiu būdu palikėjo Z. V. S. palikimą pareiškėja administravo, naudojosi ir valdė kaip savo turtą. Pareiškėja siekia parduoti sklypą, tačiau paaiškėjo jog sklypas formaliai vis dar priklauso tik motinai A. S., nors jau kaip minėta jis buvo įgytas santuokoje, todėl yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir ½ sklypo priklauso palikėjui Z. V. S.. Pareiškėja siekia teisiškai įforminti palikimo atsiradusio po palikėjo mirties priėmimo faktą, tačiau neturi reikiamų dokumentų ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali.

Suinteresuoti asmenys, nepareiškė prieštaravimų pateiktam pareiškimui, todėl teismas prieina prie išvados, kad su pareiškėjos reikalavimu sutinka. A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos reikalavimu sutinka. Suinteresuotajam asmeniui D. S. apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad po Z. V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo dukra E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Aplinkybę, kad po Z. V. S. likęs palikimas iki šiol niekam neperėjo patvirtina, tai, kad po jo mirties nieks nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, paveldėjimo byla neužvesta, tai patvirtina testamentų registro išrašas, kuris pridėtas prie pareiškimo (b. l. 17).

Pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimas, liudytojų E. P. ir A. I. parodymai, dokumentai: nekilnojamojo turto registro išrašai (b. l. 19), VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 11), mirties liudijimas (b. l. 16), gimimo liudijimas ( b. l. 13, 15), santuokos liudijimas (b. l. 14), pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 18), visiškai patvirtina pareiškėjos ir jos atstovo bei suinteresuotojo asmens A. S. nurodytas aplinkybes, kad E. P., iš karto po tėvo mirties, rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, valdė šį turtą kaip vienintelė savininkė, todėl tokiais savo veiksmais aiškiai išreiškė savo valią priimti mirusio palikimą ir jį priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Taip elgėsi ir pareiškėja.

Kadangi E. P. laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir šiuo metu pareiškėja kita tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimą, o prašomas nustatyti juridinis faktas yra įrodytas, todėl jis nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo dukra E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti

Juridinis faktas nustatytas tam, kad E. P., galėtų įgyvendinti savo teises į mirusio palikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.