- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- e2-21877-433/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16072-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- UAB „Julianus Inkaso“
- Atsakovas
- D. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei D. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 4 382,92 Eur negrąžintą kreditą, 2 826,95 Eur sutartines palūkanas, 394,46 Eur dydžio delspinigius, 49,03 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019-05-16 iki visiško kredito grąžinimo dienos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti 2019 m. birželio 5 d. (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pradinis kreditorius UAB „Nordecum“ ir atsakovė 2016 m. lapkričio 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SP361739 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu pradinis kreditorius suteikė atsakovei 5 000,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti paskolą ir vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Kadangi atsakovė sutartinio įsipareigojimo grąžinti pradiniam kreditoriui kreditą dalimis tinkamai nevykdė, liko skolinga 4 382,92 Eur negrąžinto kredito. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų padengusi susidariusį įsiskolinimą nėra (CPK 178 straipsnis).
Ieškovas nurodo, jog UAB „Julianus Inkaso“ su pradiniu kreditoriumi UAB „Nordecum“ 2017 m. birželio 1 d. sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimą į perleistą įsiskolinimą, susidairiusį atsakovės vardu pagal paskolos (vartojimo kredito) sutartį.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškinyje teigiama, jog atsakovė buvo informuota apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą 2018 m. vasario 24 d. pranešimu Nr. 2117430; be to, atsakovė apie reikalavimo perleidimą informuota ieškovui pareiškus šį ieškinį teisme bei prie ieškinio pateikus reikalavimo perleidimą patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2016 m. lapkričio 8 d. vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp pradinio kreditoriaus UAB „Nordecum“ ir atsakovės buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Ieškovas nurodo, kad negrąžinto kredito suma yra 4 382,92 Eur, sutartinės palūkanos 2 826,95 Eur. Atsakovė prieštaravimų dėl skolos dydžio ar jos pagrįstumo į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovės priteistina 4 382,92 Eur negrąžinto kredito dalis bei 2 826,95 Eur palūkanų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. SP361739 (CK 6.38, 6.59, 6.200, 6.256 straipsniai).
CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Atsakovė Sutarties 5.4 ir 8.3. punktais už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną įsipareigojo mokėti pradiniam kreditoriui UAB „Nordecum“ 0,05 procentų dydžio delspinigius už Sutarties nevykdymą. Kadangi atsakovė savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovės priskaičiuotus 394,46 Eur dydžio delspinigių už apmokėjimo termino praleidimą (už 180 dienų) yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal CK 6.874 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.881 straipsnio 2 dalis). Pagal šalių pasirašytą Sutartį, atsakovė įsipareigojo mokėti 49,03 procentų dydžio metines palūkanas iki visiško prievolės įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 49,03 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžinto kredito sumos (4 382,92 Eur) nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimus patenkinus, jam iš atsakovės priteistina 271,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 171,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur už registro pažymą ir 100,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 98 straipsnis).
Iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, naudai: 4 382,92 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus, 92 ct) skolos, 2 826,95 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus, 95 ct) palūkanų, 394,46 Eur (tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus, 46 ct) delspinigių, 49,03 (keturiasdešimt devynių ir trijų šimtųjų) procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos (4 382,92 Eur) nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos bei 271,84 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą, 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.