- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- 1S-97-319/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- L. C.
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimo Švirino, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Albino Antanaičio, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo L. C. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-12-16 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015-11-30 nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. C., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-07-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 21 str. 1 d., 180 str. 3 d., 178 str. 3 d., 180 str. 3 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., skirta 5 m. laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2015-03-16 nuosprendžiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-07-25 nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-07-25 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2011-07-05 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, skirta 6 m. laisvės atėmimo. Teistas: 1) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-22 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 138 str. 2 d. 8 p., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. skirta 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.; 2) Kauno apygardos teismo 2011-07-05 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d., 9 d. paskirtos bausmės subendrintos su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, skirta 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m. Bausmės pradžia – 2013-04-16, bausmės pabaiga – 2019-04-16.
Komisijos 2015-11-30 nutarimu nutarta taikyti nuteistajam L. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-12-16 nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistasis L. C. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-12-16 nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą. Skunde nurodo, kad laikėsi nustatytų Komisijos rekomendacijų, elgėsi gerai, faktiškai atliko paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, jo rizika nusikalsti sumažėjo nuo 75 iki 50 balų, šios faktinės aplinkybės paneigia teismo padarytą išvadą, kad dar nepakanka duomenų , leidžiančių taikyti jam lygtinė paleidimą. Taip pat nurodo, kad pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių nenustatyta, nustatyti tik šią riziką mažinantys veiksniai, tai socialinių ryšių su artimaisiais stabilumas, galimybė dirbti ir turėti pastovų pragyvenimo šaltinį, išsilavinimas ir galimybė mokytis ir įsidarbinti. Skunde teigiama, kad teismas nutartyje neteisingai konstatavo faktus ir aplinkybes, paminėdamas ir remdamasis bausmės sunkumu ir paskirtos didelės bausmės laikotarpiu, ir tokiu būdu antrą kartą sprendė nuteistojo paskirtos bausmės aplinkybes, o ne nuteistojo bausmės atlikimo etapą, kuriuo turėjo vertinti kaip nuteistasis laikėsi nustatytų taisyklių, vertinti charakterio pagerėjimus, jo korekciją teigiamos pusės linkme. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas akcentavo lygtinio paleidimo taisyklių nesilaikymo ir bausmės skyrimo pagrindus bei tikslus, tačiau į tai teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, o ne lygtinį paleidimą. Taip pat nuteistasis nurodė, jog teismas nevertino, kad Europos Taryba ne kartą atkreipė valstybių narių dėmesį kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje ir priemonę, mažinančių įkalinimo trukmę, kuri padėtų nusikaltusiems asmenims grįžti į visuomenę.
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Nuteistojo L. C. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. C. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Tačiau, be kita ko, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso vidutinės rizikos grupei – 50 balų, ir nors ankstesnė elgesio rizika buvo aukštesnė (75 balai), tačiau vis tiek išlieka vidutinė, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi ir įtikinanti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, t.y. pagrindas manyti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose t. y. kokia tai programa, kokie programos tikslai, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, adaptacijos programos metu nuteistasis L. C. supažindintas su pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, elgesio taisyklėmis, savo teisėmis, pareigomis, draudimais, motyvuotas pataisos namuose elgtis nepriekaištingai, nepaisant to, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir išimtinai teigiamas. Bylos duomenys rodo, kad nuteistasis nesielgė nepriekaištingai. Nuteistasis L. C., kaip jau minėta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu L. C. drausmine tvarka buvo baustas šešis kartus, nė karto neskatintas. Tai, kad paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, neleidžia nuteistojo elgesio vertinti neabejotinai pozityvios pažangos aspektu. Pažymėtina, kad kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Tai rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo asmenybės ypatumus, t.y. kad jis siekia betarpiško atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų, pasirenka ne visada tinkamas problemų sprendimų strategijas, ne visada sugeba pasimokyti iš savo patyrimo, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra pastovių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekiant gauti paklusimą, kas įvertinta kaip kriminogeninis veiksnys, padidinantis galimybę nusikalsti pakartotinai. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje, palaiko neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą, turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą.
Nuteistasis skunde teigia, kad jis aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, kad pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių jam nenustatyta, tačiau iš socialinio tyrimo išvados akivaizdu, kad nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai (kas ir laikytina nusikalstamumo riziką didinančių veiksniai), t.y. gyvenimo stilius ir draugų įtaka elgesiui, mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis lankė atitinkamas socialinės reabilitacijos programas ir jų lankymas turėjo įtakos kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos, mažinimui, nors šie veiksniai tiesiogiai susiję su nuteistojo požiūriu į pataisos programą, aplinką, jo mąstymu, nuostatomis.
Apeliantas skunde akcentuoja, kad jis gailisi dėl padaryto, neigiamai vertina savo poelgius, juos analizuoja, šiuo metu renkasi socialines vertybes, brangina santykius su artimaisiais, jo teigiama darbinė motyvaciją. Šie skunde nurodyti faktoriai, vertinant juos kartu su aukščiau aptartaisiais, neleidžia spręsti apie itin akivaizdžius nuteistojo elgesio esminius pokyčius, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką.
Visiškai nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, jog apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi bausmės sunkumu ir paskirtos didelės bausmės laikotarpiu ir kad dėl šios aplinkybės įvertinimo nuteistasis yra baudžiamas antrą kartą. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad joje visiškai nebuvo svarstomas ir vertinamas nuteistajam paskirtos bausmės sunkumas ar dydis. Aptariamu atveju bausmės skyrimo klausimas nėra svarstomas, o sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimumo klausimą, išimtinai buvo vertinama tik teisės aktuose numatytos aplinkybės, t.y. nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, leidžiančios įvertinti jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam L. C. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-12-16 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo L. C. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-12-16 nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.