- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-03
- Bylos Nr.
- R-525-3-08
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- P. M., L. R., V. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
- Kategorijos
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. D., P. M., L. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija) 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 88 „Dėl Asociacijos „Už konstitucines gyventojų teises“ prašymo registruoti sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas) 37 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas) 3 straipsnio 7 dalies 4 punktu, nusprendė atmesti pareiškėjų pagal Asociacijos (partnerystės) sutartį įkurtos Asociacijos „Už konstitucines gyventojų teises“ (toliau – ir Asociacija) prašymą registruoti pateiktą 3 kandidatų į Seimo narius sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Vyriausioji rinkimų komisija savo sprendimą pagrindė tuo, kad Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti kandidatų į Seimo narius kėlimo tvarką, nustato, kad kandidatus gali kelti: vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija, įregistruota pagal Politinių partijų įstatymą ir atitinkanti minėto įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus; vienmandatėje rinkimų apygardoje – kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis įstatymo nustatytus reikalavimus. Asociacija „Už konstitucines gyventojų teises“ neatitinka Politinių partijų įstatymo 2 straipsnyje nustatytos politinės partijos sampratos ir minėto įstatymo 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų, t.y. nėra Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas, turintis teisę kelti kandidatus į Seimo narius.
Šalies argumentai
Pareiškėjai V. D., P. M., L. R. skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), prašant ištirti, ar 2000 m. liepos 18 d. įstatymo VIII-1870 redakcijos Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto nuostatos ta apimtimi, kuria kelti kandidatus į Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) narius daugiamandatėje apygardoje gali tik politinės partijos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 4 straipsniui, 29 straipsnio 2 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 35 straipsnio 2 daliai, 55 straipsnio 1 daliai, 56 straipsniui.
Pareiškėjai taip pat prašo panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 88 ir įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją registruoti Asociacijos pateiktą kandidatų sąrašą į Seimo narius daugiamandatėje apygardoje.
Pareiškėjai paaiškino, kad 2008 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją su pašymu, vadovaujantis Konstitucijos 34 ir 56 straipsniais, Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 punktais, užregistruoti kandidatais daugiamandatėje rinkimų apygardoje trijų asmenų, iškėlusių kandidatūras vienmandatėse apygardose, grupę. Kandidatų sąrašą teikė trijų fizinių asmenų grupė, sudariusi jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 straipsnį. Vyriausioji rinkimų komisija pareiškėjų prašymą svarstė 2008 m. rugsėjo 2 d., o sprendimo kopija pareiškėjams buvo įteikta 2008 m. rugsėjo 4 d.
Paaiškino, kad savo sprendime Vyriausioji rinkimų komisija nurodė, jog, vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, kandidatus į daugiamandatę rinkimų apygardą gali kelti tik politinė partija, o Asociacija įstatymo keliamų reikalavimų neatitinka.
Atsižvelgdami į Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį, suteikiančią piliečiams visuotinę, lygią ir tiesioginę rinkimų teisę, apimančią teisę rinkti ir būti renkamam, kelti kandidatus, į tai, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, nurodė, kad, nesant detalesnio kandidatų, neįtrauktų į partijų sąrašus, iškėlimo tvarkos reglamentavimo pačiame įstatyme, piliečiai gali kandidatuoti ne pagal partijų sąrašus, bet vadovaudamiesi Konstitucija (34 straipsnio 1 dalis). Konstitucija rinkimų teisę suteikia piliečiams, o ne politinėms partijoms, o Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnis teisę teikti kandidatų sąrašus suteikia tik politinėms partijoms, kurioms Konstitucija tokios teisės nesuteikia. Konstitucijos nuostatų įgyvendinimą detalizuojantys įstatymai ir poįstatyminiai aktai negali suteikti teisių, kurių nenumato pati Konstitucija. Atsižvelgdami į Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalies ir 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, pabrėžė, jog Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio nuostatos, suteikiančios politinėms partijoms išimtinę teisę teikti kandidatų sąrašus, neleistinai apriboja piliečio, norinčio pasinaudoti savo rinkimų teise, teisę į minties laisvę ir teisę turėti savo įsitikinimus. Taip pat nurodo, jog Seimo rinkimų 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai ir Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 6 daliai, draudžiančiai kitus tiesioginius arba netiesioginius Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimus dėl politinių pažiūrų. Pareiškėjai rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. ir 2004 m. liepos 1 d. nutarimais ir nurodė, jog Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies nuostata, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, yra konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią. Teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarime padarytos išvados taikytinos ir reguliuojant Seimo rinkimus. Vadovaudamiesi Konstitucijos 34, 55, 56 straipsniais, pažymėjo, jog jokie papildomi reikalavimai, išskyrus minėtuose straipsniuose numatytus, nėra nustatomi. Remdamiesi Konstitucijos 7 straipsniu, nurodė, jog jokie įstatymai negali prieštarauti Konstitucijai, Seimas, kaip įstatymų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių neriboja Konstitucija. Atsižvelgdami į Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies normas, pažymėjo, jog įstatymų leidėjas turi diskreciją sukonkretinti ir detalizuoti Konstitucijos nuostatas bei teisiškai reguliuoti santykius, kurie Konstitucijoje nėra reguliuojami, tačiau tokia teisė negali paneigti Konstitucijos 34 ir 55 straipsniuose nustatyto reguliavimo, nes, priešingu atveju, būtų pažeidžiami Konstitucijoje įtvirtinti draudimai varžyti minties laisvę (26 straipsnio 1 dalis) ir teikti privilegijas politinių įsitikinimų pagrindu (29 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, jog pareiškėjai savo reikalavimą grindžia ir ginčija Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo teisėtumą ne tais motyvais, jog Vyriausioji rinkimų komisija nesilaikė Seimo rinkimų įstatymo, o tuo, kad minėto įstatymo nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijai ir kitiems teisės aktams. Atsakovas, remdamasis Konstitucijos 55 straipsniu ir Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, pabrėžė, jog Asociacija neatitinka Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 2 straipsnyje nustatytos politinės partijos sampratos ir 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų, t.y. nėra Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas, turintis teisę kelti kandidatus į Seimo narius. 2008 m. rugpjūčio 22 d. prašyme Vyriausiajai rinkimų komisijai tokią aplinkybę pripažino ir vienas iš pareiškėjų L. R. Atsižvelgdamas į Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio nuostatas, pabrėžė, jog Vyriausioji rinkimų komisija negali pati savo nuožiūra nuspręsti, kurios įstatymų nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijai ir kurių neprivalu laikytis. Visi pareiškėjai skunde nurodė, kad jie yra iškėlę savo kandidatūras vienmandatėse apygardose kaip pretendentai kandidatuoti į Seimo narius, o pareiškėjas L. R. yra užregistruotas kaip kandidatas, todėl galiojantis Seimo rinkimų įstatymas nesudaro jokių kliūčių pareiškėjams realizuoti pasyviąją rinkimų teisę. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai nėra įgalioti ginti kitų rinkimų teisės subjektų teises, o teisines galimybes tobulinti Seimo rinkimų įstatymą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą numato kiti įstatymai.
II
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant išspręsti, ar Seimo rinkimų įstatymo (2000 07 18 įstatymo Nr. VIII-1870 redakcijos) 37 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai (Lietuvos Respublikos 2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1490, įsigaliojusio nuo 2008 m. balandžio 30 d. redakcija) ta apimtimi, kuria numatoma, kad kandidatus į Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti tik partija, įregistruota pagal Politinių partijų įstatymą ir atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus, neprieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 1 daliai, 35 straipsnio 2 daliai, 55 straipsnio 1 daliai, ir sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės minėtą prašymą.
Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 1 d. nutarimu pripažino, kad Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalis (2008 m. balandžio 15 d. redakcija; Žin., 2008, Nr. 50-1839) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad kandidatus į Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti tik partija, įregistruota pagal Politinių partijų įstatymą ir atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus, neprieštarauja Konstitucijai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 1 d. nutartimi atnaujino bylos pagal pareiškėjų skundą nagrinėjimą.
III
Teismo posėdyje pareiškėjai palaikė savo skundą ir jame išdėstytus argumentus.
Šalies argumentai
Taip pat pareiškėjai pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, prašant ištirti, ar 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1870 redakcijos Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies nuostatos ta apimtimi, kuria kandidatus į Seimo narius vienmandatinėje ir daugiamandatėje apygardoje gali kelti politinės partijos, neesant Lietuvos Respublikos numatytiems subjektams, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 29 straipsnio 2 daliai.
Paaiškino, kad Konstitucinis teismas 2008 10 01 nutarime visiškai nemotyvavo įstatymo normų atitikimo Konstitucijai dėl lygiateisiškumo principui. Mano, kad egzistuoja teisiškai motyvuota abejonė, kad minėti Seimo rinkimų įstatymo straipsniai prieštarauja Konstitucijai pagal normų turinį ta prasme, kad Konstitucija nenumato subjekto – politinės partijos, kuriam suteiktos rikimų teisės, kelti kandidatus į vienmandates ir daugiamandatę rinkimų apygardas, todėl ir išskirtinių teisių negali būti suteikiama. Valdžios galias riboja Konstitucija (5 str. 2d.), kuri rinkimų teisę suteikia išimtinai piliečiams, o ne partijoms, todėl Seimas negalėjo priimti tokio Seimo rinkimų įstatymo, kuris susiaurintų piliečių subjektines rinkimų teises. Konstitucijos 29 str. 2d. garantuoja, kad žmogaus teisės nebus varžomos ar teikiamos privilegijos įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, todėl negalima suteikti vieniems piliečiams privilegijas kelti kandidatus daugiamandatėje apygardoje, todėl, kad jie yra partijos nariai, o iš kitų piliečių dėl jų nesivienijimo į partijas, kadangi jų tokios pažiūros, atimti kandidatų kėlimo teises.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti, palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus. Prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjų skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisija 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 88 „Dėl Asociacijos „Už konstitucines gyventojų teises“ prašymo registruoti sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje“, kuriuo nuspręsta atmesti pareiškėjų pagal Asociacijos (partnerystės) sutartį įkurtos Asociacijos „Už konstitucines gyventojų teises“ prašymą registruoti pateiktą 3 kandidatų į Seimo narius sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, remiantis Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsniu.
Kilusiam ginčui aktualios Seimo rinkimų įstatymo (2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1870 redakcijos) 37 straipsnio 1 dalies (Lietuvos Respublikos 2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1490, įsigaliojusio nuo 2008 m. balandžio 30 d. redakcija) nuostatos, kurių 1 punktas numato, kad kandidatus į Seimo narius vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose gali kelti partija, įregistruota pagal Politinių partijų įstatymą ir atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus, ne vėliau kaip prieš 65 dienas iki rinkimų.
Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 1 d. nutarimu, priimtu pagal nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą prašymą, konstatavo, kad Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad kandidatus į Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti tik partija, įregistruota pagal Politinių partijų įstatymą ir atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus, neprieštarauja Konstitucijai.
Byloje įrodymų, kad pareiškėjų pagal Asociacijos (partnerystės) sutartį įkurta Asociacija „Už konstitucines gyventojų teises“ atitinka Politinių partijų įstatymo reikalavimus ir yra įregistruota pagal minėtą įstatymą nėra pateikta.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei į tai, kad Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, kuriomis yra pagrįstas skundžiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, nėra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, konstatuotina, kad Vyriausioji rinkimų komisija ginčijamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjų pagal Asociacijos (partnerystės) sutartį įkurtos Asociacijos „Už konstitucines gyventojų teises“ (toliau – ir Asociacija) prašymą registruoti pateiktą 3 kandidatų į Seimo narius sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą bei naikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 88, taip pat įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją registruoti Asociacijos pateiktą kandidatų sąrašą į Seimo narius daugiamandatėje apygardoje, nėra.
Sprendžiant pareiškėjų prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos konstitucinį teismą, kolegija pažymi, kad kreiptis į Lietuvos Respublikos konstitucinį teismą galima tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla teisiškai pagrįstų abejonių ar įstatymas, kuris turi būti taikomas konkrečioje nagrinėjamoje byloje, neprieštarauja Konstitucijai. Šioje byloje teismui buvo kilusios abejonės dėl 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1870 redakcijos Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui 2008 10 01 nutarimu paneigus kilusias abejone, kolegijai naujų pagrįstų abejonių dėl Seimo rinkimų 37 straipsnio atitinkamų nuostatų atitikimo LR Konstitucijai nekyla. Kolegijos vertinimu pareiškėjų 2008 10 02 prašyme keliami argumentai yra pilnai išnagrinėti ir paneigti LR Konstitucinio teismo 2008 10 01 nutarime. Todėl pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos konstitucinį teismą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų V. D., P. M., L. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.