Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tretieji asmenys S. Č., I. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir nurodė, kad atsakovas A. S. turi nepilnametį sūnų G. S., gim. (duomenys nekelbtini). Berniuko mama A. D. (duomenys nekelbtini) mirė. Po mamos mirties liko du nepilnamečiai vaikai N. D., gim. (duomenys nekelbtini) ir G. S., gim. (duomenys nekelbtini). N. D. perduotas tėvui L. D., o G. S. perduotas seneliui S. Č.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 ¹ straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, buvo vertinama vaiko situacija ir nustatytas apsaugos poreikis vaikui, nes vaiko mama A. D. (duomenys nekelbtini) mirė, o tėvas A. S. nuo vaiko auginimo yra nusišalinęs, jo kontaktų nei vaikas, nei jo šeima neturi, jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys nekelbtini), tačiau vietos adresas nėra žinomas. Vaikas G. S. nurodė, jog su biologiniu tėvu A. S. nebendrauja, jo nepažįsta. G. S. nuo 3 mėnesių augino mirusios mamos vyras L. D., kurį berniukas vadina tėčiu, su kuriuo ir po motinos mirties bendrauja. Skyrius gavęs pranešimą dėl A. D. mirties, užpildė vaiko laikinojo apgyvendinimo aktą ir nepilnametį G. S. apgyvendino senelio S. Č. namuose. 2020 m. kovo 20 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką G. S.. 2020 m. kovo 25 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-476 G. S. nustatyta laikinoji globa senelio S. Č. šeimoje.

G. S. mokosi (duomenys nekelbtini). Seneliai domisi G. S. pasiekimais, lankomumu. G. S. senelių namuose jaučiasi gerai, saugus, mylimas, reikalingas. Tarp senelių ir G. S. yra užsimezgęs stiprus emocinis ryšys. G. S. pasitiki savo globėjais, labai prisirišęs prie patėvio, mažesniojo brolio.

Nors atsakovas A. S. yra vaiko G. S. tėvas, tačiau jis nedalyvauja savo nepilnamečio vaiko auklėjime, juo nesidomi, nesirūpina, išlaikymo neteikia. Atsakovas nerodo net minimalių pastangų bendrauti su savo sūnumi. Mirus nepilnamečio motinai, atsakovo buvo bandoma ieškoti per jo giminaičius, giminaičiai informuoti apie susidariusią padėtį, tačiau atsakovas nepasirodė, į Skyrių neskambino, sūnumi nesidomėjo. A. S. elgesys atitinka CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punkte tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą, t. y. vengimą atlikti savo kaip tėvo pareigas, todėl prašo jo atžvilgiu neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo sūnaus G. S. atžvilgiu ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atsakovas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas. (duomenys nekelbtini) A. S. ir A. S. santuoka buvo nutraukta, vaikas liko gyventi su mama A. S.. G. S. mama A. D. (duomenys nekelbtini) mirė. Po mamos mirties G. S. apsigyveno pas senelius - mamos tėvus. 2020 m. kovo 20 d. Telšių apylinkės teismas nutartimi leido paimti vaiką iš tėvo. 2020 m. kovo 25 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-476 G. S. nustatyta laikinoji globa senelio S. Č. šeimoje.

Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir LR CK ir CK) 3.155 straipsnyje: vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi; tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžios apribojimas taikomas esant kaltei dėl tėviškų pareigų nevykdymo. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų LR CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Tėvų valdžia gali būti apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (LR CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis Nr. 3K-3-236/2008). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. S. yra nusišalinęs nuo savo nepilnamečio vaiko G. S. auginimo, priežiūros, auklėjimo, nuo pat jo gimimo visiškai juo nesirūpino, neteikia išlaikymo. Tarp atsakovo ir vaiko G. S. nėra jokio ryšio, sūnus tėvo nepažįsta. Teismui nėra žinomos atsakovo gyvenimo sąlygos (duomenys nekelbtini), nėra žinoma ar jis turi šeimą, darbą, ir pan., tačiau atsakovo elgesys atitinka vieną tėvų valdžiai apriboti būtinąją sąlygą, t. y. vengimą atlikti savo pareigas ir nėra duomenų, kad tokia padėtis gali pasikeisti, todėl A. S. neterminuotai apribotina tėvo valdžia vaiko G. S. atžvilgiu (LR CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovas šios pareigos nevykdo. Ieškovas prašo vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo po 150 eurų periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

Vaikui priteistino išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečio vaiko poreikiams, bet ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pav. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Bylos duomenimis yra nustatyta, jog 2008 m. gruodžio 2 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo A. S. sūnaus G. S. išlaikymui buvo priteista periodinėmis išmokomis po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Kadangi išlaikymas priteisiamas vaikui, o paminėtu teismo sprendimu jau yra priteistas, todėl iš naujo išlaikymas nepriteistinas, o keistinas priteisto išlaikymo dydis. Ieškovo prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis yra nedidelis, jis gali užtikrinti tik minimalius vaiko poreikius ir interesus, todėl pakeistinas 2008 m. gruodžio 2 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis ir iš atsakovo A. S. priteistinas išlaikymas vaikui G. S. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis). Iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui išieškotinas globėjo naudai (LR CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, vaiko G. S. gyvenamoji vieta nustatytina dabartinėje jo gyvenamojoje vietoje su globėju S. Č., gyvenančiu (duomenys nekelbtini) (LR CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, atsakovui atstovė paskirta teismo iniciatyva, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 404 straipsnio 4 dalimi, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Sprendimo dalis dėl motinos atskyrimo nuo vaikų, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo vykdytina skubiai (LR CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys nekelbtini), jo sūnaus G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Pakeisti 2008 m. gruodžio 2 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą vaikui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2020-02-05 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą priteisti globėjo S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, pavedant jam šias lėšas valdyti uzufrukto teise.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, vaiko G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti dabartinėje jo gyvenamojoje vietoje su globėju S. Č., gyv. (duomenys nekelbtini).

Sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.