Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui A. J., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus atstovui S. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. J. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius S. L. 2016 m. liepos 20 d. nutarimu A. J. paskyrė administracinę nuobaudą – 796 Eur baudą dėl to, kad 2016 m. gegužės 30 d. ir birželio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini) patikrinimo metu buvo nustatyti darbo įstatymų ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų pažeidimai: 1) Įmonės darbuotojams nenustatyta darbo laiko struktūra darbo grafikuose ir darbo tvarkos taisyklėse, 2016 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesių darbo grafikuose nenurodyta darbo laiko pradžia-pabaiga, pertraukos pavalgyti ir pailsėti, tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 str. 1 d.; 2) Nustatyta, kad įmonėje dirbami viršvalandiniai darbai, nesant darbuotojų raštiškų sutikimų - darbuotojas R. S. 2016 m. kovo, balandžio ir gegužės mėn. dirba po 4 val., o darbo sutartyje aptarta sąlyga 1 val. per dieną. E. G. nurodo dirbantis pilną darbo dieną, - darbo sutartyje nurodoma 4 val., A. L. nurodo dirbantis pilną darbo dieną, darbo sutartyje aptarta 1 val. per dieną (pažeista DK 151 str. 3d.). Darbuotojams, kurių darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio, turi būti kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos. Šių išlaidų darbdavys nekompensuoja, darbuotojai iš Lazdijų raj. yra vežiojami į statybos objektus Varėnos raj. ir Vilniuje (pažeista DK 216 str. 4). Darbuotojams A. L., G. Č. neorganizuotas privalomas sveikatos patikrinimas prieš pradedant dirbti įmonėje (pažeista DK 265 str. 2 d.). A. J., būdamas darbdaviu, neužtikrino DK, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų vykdymo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) ATPK 41 str. l d.

Teismo posėdžio metu A. J. paaiškino, kad dėl pažeidimų gailisi. Nurodė, kad turi statybos įmonę, darbo inspekcija patikrino, surašė trūkumus ir per nustatytą terminą trūkumus pašalino, tačiau vis tiek nubaudė. Nurodė, kad su sprendimu skirti jam baudą sutinka, bet prašo baudą mažinti, kadangi pažeidimai nebuvo reikšmingi. Darbo sutartyse jis neįrašė, kad žmogus dirba ne pusę dienos, o visą darbo dieną, tačiau apie tai buvo informuota SODRA, todėl laiko, jog pažeidimas mažareikšmis. Inspektorius konstatavo, kad nebuvo pasirašyti darbo saugos dokumentai su darbuotojais, bet jie buvo pasirašyti, tiesiog inspektorius jų neprašė. Sutinka su tuo, kad pažeidė tvarką dėl darbuotojų vežiojimo ir apmokėjimo už keliones. Sveikata visų darbuotojų buvo patikrinta, tik L.nebuvo tikrinta. Čepulis anksčiau pradėjo dirbti, todėl anksčiau ir pasitikrinęs sveikatą buvo. Darbo inspekcijos nurodytus trūkumus pašalino, ne su visais pažeidimais sutinka ir mano, kad per griežtai nubaustas, nutarime yra parašyta, kad lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau jis gailėjosi.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad dėl darbų saugos A. J. nebaustas, buvo nustatyti A. J. įmonėje pažeidimai, buvo surašytas reikalavimas pažeidimams pašalinti, o nutarime nurodyti 4 pažeidimai, jie teisingai surašyti ir teisingai nubaustas. Buvo gautas paaiškinimas iš J., kad Čepulis atleistas iš darbo, tačiau neparašyta, kada patikrinta sveikata, dėl ko ir buvo surašytas reikalavimas, visi patikrinimai prasidėjo tada, kada įvyko nelaimingas atsitikimas darbe su L.. A. J. ne tik nepranešė, bet ir slėpė šį įvykį. Buvo nustatyta, kad . pagal darbo sutartį turi dirbti 1 val., o jis ir kiti darbuotojai dirba visą dieną. Taip pat jie nebuvo vežami į objektus ir neapmokėtos išlaidas už keliones. Mano, kad bauda teisinga ir teisėta, nes pažeidimai grubūs. Administracinės bylos nagrinėjimo metu A. J. nenurodė tos aplinkybės, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo, todėl skiriant nuobaudą ji nebuvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti, priešingai – pažeidėjas tik akcentavo, kad pažeidimai yra mažareikšmiai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip numato (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

ATPK 41 str. 1 d. nurodyta, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2016 m. liepos 20 d. nutarimu A. J. buvo skirta administracinė nuobauda, atitinkanti ATPK 41 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkį, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. A. J., nesutikdamas su paskirtos nuobaudos dydžiu teigė, kad nepagrįstai buvo nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi Atsiliepime į protokolą Nr. VDIP-65532400-16 nurodė, kad dėl nustatytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi ir prašo taikyti minimalią nuobaudą. Šis A. J. teiginys laikytinas formaliu ir deklaratyvaus pobūdžio bei neatspindinčiu nuoširdaus jo gailėjimosi dėl padarytų pažeidimų, ką patvirtina ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad nagrinėjant A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą jis tik formaliai tai pasakė ir pateikė paaiškinimus dėl pažeidimų.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad inspektorius S. L., priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, įvertino į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą, t. y., kad tiriant įvykį darbe, buvo nustatyta, kad įmonėje neapskaitomas faktiškai darbuotojų dirbtas laikas, dirbami viršvalandiniai darbai, už kuriuos buvo nemokama, kiti darbo įstatymų pažeidimai, į tai, kad pažeidėjo padaryta veika daro žalą.

Nesutiktina su A. J. teiginiais, kad jo padaryti pažeidimai mažareikšmiai ir nebuvo reikšmingi, priešingai A. J. padaryti pažeidimai yra grubūs, pažeidžiantys ne tik valstybės ekonominius ir visuomenės interesus, bet pažeidžiantys Konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Teismo vertinimu A. J. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra mažareikšmiai ir jie laikytini šiurkščiais, todėl nesutiktina su A. J. nuomone, kad jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta.

A. J. paskirta administracinė nuobauda laikytina ne per griežta ir atitinkanti pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei paskirta laikantis administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, t. y. nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių paskirta atitinkanti ATPK 41 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkį, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo A. J. skundo netenkinti, palikti galioti 2016 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutarimą nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.