Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-05-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-200-725/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-16
Bylos Nr.
II-200-725/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Loretai Dosinienei,nedalyvaujant skundą padavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui,

institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo I. Ž. 2018 m. kovo 13 d. priimto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK:(duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo I. Ž. 2018 m. kovo 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (ROIK:(duomenys neskelbtini)) nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena (b. l. 5-6).

Šalies argumentai

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro PK Veiklos skyriaus tyrėjo I. Ž. 2018 m. kovo 13 d. priimto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK:(duomenys neskelbtini)), prašo panaikinti skundžiamą nutarimą (b. l. 3-4).

Skunde nurodė, kad nutarimas priimtas nepagrįstai, kadangi nutarimą tyrėjas I. Ž. grindžia tuo, kad M. L. yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, todėl, nors M. L. veiksmuose yra ANK 108 str. nustatyto nusižengimo požymių, tačiau šie veiksmai turi būti išspręsti Darbo kodekse nustatyta tvarka. Nutarime nustatyta, kad M. L. veiksmuose yra ANK 108 str. numatyto nusižengimo požymių, o administracinius nusižengimus reglamentuoja ir sprendimo tvarką nustato administracinė, bet ne darbo teisė. Tačiau tyrėjas manė, kad pareiškimo, kuriuo yra kreiptasi dėl M. L. neteisėtų veiksmų, tikslas yra tik atlyginti bendrovei padarytą turtinę žalą, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškime yra nurodytos aplinkybės, kad žala yra padaryta ir viešbučio klientams. M. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykiai yra pasibaigę, todėl nutarime išreikšta tyrėjo teisinė konsultacija, kad turtinės žalos pareiškėjai atlyginimas turi būti spendžiamas Darbo kodekse nustatyta tvarka yra net neįgyvendintina. Nutarimu nurodyta, kad, siekiant nustatyti, ar yra ANK 108 str. nustatyto nusižengimo požymių, reikia nustatyti žalos dydį. Pareiškime nurodyta ir nutarimu nustatyta, kad kliento H. B. sumokėtus pinigus M. L. pasiėmė sau, o minėtas klientas buvo apgyvendintas viešbutyje. Nakvynės paslaugos kaina, kurią užsisakė viešbučio klientas, yra 38,50 Eur. Taigi, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 38,50 Eur žalą, o kokio dydžio žala padaryta minėtam viešbučio klientui UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi duomenų, nes negali nustatyti, kokios vertės kupiūra buvo pateikta M. L.. Aplinkybė, kokio dydžio žala padaryta minėtam viešbučio klientui, nustatytina atlikus procesinius veiksmus (pvz. apklausus minėtą viešbučio klientą H. B.), kuriais būtų išsiaiškinta, kokios vertės kupiūra buvo pateikta M. L.. Žalos dydžio, kurį patyrė J. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyti taip pat negali, nes neturi duomenų, kokios vertės kupiūrą J. J. pateikė M. L., ir kiek pinigų prarado dėl apgaulingų M. L. veiksmų. Šią aplinkybę nustatyti galima iš J. J. apklausos duomenų. Nutarime nustatyta, kad H. B. ir J. J. dėl M. L. veiksmų į policiją nesikreipė, todėl nėra galimybės nustatyti, ar jų atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika ar administracinis nusižengimas. Vadovaujantis Policijos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p., pareigūnas privalo ginti ir užtikrinti žmogaus teises ir laisves. Nutarime minimi asmenys, kurie dėl M. L. veiksmų į policiją nesikreipė, matyt, nežino, kad buvo suklaidinti, apgauti. Tyrėjas, gavęs informaciją, kad gali būti pažeistos asmenų teisės ir nustatęs, jog negali tiksliai nustatyti, ar minėtų asmenų atžvilgiu yra padaryta nusikalstama veika, ar administracinis nusižengimas, nesiėmė jokių veiksmų. Tyrėjas nepranešė ir net nebandė susisiekti su minėtais asmenis. Prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo I. Ž. 2018 m. kovo 13 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK:(duomenys neskelbtini)).

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja J. B. pateikė atsiliepimą į skundą, nurodė, jog mano, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas I. Ž., prieš priimdamas nutarimą nepradėti (nutraukti) administracinio nusižengimo bylos teisenos M. L. atžvilgiu, išsamiai ir visapusiškai atliko tyrimą, surinko pakankamai įrodymų, kuriais remdamasis įstatymo numatyta tvarka galėjo nustatyti, ar yra padarytas administracinis nusižengimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administraciniu nusižengimu laikoma administracinių nusižengimų kodekso uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, požymiai. Administracinio nusižengimo požymių įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nenustatęs pakankamo pagrindo konstatuoti, kad M. L. veikoje yra administracinio nusižengimo požymių, tyrėjas I. Ž. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Prašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo netenkinti ir tyrėjo I. Ž. 2018 m. kovo 13 d. nutarimą (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą (b. l. 14-15).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 5 str. 1 d., administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 str. nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 d., teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 108 straipsnis nustato, kad vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (šiuo atveju – 3 x 37,66 = 112,98 Eur), užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Nustatyta, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas I. Ž. 2018 m. kovo 13 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK:(duomenys neskelbtini)) M. L. atžvilgiu. Nutarime nurodyta, kad 2018 m. vasario 9 d. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas Nr. 20-AP-1868 apie tai, kad 2017 m. gruodžio 21 d. apie 02.08 val. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientas H. B., įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui M. L. mokėdamas už nakvynės paslaugą, padavė pinigus, bet M. L. pinigų į kasos aparatą neįdėjo, kasos kvito neišspausdino, bet įdėjo juos į registratūros stalo stalčių, iš kurio vėliau šiuos pinigus išsitraukė ir įsidėjo į kišenę. Pareiškime taip pat nurodoma, kad 2017 m. gruodžio 21 d. į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“ atvykus klientams, nakvynės paslaugą užsisakiusiai J. J. M. L. nurodė neteisingą (padidintą) nakvynės paslaugos kainą, klientams susimokant už suteiktas nakvynės paslaugas ir padavus M. L. pinigus – vieną kupiūrą, M. L. ją padėjo ant kasos aparato, o klientui papildomai mokant už papildomai įsigytas prekes, M. L. kasos aparato stalčių atsirakino raktu, tai yra nespausdindamas kasos kvito, ir į minėtą stalčių įdėjo ir papildomai mokamus pinigus už papildomas prekes ir minėtą pirmai paduotą kupiūrą, kurią paėmė kaip mokestį už nakvynę ir buvo pasidėjęs ant kasos aparato. Klientams išėjus iš registratūros, M. L. išspausdino 38,50 Eur kasos kvitą, atitinkantį oficialią nakvynės kainą, o už nakvynę sumokėti paduotų pinigų ir nakvynės kainos skirtumą – grąžą, kurios neatidavė klientui, mokėjusiam už nakvynę, pasiėmė sau. Tikslinant įvykio aplinkybes, 2018 m. vasario 26 d. apie 10:44 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su advokato K. P. ir partnerių kontoros advokato asistentu P. H., kuris buvo informuotas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime Nr. 20-Ap-1868 esančių trūkumų, tokių kaip: tiksli UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirta žala dėl įmonės darbuotojo M. L. veiksmų; pareiškime ir pareiškimo prieduose pateikiamuose vaizdo įrašuose nėra nurodyto tikslaus laiko. Buvo paprašyta minėtą informaciją atsiųsti elektroniniu paštu. 2018 m. kovo 7 d. elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)@policija.lt gautas advokato asistento P. H. laiškas su patikslintais pareiškimo Nr. 20-AP-1868 duomenimis, nurodant tikslius pareiškime minimų įvykių ir prie pareiškimo pridėtų vaizdo įrašų laikus, tačiau nenurodant kokią tikslią žalą įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė dėl M. L. veiksmų. Tikslinant įvykio aplinkybes ir peržiūrint prie pareiškimo pateiktus vaizdo įrašus, dėl prastos vaizdo įrašo kokybės įraše negalima matyti, kokio nominalo kupiūras M. L. gavo iš viešbučio klientų, pareiškime nurodyti asmenys – H. B. ir J. J. dėl M. L. veiksmu į policiją nesikreipė, todėl nėra galimybės nustatyti ar jų atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika ar administracinis nusižengimas. Kaip matyti iš surinktos medžiagos, padarytoje veikoje galimai yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje (smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas) požymių. Tokiam pažeidimui inkriminuoti būtina nustatyti žalos dydį, kuris neviršytų trijų bazinių bausmių dydžio. Veikos kvalifikavimas pagal ANK 108 straipsnį galimas tada, kai nustatyti pažeidėjo veiką kvalifikuojantys požymiai. Šiuo atveju pareiškime nurodytos aplinkybės galimai turi administracinio nusižengimo numatyto ANK 108 straipsnyje požymių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad M. L. yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir tarp šalių yra sudaryti darbo santykiai, pareiškime nurodomas tikslas atlyginti įmonei jos darbuotojo padarytą žalą gali būti įgyvendinamas švelnesnėmis priemonėmis, tai yra Darbo kodekse nustatyta tvarka (b. l. 5-6).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pareiškimu pradėti administracinio nusižengimo tyrimą pateikė registracijos kortelių kopijas, vaizdo kamerų įrašus, kvito kopiją, darbo sutarties kopiją (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo, reg. Nr. 20-AP-1868 dokumentai, b. l. 3-6).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nurodo, jog įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus, atlikti įvykio vietos apžiūrą, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ar dokumentus ir kita. Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamajai teisei administracinėje teisėje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas, spręsdamas skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgia į keletą aspektų.

Pirma, nutarime nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nurodyta, kad nežinoma tiksli UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirta žala dėl įmonės darbuotojo M. L. veiksmų, o tokiam pažeidimui inkriminuoti būtina nustatyti žalos dydį, kuris neviršytų trijų bazinių bausmių dydžio. Tačiau, kaip teisingai skunde nurodo pareiškėjas, šiuo atveju iš pareiškėjo pareiškimo pradėti administracinio nusižengimo tyrimą turinio matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 38,50 Eur žalą, t. y. žalos dydis neviršytų trijų bazinių bausmių dydžio.

Antra, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, administracinė teisena nutraukta tuo pagrindu, kad pareiškime nurodyti asmenys H. B. ir J. J. dėl M. L. veiksmų į policiją nesikreipė, todėl nėra galimybės nustatyti, ar jų atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, ar administracinis nusižengimas, o dėl prastos vaizdo įrašo kokybės įraše negalima matyti, kokio nominalo kupiūras M. L. gavo iš viešbučio klientų. Tačiau esant šiems neaiškumams, trukdantiems tinkamai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, nebuvo atlikti jokie papildomai procesiniai veiksmai, t. y. administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo apklaustas ne tik asmuo, įtariamas administracinio nusižengimo padarymu – M. L., bet nebuvo apklausti ir kiti asmenys, galintys suteikti informacijos – nukentėjusieji, liudytojai (ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Trečia, skundžiamame nutarime taip pat buvo konstatuota, jog pareiškime nurodytos aplinkybės galimai turi administracinio nusižengimo numatyto ANK 108 straipsnyje požymių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad M. L. yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir tarp šalių yra sudaryti darbo santykiai, pareiškime nurodomas tikslas atlyginti įmonei jos darbuotojo padarytą žalą gali būti įgyvendinamas švelnesnėmis priemonėmis, tai yra Darbo kodekse nustatyta tvarka. Kaip teisingai skunde nurodo pareiškėjas, administracinius nusižengimus reglamentuoja ir sprendimo tvarką nustato administracinė, o ne darbo teisė, be to iš pateiktos darbo sutarties kopijos matyti, kad M. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykiai yra pasibaigę (b. l. 9-10)

Teismui nėra aišku, kodėl bylos nagrinėjimo metu net nebuvo apklaustas asmuo, įtariamas administracinio nusižengimo padarymu – M. L., nebuvo apklausti nukentėjusieji, liudytojai, kurių paaiškinimai būtų turėję įrodomąją reikšmę bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu. Todėl esant neaiškumams, trukdantiems tinkamai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, o Institucijos pareigūnams neatlikus jokių papildomų procesinių veiksmų, siekiant surinkti papildomus įrodymus, pareigūnų motyvai, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad M. L. veikoje yra administracinio nusižengimo požymių, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, mano, jog tyrimas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pareiškimą buvo atliktas nepilnai, paviršutiniškai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje pabrėžiama, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – apylinkės teismas pasigedo duomenų, patvirtinančių galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, kurias galima išsiaiškinti atliekant įvairius procesinius veiksmus, taip pat ir apklausiant asmenis bei taip patikrinant jų duotus parodymus. Akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje: atlikti įvykio vietos apžiūrą, parodymų patikrinimą vietoje, nustatyti ir apklausti asmenis, kurie galimai padarė pažeidimą ar nuo šios veikos nukentėjo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo I. Ž. 2018 m. kovo 13 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK:(duomenys neskelbtini)), remiantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Todėl ši administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti. Pareigūnai privalo atlikti visus būtinus ir šiame procesiniame sprendime aptartus papildomus veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo I. Ž. 2018 m. kovo 13 d. priimtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK:(duomenys neskelbtini)) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė