Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-10-27 · Administracinė byla Nr. AS-444-417-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-10-27
Bylos Nr.
AS-444-417-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Edvardas Sinkevičius, Arūnas Sutkevičius, Virgilijus Valančius
Pareiškėjas
S. Š.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 50.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS1- 417/2006Procesinio sprendimo kategorija 50.3.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2006 m. spalio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Sinkevičiaus, Arūno Sutkevičiaus ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. Š. 2006 m. gegužės 17 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją patikslinti Vilniaus rajono Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, numatant palikti pareiškėjui suformuotą žemės sklypą Petešos (buv. Kelmytės) kaime, ir atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į nurodytą miško žemės sklypą.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus rajono Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte jam buvo suformuotas žemės sklypas nuosavybei atkurti. Sklypas buvo atmatuotas ir paženklintas. Tačiau 2005 m. pareiškėjas sužinojo, kad minėtas žemėtvarkos projektas buvo pakeistas, pareiškėjo žemės sklypą numatant skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui S. U.

Nesutikdamas su tokia situacija, pareiškėjas parašė skundą Vilniaus apskrities viršininko administracijai, o nesulaukęs atsakymo kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2006 m. vasario 1 d. rašte Nr. 3B-(9.5)-Š-13-98 paaiškino, kad, pareiškėjui nesutikus su pasiūlymu pasirinkti žemės sklypą kitoje vietoje, jam sklypas galės būti projektuojamas tik kito žemėtvarkos projekto pildymo metu. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apskrities viršininko administracija turėjo atlikti žemės sklypo projektavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo veiksmus po šio Nacionalinės žemės tarnybos rašto gavimo, tačiau neatliko jokių veiksmų, todėl pareiškėjas ir kreipėsi į teismą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (kai nesilaikyta įstatymo nustatytos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčija atsakovo veiksmus, susijusius su Vilniaus rajono Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tikslinimu. Šis ginčas, teismo nuomone, yra susijęs su atsakovo veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo procese iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, todėl ginčui, vadovaujantis Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 122 punktu, taikytina Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta išankstinė ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tokio pobūdžio ginčai, teismo teigimu, turi būti išnagrinėti apskričių viršininkų, kurių sprendimai skundžiami Vyriausybės įgaliotai institucijai (Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos), o nesutinkant su šios institucijos sprendimu, jis gali būti skundžiamas teismui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodyta išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka nėra pasinaudojęs (teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartyje dėl įpareigojimo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus buvo pažymėta, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2006 m. vasario 1 d. raštu atsakė į skundą, išnagrinėjusi ginčą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų, atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises, o ne dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tikslinimo), todėl jo skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Pareiškėjas iš esmės skundžia atsakovo vilkinimą atlikti veiksmus, susijusius su nuosavybės atkūrimu. Ginčams dėl vilkinimo teismo nurodyta ginčo nagrinėjimo tvarka netaikoma.

2. Nusprendus, kad išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka taikytina, reikėtų atsižvelgti į tą aplinkybę, kad pareiškėjas kreipėsi ir į Vilniaus apskrities viršininką, ir į Nacionalinę žemės tarnybą dėl pareiškėjui suformuoto žemės sklypo įteisinimo, atkuriant į jį nuosavybės teises. Todėl skundą nepagrįstai atsisakyta priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas ginčija atsakovo atsisakymą patikslinti Vilniaus rajono Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, numatant palikti pareiškėjui suformuotą žemės sklypą. Šie atsakovo veiksmai yra susiję su nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, atliekama prieš priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčas šiuo atveju kyla nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, o tokiems ginčams, vadovaujantis Tvarkos 122 punktu, kuriame nurodyta, jog skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, yra taikoma Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį suinteresuotas asmuo, prieš paduodamas skundą teismui, turi kreiptis dėl iškilusio ginčo į apskrities viršininką, o po to ir į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

Pareiškėjo argumentas, jog šiam ginčui tokia tvarka netaikytina, nes skundžiamas ne aktas, o atsakovo vilkinimas atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus, yra nepagrįstas, nes pareiškėjas iš esmės skundžia atsakovo atsisakymą spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą pareiškėjo pageidaujamu būdu. Taigi skundžiami veiksmai, o ne vilkinimas atlikti veiksmus.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Byloje esantys Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. sausio 25 d. raštas Nr. Š20-70-637(2) (b. l. 39-40) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2006 m. vasario 1 d. raštas Nr. 3B-(9.5)-Š-13-98 (b. l. 17-20) įrodo, kad šios institucijos nagrinėjo ginčą dėl, pareiškėjo nuomone, nepagrįsto atsakovo atsisakymo Vilniaus rajono Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjui suprojektuoti 2000 m. jam paženklintą žemės sklypą, kuris vėliau suprojektuotas trečiajam suinteresuotam asmeniui S. U.

Teisėjų kolegijos nuomone, šie minėtų institucijų raštai patvirtina, kad pareiškėjo teismui keliami reikalavimai jau buvo nagrinėti Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Reikalavimų formuluočių neatitikimai pareiškėjo prašymuose minėtoms institucijoms, jų raštų antraštėse ir skunde teismui nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teisme keliamo ginčo objektas yra iš esmės naujas.

Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo nepasinaudojimo išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka pripažintina nepagrįsta.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, jį gali apskųsti administraciniam teismui per 20 dienų.

Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas pareiškėjui išsiųstas 2006 m. vasario 1 d. Pareiškėjas neneigia, kad šį raštą gavo.

Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2006 m. gegužės 17 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą 20 dienų terminą. Prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėjas nepateikė.

Todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti nagrinėti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama, pakeičiant atsisakymo priimti pareiškėjo skundą pagrindą – vietoj ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto įrašant ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad ši nutartis neužkerta kelio jam kreiptis į teismą su skundu, kartu paduodant prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Edvardas SinkevičiusArūnas SutkevičiusVirgilijus Valančius