- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-13
- Bylos Nr.
- eI3-1013-283/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00321-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Dalia Pranckienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Panevėžio, Utenos apskrityse, Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse
- Atsakovas
- Molėtų rajono savivaldybės taryba
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse pareiškimą atsakovei Molėtų rajono savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjo Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse pareigas laikinai einantis Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse (toliau – ir pareiškėjas, ir Vyriausybės atstovas) pareiškimu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė įpareigoti atsakovę Molėtų rajono savivaldybės tarybą (toliau – ir atsakovė, ir Molėtų rajono savivaldybės taryba, ir Taryba) per vieną mėnesį pašalinti pažeidimą ir pakeisti Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. B1-195 „Dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) 1-uoju punktu patvirtintos Molėtų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) struktūros 3-iąjį punktą, nustatant, kad Molėtų rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybė būtų priskirta į Administracijos struktūrinius padalinius neįeinančio valstybės tarnautojo pareigybei, tiesiogiai pavaldžiai Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriui.
Vyriausybės atstovas, pagrįsdama prašymą, nurodė, kad, pagal Sprendimo 1-uoju punktu patvirtintos Administracijos struktūros 3-iąjį punktą, į struktūrinius padalinius neįeinantiems administracijos tarnautojams priskirti tik du tarnautojai – vyriausiasis specialistas civilinei ir darbo saugai (3.1 punktas) ir vyriausiasis specialistas-savivaldybės gydytojas (3.2 punktas). Vyriausybės atstovo teigimu, toks teisinis reguliavimas reiškia, kad jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė priskiriama Administracijos struktūriniam padaliniui. Pareiškėjo vertinimu, tokią išvadą patvirtina Administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. B7-45 „Dėl Kultūros ir švietimo skyriaus jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo patvirtinimo“ patvirtintas Kultūros ir švietimo skyriaus jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymas. Vyriausybės atstovas teigė, kad Sprendimu nustatytas jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės statuso reglamentavimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas, aiškindamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 10 punkto ir 30 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Vyriausybės atstovas teigė, jog toks aiškinimas reiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje nėra absoliučiai savarankiškos. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo (toliau – Jaunimo politikos pagrindų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijai atlikti savivaldybių administracijose steigiamos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (toliau – jaunimo reikalų koordinatorius) pareigybės. Pareiškėjas vertino, kad, atsižvelgus į Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas turėjo tikslą, jog valstybės perduotą funkciją įgyvendintų valstybės tarnautojas, tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui. Pareiškėjas tvirtino, kad Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nėra numatyta jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybę steigti savivaldybės administracijos struktūriniame padalinyje. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A1-68 „Dėl Tipinio savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo” (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. Al-46 redakcija) patvirtinto Tipinio savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo (toliau – ir Tipinis pareigybės aprašymas) 6 punkte numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas yra tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui. Pareiškėjo teigimu, tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtino tipinį, o ne pavyzdinį jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymą, rodo šio teisės akto nuostatų imperatyvumą.
Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Administracinės priežiūros įstatymas) nuostatomis, 2019 m. spalio 11 d. teikimu (toliau – Teikimas) Tarybai buvo pasiūlyta artimiausiame posėdyje apsvarstyti Administracijos struktūros pakeitimo klausimą, tačiau šis klausimas į Tarybos posėdžio, vykusio 2019 m. spalio 31 d., darbotvarkę nebuvo įtrauktas, o Molėtų rajono savivaldybės meras 2019 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. B22-1537 „Dėl teikimo svarstymo“ pareiškėją informavo, kad Teikimas nebus tenkinamas.
Atsiliepimas
Atsakovė Molėtų rajono savivaldybės taryba atsiliepimu prašė Vyriausybės atstovo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Taryba nurodė, kad, pagal Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, būtent savivaldybių administracijose yra steigiamos jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės, todėl Vyriausybės atstovo išvados, kad šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nenumato alternatyvos minėtą pareigybę steigti savivaldybės administracijos struktūriniame padalinyje, nepagrįstos. Teigė, kad, pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybės administraciją sudaro ir struktūriniai padaliniai, todėl, vadovaujantis Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis, darytina išvada, kad nėra ribojama minėtą pareigybę steigti savivaldybių administracijų struktūriniuose padaliniuose, pvz., skyriuose. Tarybos nuomone, jeigu įstatymų leidėjas būtų siekęs, kad jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės būtų steigiamos konkrečiame savivaldybių administracijų struktūriniame elemente, tai Jaunimo politikos pagrindų įstatyme būtų tiesiogiai įvardinęs konkretų savivaldybės administracijos struktūros elementą, kuriame minėtos pareigybės turėtų būti steigiamos. Taryba akcentavo, kad Jaunimo politikos pagrindų įstatyme tokių nuostatų nėra įtvirtinta. Atsakovės nuomone, Tipinio pareigybės aprašymo 6 punktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, kadangi Jaunimo politikos pagrindų įstatyme nėra nuostatos, kurioje būtų tiesiogiai įtvirtinta, kad jaunimo reikalų koordinatorius yra tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punktą, išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai yra priskiriamas savivaldybės administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas, seniūnijos – biudžetinės įstaigos – nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus seniūnijoje – biudžetinėje įstaigoje – nustatymas savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu. Be to, Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Tarybos vertinimu, tai reiškia, kad savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Tipiniu pareigybės aprašymu, t. y. žemesnės galios teisės aktu, savivaldybės faktiškai įpareigojamos administracijos struktūroje minėtą pareigybę priskirti prie į administracijos struktūrinius padalinius neįeinančių valstybės tarnautojų. Atsakovė pabrėžė, kad Jaunimo politikos pagrindų įstatyme nėra nuostatų, kuriose expressis verbis būtų nustatyta, jog jaunimo reikalų koordinatorius turi būti tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui. Atsakovės nuomone, Tipiniame pareigybės aprašyme įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punkte bei 30 straipsnio 1 dalyje nustatytam reguliavimui, t. y. žemesnės galios teisės aktu yra apribojama įstatyme nustatyta savivaldybių tarybų išimtinė kompetencija savo nuožiūra tvirtinti savivaldybės administracijos struktūrą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra perduodamos savivaldybėms vykdyti įstatymų pagrindu, atskirais atvejais šios funkcijos gali būti perduotos savivaldybėms įgyvendinti sutarčių pagrindu. Nagrinėjamu atveju minėta valstybės funkcija savivaldybėms yra perduota Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pagrindu. Atsakovės teigimu, įstatymų leidėjas, įstatymu perduodamas valstybinės funkcijos vykdymą savivaldybėms bei siekdamas apriboti savivaldybių tarybų Vietos savivaldos įstatymu įtvirtintą kompetenciją, privalėjo atitinkamus apribojimus nustatyti tiesiogiai įstatyme.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Molėtų rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo l6 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, bei atsižvelgusi į Administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. siūlymą Nr. B88- „Dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos struktūros pakeitimo“, Molėtų rajono savivaldybės mero 2018 m. rugpjūčio 21 d. potvarkį Nr. B3-20 „Dėl Molėtų rajono savivaldybės tarybos sprendimo projekto teikimo“, 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. B1-195 „Dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ patvirtino Administracijos struktūrą, kurios 3-iajame punkte numatyta, kad į struktūrinius padalinius neįeinantys administracijos tarnautojai yra vyriausiasis specialistas civilinei ir darbo saugai (3.1 punktas) ir vyriausiasis specialistas- savivaldybės gydytojas (3.2 punktas).
Vyriausybės atstovas 2019 m. spalio 11 d. teikimu Nr. 10-25 „Dėl 2018 m. rugpjūčio 30 d. Molėtų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. B1-195 „Dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ Tarybai nurodė, jog Administracijos struktūros 3-ajame punkte nėra numatyta jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybė. Pareiškėjas, nurodęs išvadą, jog jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė yra administracijos struktūriniame padalinyje, konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Vyriausybės atstovas Teikime nurodė, kad Administracijos struktūra tiek, kiek joje nėra numatyta jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė, neįeinanti į struktūrinius padalinius ir tiesiogiai pavaldi Administracijos direktoriui, prieštarauja Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, Tipinio pareigybės aprašymo 6 punktui, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui. Vyriausybės atstovas Teikimu pasiūlė Tarybai artimiausiame posėdyje apsvarstyti Sprendimu patvirtintos Administracijos struktūros 3-iojo punkto pakeitimo klausimą, įtraukiant jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybę kaip tiesiogiai pavaldžią savivaldybės administracijos direktoriui, o apie priimtą sprendimą informuoti Vyriausybės atstovą.
Molėtų rajono savivaldybės meras 2019 m. spalio 24 d. potvarkiu Nr. B3-31 „Dėl Molėtų rajono savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“ sušaukė 2019 m. spalio 31 d. Tarybos posėdį, kurio darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti Teikimą.
Molėtų rajono savivaldybės meras 2019 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. B22-1537 „Dėl teikimo svarstymo“ informavo Vyriausybės atstovą, kad Taryba 2019 m. spalio 31 d. vykusiame posėdyje apsvarstė Teikimą, ir nurodė, jog, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, vietos savivaldybės taryba yra laisva apsispręsti dėl administracijos struktūros, o jaunimo politikos įgyvendinimas savivaldybėse yra valstybės perduota funkcija. Meras nurodė, kad iki 2019 m. spalio 23 d. Molėtų rajono savivaldybėje jaunimo reikalų koordinatoriaus funkcijas vykdė Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas kultūrai, o Administracijos direktoriui 2019 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. B7-44 patvirtinus Molėtų rajono savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą, jame numatyta Kultūros ir švietimo skyriaus jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybė.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vyriausybės atstovo reikalavimo, vadovaujantis Administracinės priežiūros įstatymu, pateikto vietos savivaldybės tarybai pakeisti jos priimtą sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Taryba neįvykdė Vyriausybės atstovo Teikime suformuluoto reikalavimo pakeisti Sprendimo 3-iuoju punktu patvirtintą Administracijos struktūrą taip, kad Molėtų rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybė būtų priskirta į Administracijos struktūrinius padalinius neįeinančio valstybės tarnautojo pareigybės, tiesiogiai pavaldžios Administracijos direktoriui, kategorijai.
Jaunimo politikos formavimo, jos įgyvendinimo, darbo su jaunimu ypatumus, patariamąsias institucijas, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų kompetenciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymas, nauja redakcija išdėstytas 2018 m. gegužės 31 d. priimtu Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų Nr. IX-1871 pakeitimo įstatymu, ir įsigaliojęs 2019 m. sausio 1 d.
Galiojančio Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkciją atlieka savivaldybių administracijose steigiamos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės. Pagal Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu tipiniu savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymu (1 punktas); savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (2 punktas); savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius rengia ir įgyvendina savivaldybėje įgyvendinamas jaunimo politikos programas ir priemones, analizuoja jaunimo, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų padėtį savivaldybėje, plėtoja savivaldybės institucijų ir įstaigų, dirbančių jaunimo politikos srityje, bendradarbiavimą, palaiko ryšius su užsienio lietuvių jaunimo organizacijomis ir atlieka kitas savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (3 punktas).
Atsižvelgus į iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusį jaunimo politikos įgyvendinimo teisinį reguliavimą ir į Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 pakeitimo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą, daroma išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naujos redakcijos Jaunimo politikos pagrindų įstatymą, siekė užkirsti kelią papildomų funkcijų priskyrimui jaunimo reikalų koordinatoriams, užtikrinti kryptingą ir nuoseklų jaunimo politikos įgyvendinimą, efektyvesnį jaunimo reikalų koordinatorių darbą, padaryti racionalesnį savivaldybių valstybės deleguotos (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos vykdymą. Tuo tikslu įstatymų leidėjas Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu Socialinės apsaugos ir darbo ministrą įgaliojo patvirtinti tipinį savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymą. Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2019 m. sausio 24 d. priėmė įsakymą Nr. A1-46, kuriuo pakeitė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. A1-68 „Dėl Pavyzdinio savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo ir pavyzdinio savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyresniojo specialisto) pareigybės aprašymo patvirtinimo“ ir jį išdėstė nauja redakcija. Nurodytu Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas Tipinis savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymas taikomas nuo 2019 m. sausio 26 d. ir nėra pakeistas.
Pagal Tipinį pareigybės aprašymą, jaunimo reikalų koordinatorius (vyriausiasis specialistas) yra karjeros valstybės tarnautojas, dirbantis savivaldybės administracijoje (1 punktas); jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė reikalinga valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijai savivaldybėse įgyvendinti (2 punktas); šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas specialiojoje veiklos srityje – administruojant ir įgyvendinant jaunimo politiką savivaldybės teritorijoje (3 punktas). Tipinio pareigybės aprašymo VI skyriaus „Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo pavaldumas“ 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigas einantis valstybės tarnautojas yra tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui.
Minėta, kad Taryba 2018 m. rugpjūčio 30 d. priimtu Sprendimu patvirtino Administracijos struktūrą, pagal kurią, į struktūrinius padalinius neįeinantys administracijos tarnautojai yra du tarnautojai: vyriausiasis specialistas civilinei ir darbo saugai (3.1 punktas) ir vyriausiasis specialistas – savivaldybės gydytojas (3.2 punktas). Teismo vertinimu, toks teisinis reguliavimas reiškia, kad jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė buvo priskirta tarnautojų, įeinančių į Administracijos struktūrinius padalinius, kategorijai. Tokią išvadą patvirtina atsakovės nurodytas Administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. B7-44 patvirtintas Molėtų rajono savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas, kuriame numatyta Kultūros ir švietimo skyriaus jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybė, bei Administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. B7-45 patvirtintas Kultūros ir švietimo skyriaus jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymas. Teismo vertinimu, į nurodytą aprašymą iš esmės yra tiesiogiai perkeltos Tipiniame pareigybės aprašyme įtvirtintos nuostatos, išskyrus 6 punktą. Pagal Molėtų rajono savivaldybėje taikomo Kultūros ir švietimo skyriaus jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 6 punktą, Molėtų rajono savivaldybės administracijoje dirbantis jaunimo reikalų koordinatorius yra tiesiogiai pavaldus ne Administracijos direktoriui, o Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjui.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, ir taikomą teisinį reguliavimą, sprendžiama, kad, 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Jaunimo politikos pagrindų įstatymui, Sprendimu patvirtinta Administracijos struktūra nebeatitiko šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 2019 m. sausio 26 d. įsigaliojusio Tipinio pareigybės aprašymo 6 punkto nuostatų. Taigi, Vyriausybės atstovo Teikimas apsvarstyti Tarybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. priimto Sprendimo 3-iojo punkto pakeitimą, nustatant, kad į Administracijos struktūrinius padalinius neįeinančių administracijos tarnautojų kategorijai būtų priskirta ir jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė, tiesiogiai pavaldi Administracijos direktoriui, yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas pažymi, kad, pagal Vietos savivaldos įstatymo, galiojusio priimant Sprendimą, 7 straipsnį, valstybinėms (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijoms, be jaunimo politikos įgyvendinimo (22 punktas), priskirta ir civilinė sauga (3 punktas), o pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 65 straipsnio 1 dalį, savivaldybėje privalo dirbti konkurso tvarka paskirtas savivaldybės gydytojas - sveikatos priežiūros specialistas, atitinkantis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Molėtų rajono savivaldybės viešai skelbiamos informacijos duomenimis (žr. adresu: https://www.moletai.lt/go.php/lit/Darbuotoju-sarasas), Administracijos direktorius 2008 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. B7- 40 patvirtino Savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto civilinei ir darbo saugai pareigybės aprašymą, o 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. B7-62 - Savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto-savivaldybės gydytojo pareigybės aprašymą. Pagal Savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto civilinei ir darbo saugai pareigybės aprašymo V skyriaus „Atskaitomybė ir atsiskaitomybė“ 1-ąjį punktą ir Savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto-savivaldybės gydytojo pareigybės aprašymo VI skyriaus „Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo pavaldumas“ 8-ąjį punktą, šie abu valstybės tarnautojai yra tiesiogiai pavaldūs Administracijos direktoriui. Be to, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. V-1299 patvirtino Savivaldybės gydytojo pavyzdinius nuostatus, kurių IV skyriaus „Atskaitomybė“ 9 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui.
Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad Taryba, nevykdydama Teikimo, nenuosekliai taikė galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių į Administracijos struktūrinius padalinius neįeinančių administracijos tarnautojų statusą, nuostatas.
Taryba prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašymu ištirti, ar Tipinio savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A1-68, 6 punktas atitinka Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatą, pagal kurią, išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimas, bei konstitucinio teisinės valstybės principo apimamam teisės aktų hierarchijos principui (konstituciniam reikalavimui).
Atsakovė, pagrįsdama prašymą, teigė, kad Tipinio pareigybės aprašymo 6 punkte įtvirtinta nuostata faktiškai reiškia, jog jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė gali būti steigiama ne bet kuriame savivaldybės administracijos struktūriniame padalinyje, o tik šią pareigybę priskiriant į administracijos struktūrinius padalinius neįeinančių valstybės tarnautojų kategorijai. Tarybos aiškinimu, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintas reguliavimas reiškia, jog savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, tačiau žemesnės galios teisės aktu – Tipinio pareigybės aprašymo 6 punktu – išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ribojama. Taryba, remdamasi Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimuose pateiktu konstitucinio teisinės valstybės principo aiškinimu, teigė, kad teisėkūros subjektai privalo paisyti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) kylančios teisės aktų hierarchijos, reiškiančios inter alia draudimą žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemenės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose, bei kad poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Taryba, remdamasi aiškinimu, jog valstybės jaunimo politikos įgyvendinimo funkciją įstatymų leidėjas Jaunimo politikos pagrindų įstatymu perdavė vietos savivaldybėms, teigė, kad tik įstatymų leidėjas, siekdamas apriboti savivaldybių tarybų kompetenciją, įtvirtintą Vietos savivaldos įstatyme, privalėjo atitinkamus apribojimus nustatyti įstatyme. Atsakovė nurodė, kad Jaunimo politikos pagrindų įstatyme nėra nuostatų, expressis verbis nustatančių, jog savivaldybių administracijose steigiama jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė privalo būti tiesiogiai pavaldi savivaldybės administracijos direktoriui.
Vyriausybės atstovas pareiškė nuomonę, kad pagrindo tirti Tipinio pareigybės aprašymo 6 punkto teisėtumą nėra.
Vyriausybės atstovas, pagrįsdamas savo poziciją, nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija reiškia tai, jog šiai kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. Tipinio pareigybės aprašymo 6 punkte nėra nustatyta, kad sprendimą dėl savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimo turi priimti ne vietos savivaldybės taryba, o kita savivaldybės institucija ar įstaiga. Pareiškėjas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo išvadomis, teigė, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai vietos savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais ir kad nė viena iš šių funkcijų nereiškia, jog savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos. Vyriausybės atstovas pažymėjo, kad Molėtų rajono savivaldybė vykdo valstybės perduotą jaunimo politikos įgyvendinimo funkciją, kurios realizavimą reguliuoja Jaunimo politikos pagrindų įstatymas. Pareiškėjas teigė, kad, sistemiškai aiškinant Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas tokiu reguliavimu siekė, kad valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkciją įgyvendintų valstybės tarnautojas, tiesiogiai pavaldus savivaldybės administratoriui. Vyriausybės atstovas tvirtino, kad valstybė jaunimo politikos įgyvendinimo funkciją vietos savivaldybėms perdavė tinkamai, jos įgyvendinimui numatė ir skyrė lėšas. Be to, Vyriausybės atstovas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. ir 2004 m. vasario 11 d. nutarimuose pateiktais išaiškinimais, kad pagal Konstituciją savivaldybės privalo vykdyti ir tuos įstatymus, kuriais savivaldybės įpareigojamos vykdyti joms perduotas valstybės funkcijas, o jeigu įstatymuose nustatyta, kad tam tikrus santykius, susijusius su įstatymų reikalavimų – taigi ir įstatymų, kuriais nustatomos savivaldybių funkcijos, reikalavimų – įgyvendinimo tvarka (procedūromis), reguliuoja ministerija (ministras) ar kita valstybės institucija (jos vadovas), tai ši ministerija (ministras) ar kita valstybės institucija (jos vadovas) privalo išleisti atitinkamą teisės aktą; toks ministerijos (ministro) ar kitos valstybės institucijos (jos vadovo) nustatytas teisinis reguliavimas yra privalomas ir savivaldybių institucijoms. Pareiškėjas teigė, kad Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu tipiniu savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymu.
Tarybos prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašymu ištirti Tipinio pareigybės aprašymo 6 punkto teisėtumą netenkinamas.
Konstitucinio Teismo oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje pateiktas aiškinimas, jog įstatymų leidėjas turi teisę įstatymu nustatyti, kokios funkcijos (visos ar tik tam tikra apimtimi) yra perduodamos savivaldybėms (2005 m. liepos 8 d., 2008 m. sausio 21 d., 2015 m. birželio 11 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo aiškinimu, savivaldybėms pavedant vykdyti ir tam tikras valstybės funkcijas, yra užtikrinama veiksmingesnė valstybės valdžios ir piliečių sąveika, valdymo demokratiškumas, tačiau savivaldybių veiklą vykdant šias funkcijas saisto atitinkami valstybės valdžios institucijų ir/arba pareigūnų sprendimai (2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad nė viena iš savivaldybėms priskirtų funkcijų nereiškia absoliutaus savivaldybių savarankiškumo atitinkamoje srityje, o vykdydamos priskirtas funkcijas, savivaldybės turi paisyti Konstitucijos ir įstatymų (2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. kovo 5 d. 2015 m. sausio 15 d., 2015 m. kovo 5 d. nutarimai); įstatymų, kuriais nustatomos savivaldybių funkcijos, reikalavimų įgyvendinimo tvarka (procedūros), kai tai numatyta įstatymuose, gali būti nustatoma ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų (ministrų) ar kitų valstybės institucijų (jų vadovų) poįstatyminiais teisės aktais (2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2004 m. vasario 11 d. sprendime pateikė išaiškinimą, kad jeigu įstatymuose nustatyta, kad tam tikrus santykius, susijusius su įstatymų, tarp jų - ir įstatymų, kuriais nustatomos savivaldybių funkcijos, reikalavimų įgyvendinimo tvarka (procedūromis), reguliuoja ministerija (ministras) ar kita valstybės institucija (jos vadovas), tai ši ministerija (ministras) ar kita valstybės institucija (jos vadovas) privalo išleisti atitinkamą teisės aktą; šių subjektų nustatytas teisinis reguliavimas yra privalomas ir savivaldybių institucijoms.
Atsižvelgus į tai, kad jaunimo politikos įgyvendinimas yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 22 dalis ( 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-649 redakcija)), bei į nurodytą oficialiąją konstitucinę doktriną, daroma išvada, kad Taryba, vykdydama priskirtą šią valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją, turi pareigą vadovautis minėtoje srityje priimtais valstybės valdžios institucijų ir/arba pareigūnų sprendimais.
Teismas, vadovaudamasis oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje suformuluotu savivaldybių tarybų išimtinės kompetencijos aiškinimu (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas, 2004 m. vasario 11 d. sprendimas, 2010 m. kovo 31 d. nutarimas), daro išvadą, jog Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija reiškia tai, kad sprendimus šiais klausimais gali priimti tik savivaldybės taryba, sprendimų priėmimas šiais klausimais negali būti perduotas kitiems savivaldybės subjektams. Tačiau išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija negali būti aiškinama taip, kad savivaldybės taryba sprendimus Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytais klausimais gali priimti nepaisydama Konstitucijos ir tam tikroje teisinių santykių srityje taikomų įstatymų bei kitų teisės aktų.
Konstitucinėje jurisprudencijoje nurodyta, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia ir tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. spalio 8 d., 2013 m. balandžio 2 d., 2016 m. liepos 8 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 2004 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai).
Įstatymų leidėjas Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nurodė subjektus, formuojančius ir įgyvendinančius jaunimo politiką: jaunimo politiką formuoja, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (1 dalis); jaunimo politiką įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija (2 dalis); valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijai atlikti savivaldybių administracijose steigiamos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės. Įstatymų leidėjo suteikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įgaliojimai formuoti jaunimo politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą nurodyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 673 redakcija) 7.10 punkte.
Sprendžiant dėl įstatymų leidėjo valios ir tikslų, kurių buvo siekiama priimant naujos redakcijos Jaunimo politikos pagrindų įstatymą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 pakeitimo įstatymo projekto aiškinamuoju raštu.
Aiškinamojo rašto dalyje „3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai“ įstatymo projekto rengėjai nurodė, kad lėšos jaunimo reikalų koordinatorių vykdomai jaunimo teisių apsaugos funkcijai yra apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. A1-193 „Dėl Specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų apskaičiavimo metodika. Iš šios tikslinės dotacijos yra visiškai išlaikoma jaunimo reikalų koordinatorių darbo vieta, mokamas darbo užmokestis, lėšos taip pat numatytos ryšiams, komandiruotėms ir kvalifikacijos tobulinimui finansuoti. Įstatymo projekto rengėjai pabrėžė, kad, nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija visiškai finansuoja jaunimo reikalų koordinatorių išlaikymą savivaldybėje, realios faktinės įtakos jo darbo kokybei neturi, kadangi nedalyvauja atrenkant tinkamus darbuotojus jaunimo reikalų koordinatorių funkcijai vykdyti, negali daryti tiesioginės įtakos pavedant užduotis, todėl jaunimo reikalų koordinatoriai dažnai būna apkraunamas ne tik su jaunimo politika susijusiomis užduotimis. Įstatymo projekto rengėjai nurodė, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama užtikrinti, kad jaunimo reikalų koordinatoriai vykdytų veiklą, susijusią su jaunimo politika, kasmet rekomenduoja atlikti konkrečias užduotis jaunimo politikos srityje, numato konkrečias veiklos sritis siekiant, kad nacionaliniu mastu būtų plėtojama vienoda ir koordinuota jaunimo politika. Tačiau savivaldybėms tinkamai neįgyvendinant šių priskirtų rekomenduotinų užduočių bei priskiriant jaunimo reikalų koordinatoriams su jaunimo politika nesusijusias užduotis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vaidmuo turi tik rekomendacinę, patariamąją galią, todėl sudaromas pagrindas švaistyti valstybės biudžeto lėšas su jaunimo politika nesusijusioms funkcijoms vykdyti. Dėl tokios susiklosčiusios situacijos buvo pasiūlyta naujos redakcijos Jaunimo politikos pagrindų įstatyme įtvirtinti nuostatą, jog jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymas būtų tvirtinamas vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Tipiniu savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymu, kuriame būtų aiškiai nurodoma, kokias funkcijas vykdytų jaunimo reikalų koordinatorius ir už ką jis būtų atsakingas. Įstatymo projekto rengėjų vertinimu, toks teisinis reguliavimas sudarytų sąlygas užkirsti kelią papildomų funkcijų priskyrimui jaunimo reikalų koordinatoriams ir leistų kryptingai ir nuosekliai įgyvendinti jaunimo politiką, užtikrintų kokybiškesnį jaunimo reikalų koordinatorių darbą. Aiškinamajame rašte pabrėžta, kad galiojantis Pavyzdinis savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymas nėra siejamas su Jaunimo politikos pagrindų įstatymu ir tai sudaro sąlygas piktnaudžiauti savivaldybei įgyvendinant valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) jaunimo teisių apsaugos funkciją.
Taigi, įstatymų leidėjas Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatė, jog jaunimo reikalų koordinatorius yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (2 punktas), o Socialinės apsaugos ir darbo ministrui delegavo patvirtinti tipinį savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymą, kuriuo vadovaujantis, savivaldybių administracijose turi būti tvirtinamas jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymas (1 punktas). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. lapkričio 28 d. priėmė nutarimą Nr. 1179 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“, įsigaliojusį nuo 2019 m. sausio 1 d., kuriuo buvo patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. Šios metodikos 9 punkte nurodoma, kad nustatant valstybės tarnautojo pareigybės pavaldumą, atsižvelgiama į pareigybės paskirtį ir funkcijas, taip pat į teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų pavaldumą, nuostatas. Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2019 m. sausio 24 d. priėmė įsakymą Nr. A1-46, kuriuo Tipinį pareigybės aprašymą pakeitė ir nauja redakcija išdėstė, vadovaudamasis Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu, t. y. veikdamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai suteiktų įgaliojimų ribose.
Teismas, atsižvelgęs į taikomą teisinį reguliavimą ir vadovaudamasis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, nenustatė pagrindo abejoti Tipinio savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 6 punkto teisėtumu.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad Vyriausybės atstovo pareiškimas yra pagrįstas ir tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse pareiškimą tenkinti.
Įpareigoti Molėtų rajono savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. B1-195 „Dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ 1-uoju punktu patvirtintą Molėtų rajono savivaldybės administracijos struktūros 3-ąjį punktą, nustatant, kad jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybė priskirta į Molėtų rajono savivaldybės administracijos struktūrinius padalinius neįeinančio valstybės tarnautojo pareigybei.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.