Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui S. B. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė prašo ieškinį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu kartu gyveno nuo 2009 m. rugpjūčio iki 2010 m. vasario mėn. Gyvendami kartu, vedė bendrą ūkį, planavo būsimo kūdikio gimimą. Atsakovas žinojo apie nėštumą, nėštumo laikotarpiu lankė ją ligoninėje, tėvystę pripažino. Apie bendrą šalių gyvenimą žinojo abiejų šeimos nariai, draugai. Gimus vaikui, atsakovas tėvystę pripažino, tačiau įforminti ją vengė, išlaikymo neteikė. Šiuo metu ieškovė yra įsidarbinusi. Mano, kad atsakovas, gyvendamas ir dirbdamas užsienyje, turi galimybę prisidėti prie dukros išlaikymo.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas viešo paskelbimo būdu.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovo išvada – ieškinį dėl tėvystės nustatymo tenkinti.

Ieškinys tekintinas iš dalies (LR CK 3. 146, 3.148 str.).

LR CK 3.147 str. 2 d. numatyta galimybė vaiko motinai pareikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo. CK 3.148 str. išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 d. kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Nagrinėjamoje byloje dėl objektyvių aplinkybių (procese nedalyvaujant atsakovui) nėra galimybės tėvystės nustatymui atlikti ekspertizės, todėl teismas vertina kt. ieškovės pateiktus įrodymus.

Ieškovės dukra V. R. gimė 2010-07-14. Iš V. R. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad tėvas nėra įrašytas, vaiko tėvystė nenustatyta.

Iš ieškovės nurodytų aplinkybių ieškinyje, paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad šalys kurį laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, planavo bendrą gyvenimą ir kūdikio gimimą. Pagal ieškovės paaiškinimą kartu su atsakovu išnuomotame bute Kauno mieste kartu gyveno nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2010 m. vasario mėn.

Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina ieškovės pateikta buto nuomos sutartis, iš kurios matyti, kad atsakovas S. B. 2009-08-11 sudarė buto, es. Lukšio 21-3, Kaune, nuomos sutartį.

Iš pateikto ieškovei priklausančios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad ieškovės lėšomis buvo mokami komunaliniai mokesčiai laikotarpiu nuo 2009-10-05 iki 2010-01-29. Iš mokėjimo pavedimų kopijų matyti, kad komunaliniai mokesčiai buvo mokami už butą, es. Lukšio 21-3, Kaune, t.y. butą, kurį nuomojo atsakovas.

Šie rašytiniai įrodymai pagrindžia ieškovės paaiškinimus apie bendrą gyvenimą ir bendro ūkio su atsakovu vedimą.

Tai, kad ieškovės ir atsakovo santykiai buvo artimi, teismas daro išvadą ir iš ieškovės pateiktų, jos vardu siųstų 2010-01-31 ir 2010-02-14 trumpųjų žinučių turinio. Minėtomis trumposiomis žinutėmis ieškovė informuojama apie santykių nutraukimą, būtinumą išsikraustyti ir sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Nors nenustatytas fizinis asmuo, siuntęs trumpąsias žinutes, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės aiškinimu, jog šias žinutes siuntė atsakovas.

Aplinkybes apie bendro ūkio vedimą, gyvenimą kartu iki vaiko gimimo, patvirtino liudytojas A. R., parodęs, kad ieškovė su atsakovu kartu gyveno nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. išnuomotame bute Kaune, kuriame liudytojas ir kt. šeimos nariai lankėsi. Liudytojas patvirtino, kad jam ir jo šeimos nariams buvo žinoma apie artimus ieškovės ir atsakovo santykius, ieškovės nėštumą, kad atsakovas pokalbio metu su liudytoju užsiminė apie planus kurti bendrą gyvenimą ir šeimą su ieškove.

Apie buvusius artimus santykius tarp ieškovės ir atsakovo, galima daryti išvadą ir iš ieškovės pateiktų nuotraukų, kuriose, pasak ieškovės, ji nufotografuota su atsakovu įvairiais laikotarpiais.

Šie pateikti įrodymai patvirtina, kad šalys iki ieškovės nėštumo gyveno kartu, artimai bendravo, apie jų santykius žinojo jų šeimos nariai, pažįstami.. Atsakovas žinojo apie ieškovės nėštumą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė prieš pastojant palaikė artimus ryšius su kitais asmenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad ieškovė pakankamai pateikė įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog ieškovės dukros V. R., gim. 2010-07-14 tėvas yra S. B., dėl ko yra pagrindas ieškovės ieškinį dėl tėvystės tenkinti.

Pripažinus atsakovą ieškovės dukros tėvu, jam atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką. Kadangi jis šios pareigos nevykdo, tai iš jo priteistinas išlaikymas dukrai (LR CK 3.192 str.).

LR CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Tai reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kriterijumi, nustatančiu priteistino išlaikymo dydį, remiantis susiklosčiusia teismų praktika, taikytina LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr.1368). Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei kitą turtą.

Byloje surinkti duomenys rodo, kad ieškovė nuo 2011-03-01 dirba, gaudama 12 BMA atlyginimą, nekilnojamojo turto neturi. Duomenų apie atsakovo pajamas ir nekilnojamąjį turtą nėra. Tačiau iš atsakovo šeimos narių (motinos paaiškinimo) apklausos protokolo matyti, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienyje nuo 2010 m. pavasario – vasaros, t.y. turi pajamas.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį. Nurodo, kad vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 800 Lt.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovės nurodytos išlaidos ir skirtos šių poreikių tenkinimui. Šios išlaidos vaiko išlaikymui nelaikytinos neprotingomis. Įvertinus tai, kad ieškovė šiuo metu dirba, kad prie vaiko išlaikymo turi prisidėti abu tėvai, vaiko amžių (vieneri metai) ir poreikius, priteistino išlaikymo dydis mažintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas (LR CPK 178 str.).

Priteisus išlaikymą, vaiko mama, ieškovė, skirtina priteisto vaikų išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 dalis).

Pagal LR CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę atsakovo nepilnametis vaikas pagal kilmę įgijo nuo jo gimimo dienos (LR CK 3.137 str. 1 d.), kuri tik patvirtinama LR CK 3.138-3.140 str. nustatyta tvarka. Pagal LR CK 3.137 str. nuostatas vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę priėmimo data, nes vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos. Šioje byloje vaiko kilmė iš tėvo nustatyta ne nuo gimimo dienos, o vėliau, tačiau ir šiuo atveju tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos vis tiek atsirado nuo vaiko gimimo dienos, kaip tai numato CK 3.137 str. 3 d.

Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas vaiko tėvu, pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką nevykdė, todėl iš jo remiantis CK 3.200 str. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo vaiko gimimo dienos iki ieškinio pareiškimo dienos. Tačiau dydis patikslintinas, nes ieškovės paskaičiavimuose padaryta aritmetinė klaida, ir priteistina 1626 Lt įsiskolinimo (600:31x22+600x2). Ieškovė, vaikui gimus nedirbo, jai teko kasdienė vaiko priežiūra, todėl ieškovės nurodytas išlaikymo dydis nėra aiškiai per didelis.

Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos žyminis mokestis valstybei ( CPK 96 str. 1 d. ) ir ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro 650,70 Lt (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, jog S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) yra V. R., gim. 2010 m. liepos 14 d., tėvu.

Priteisti iš S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą V. R., gim. 2010 m. liepos 14 d., po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-10-06 iki V. R. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakirti J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) dukrai V. R. išlaikyti skirtų lėšų ir turto tvarkytoja.

Priteisti iš S. B. 1626 Lt įsiskolinimą J. R. dukrai V. R., gim. 2010 m. liepos 14 d. išlaikyti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. B. 277 Lt žyminio mokesčio ir 650,70 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės raj. apylinkės teismą.