- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-134-345/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- L. M., L. H.
- Trečiasis asmuo
- A. M., Druskininkų savivaldybės administracijos VTAT
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Henrichas Jaglinskis Civilinė byla Nr.2A42-134/ 2008
Teisėja Leonora Jakubauskienė Procesinio sprendimo kategorija:
121.15.;121.18.;121.21.;75.6.1.;
75.8.;30.9.;30.3.;(S).;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. vasario 08 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. H. (M.) apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 05 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei L. H. (M.), tretiesiems asmenims A. M., Druskininkų savivaldybės administracijos VTAT, dėl turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. M. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, nuosavybės teisę į 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 1/2 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir priteisti juos natūra. Nustatyti nepilnametės dukros A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) d. gyvenamąją vietą su tėvu R. M. Priteisti iš atsakovės L. H. (M.) išlaikymą nepilnametei dukrai A. M. periodinėmis išmokomis po 700 Lt kas mėnesį nuo 2006-07-01 iki jos pilnametystės, bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje išgyveno iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra (duomenys neskelbtini). Ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)., įrašo Nr. 28. Gyvendami santuokoje, įsigijo turto, kurio ištuokos metu nepasidalijo. 1992 metais iš bendrų lėšų pasistatė trijų kambarių kooperatinį butą, jis buvo registruotas atsakovės vardu adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame bute ieškovas, atsakovė bei jų dukra A. M. gyveno iki 2002-10-30. Atsakovė nuo 1998 m. dirbo Vokietijoje, todėl abipusiu susitarimu buvo nuspręsta santuoką nutraukti. Ištuoka buvo formali, nes atsakovė dirbdama užsienyje retai būdavo namie, todėl norėdami mažiau mokėti komunalinių bei kitų paslaugų mokesčių, santuoką nutraukė. Atsakovė būdama išsituokusi ir dirbdama Vokietijoje siekė gauti didesnį atlyginimą kaip vieniša motina. Atsakovė užtikrino, kad gyvens kartu, todėl bendro šeimos turto dalintis nereikia, taip pat nesprendė vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei jo išlaikymo klausimų, nes santuokos nutraukimo metu galioję įstatymai privalomai to daryti nenumatė. Nurodė, kad ieškovas gyveno su dukra A. jau minėtame bute ir jokių nesutarimų dėl turto bei vaiko nekildavo. Santykiai su atsakove liko nepakitę nes ji kas du-trys mėnesiai grįždavo namo, ir toliau vedė bendrą ūkį, kartu tvarkė šeimyninius reikalus, gyveno kaip šeima. 2000 metų rudenį su atsakove nutarė surasti pigesnį būstą, nes išlaikyti trijų kambarių butą tapo sunkia našta šeimai. Kartu surado nedidelį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kurį tuo metu buvo galima nupirkti pardavus šeimos butą (duomenys neskelbtini). Kadangi reikėjo atlikti perkamo gyvenamojo namo dalinį remontą nusprendė pasiskolinti pinigų namo pirkimui ir daliniam remontui. Abiem prašant pinigus sumoje l0 000 JAV dolerių (l JAV doleris = 4 litai) jiems paskolino Vokietijos pilietis K. H., pas kurį atsakovė nuomojo butą Vokietijoje. Paskolintus 8 500 JAV dolerių - 34 000 litų 2000-12-18 sumokėjo už įsigytą namą ir 26 arų žemės sklypą minėtame (duomenys neskelbtini). Susitarė, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas bus įregistruoti atsakovės vardu, nes jame vis tiek gyvens ieškovas su jų dukra A., kurią turės prižiūrėti ir toliau rūpintis namo bei sklypo gerbūviu. Nupirkus namą už likusius skolintus pinigus ieškovas savo jėgomis atliko būtiną namo remontą, t. y. šiltino langus, sienas, tvarkė aplinką ir darė kitus smulkius darbus. Pritrūkus lėšų tolesniam namo remontui nutarė parduoti bendrai užgyventą turtą - trijų kambarių butą. Kadangi santykiai buvo pakankamai geri ir draugiški, todėl atsakovė parašė įgaliojimą parduoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą butą. Trijų kambarių butą už 42 000 Lt 2002-10-30 pardavė. Nors sutartyje nurodyta buto pardavimo suma yra 31 000 litų, tačiau realiai į rankas gavo 3 000 JAV dolerių (l JAV dolerį skaičiavo po 4 litus) arba 12 000 litų ir dar 30 000 litais (12 000 + 30 000 = 42 000 Lt). Buto kainą su pirkėja mažino todėl, kad mažiau kainuotų notaro paslaugos. Pardavus butą prie gautų 3 000 JAV dolerių pridėjo pakeitęs dar septynis tūkstančius JAV dolerių ir bendroje sumoje 10 000 JAV dolerių atidavė atsakovei, kuri juos kaip paskolą turėjo grąžinti skolintojui Vokietijos piliečiui K. H.. Likusius apie septynis tūkstančius litų naudojo namo remontui. Nuo 2002 metų spalio mėnesio iki 2006 metų liepos ieškovas su dukra A. nuolat gyveno name (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu deklaravo ir savo gyvenamąsias vietas. Gyvenant už bendras lėšas nupirktame name, ieškovas toliau rūpinosi namo priežiūra, jį kiekvienais metais paremontuodavo, pakeitė stogo dangą, langus, duris, įvedė vandentiekį bei kanalizaciją, naują elektros instaliaciją, įrengė rūsį ir atliko namo vidaus apdailos darbus. Šiems paminėtiems darbams atlikti naudojo statybines medžiagas iš AB „Druskininkų statyba", UAB „Malonė", UAB „GAMOKS", UAB „Česlovas ir kompanija", IĮ „Keturi kampai" ir kitų parduotuvių, jas vežė samdytu transportu. Daugelį darbų atliko savarankiškai, kai kuriuos darbus atliko pasamdyti darbininkai. Remontui naudojo savo turimas lėšas, dalį tam skyrė atsakovė. Savo jėgomis kūrė namo aplinkos gerbūvį, todėl namas pasikeitė neatpažįstamai -jis tapo jo, atsakovės ir jų dukros (duomenys neskelbtini) poreikius tenkinančiu būstu - dviejų aukštų, pilnai įrengtu ir gerai sutvarkytu namu, kurio vertė su žemės sklypu nuo 34 000 litų 2000-12-18 pirkimo dienos iki šiol padidėjo iki 396000 litų.
Gyvendamas už bendras lėšas įrengtame name, ieškovas mokėjo priklausančius komunalinius bei žemės mokesčius, namo draudimą. Atsakovė, nuolat gyvendama Vokietijoje, 2001 metais ten formaliai sukūrė kitą šeimą ir visiškai nusišalino nuo namų ūkio tvarkymo bei nepilnametės dukros išlaikymo. 2007 m. vasarą, grįžusi iš Vokietijos, atsakovė pareiškė, kad namas ir žemės sklypas priklauso tik jai, o ieškovas su dukra turi paieškoti kito gyvenamojo būsto. Atsakovei siūlė turtinį ginčą dėl nekilnojamojo turto spręsti ir vaiko gyvenamąją vietą bei jo išlaikymą nustatyti abipusiu susitarimu. Tačiau ji, pasinaudodama tuo, kad namas bei žemės sklypas įregistruoti jos vardu, atsisakė taikiai tartis šiais klausimais. Atsakovė elgiasi nesąžiningai ir pažeidžia jo bei dukros turtinius interesus. Esant tokioms aplinkybėms, yra priverstas kreiptis į teismą dėl bendrai užgyvento turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2001 metų pradžios iš pagrindų renovavo šį gyvenamąjį namą ir nuo 2002 m. spalio su nepilnamete dukra gyveno atsakovės vardu registruotame name, nuolat naudojosi gyvenamuoju namu, jį prižiūrėjo, tvarkė visą namų ūkį ir mokėjo visus mokesčius iki 2006 m. liepos mėnesio, todėl jo ir dukros turtinių interesų užtikrinimui, dalinant nekilnojamąjį turtą, prašė priteisti 1/2 jo dalį. Be to, būtina apsaugoti nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) naudojimosi gyvenamuoju namu teises ir padalinti gyvenamąjį namą natūra. Padalinus nekilnojamąjį turtą, dukros A. M. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su jos tėvu, R. M.. Iš atsakovės priteistinas išlaikymas dukrai Agnei turėtų būti ne mažesnis kaip l MGL kas mėnesį iki jos pilnametystės. Dukra papildomai lanko dailės mokyklą, jai reikia pirkti tam būtinų priemonių, todėl išlaidos minimaliems vaiko poreikiams tenkinti, įskaitant ir drabužius, maistą bei higienos priemones, kas mėnesį sudaro apie 700 litų. Ieškovo gaunamų pajamų tokiems poreikiams nepakanka. Atsižvelgiant į motinos geresnę turtinę padėtį prašo dukros (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš atsakovės priteisti periodinėmis išmokomis po 700 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ištuoka su ieškovu nebuvo formali. Ištuokos metu galiojo SŠK, kurio 40 str. nurodyta, jog santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Nuo ištuokos įregistravimo momento tarp sutuoktinių pasibaigia asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos. Žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). įsigijo 2000-12-18 jau įregistravus ištuoką su ieškovu. Šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Ginčo turto įsigijimui ieškovo lėšos nebuvo panaudotos - turtas įgytas už jos motinos E. K. pinigines lėšas. Bendroji dalinė nuosavybė atsiranda, tuomet kai daiktą įsigyja keli bendrasavininkai ir įregistruoja savo teises į daiktą. Ieškovo nuosavybės dalis neįregistruota. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 str. nurodyta, kad registruojant bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą, prašymą paduoda visi šį turtą įsigiję asmenys arba vienas iš jų, turintis tam notariškai patvirtintą kitų bendrasavininkių įgaliojimą. Tokių duomenų ieškovas nepateikė. Notarine tvarka patvirtintose namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyta, jog pinigus už namą ir žemės sklypą pardavėja gavo iš atsakovės. Įrodymų, kad pinigus namo ir žemės sklypo pirkimui duotų ieškovas nepateikta.
Iširus šeimai, abu sutarė, kad netraumuos dukters ir jai nesakys apie tai, kad negali gyventi santuokoje, dėl to, vaiko akivaizdoje stengėsi nekonfliktuoti. Atsakovę pasiekdavo žinios, kad ieškovas išgerinėja ir nesirūpina dukra, todėl ėmėsi gudrybės ir pradėjo ieškovui rašyti šiltus laiškus, kad jis visiškai nedegraduotų ir prižiūrėtų dukrą. Faktas, kad ieškovui kaip savo vaiko tėvui rašė laiškus neįrodo, kad namą ir žemę įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pinigų iš Vokietijos piliečio K. H. kartu su ieškovu nesiskolino, pinigus davė jos motina. Vienintelis turtas, kuris jiems priklausė bendros jungtinės nuosavybės teise tai butas (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas 2002-10-30, o pinigus, gautus už parduotą turtą pasiėmė ieškovas. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog 10 000 JAV buvo grąžinta kaip skola K. H.. Tai, kad 7000 Lt ieškovas įdėjo į namo remontą prieštarauja ieškovo pateiktiems patvirtinantiems dokumentams. Butas buvo parduotas 2002-10-30 nuo šio laikotarpio ieškovo išleistos ir pagrįstos dokumentais sumos sudaro tik 715,23 Lt. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog namo priežiūrai ir remontui jis naudojo savo asmenines lėšas, nes tuo laikotarpiu buvo arba bedarbis arba jo mėnesio pajamos buvo 200 litų. Visus pinigus reikalingus namo remontui, atsakovė siuntė ji greituoju paštu. Viso ieškovui per 2002-2003 metus buvo išsiųsta 56 971 Lt, neskaitant parvežtų. Ieškovui už pagalbą statybose 2004-05-05 pardavė automobilį N. M. už 85 litus, kai tuo tarpu šio automobilio vertė buvo 6 067 Lt. Nurodė, kad su ieškovu buvo atsiskaityta ir jis tai patvirtino savo parašu.
Atsakovė pritarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, nes dukra pareiškė norą gyventi su tėvu. Kadangi materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, dukros išlaikymui sutiko mokėti po 300 Lt kas mėnesį (LR CK 3.192 str. 3 d.). Nurodo, kad gydytojai atsakovei konstatavo kaklo stuburinės dalies slankstelių išvaržą, kas riboja galimybes dirbti nes tirpsta rankos. Reikalinga operacija, o operacijos pasekmės nežinomos. Į tai turi būti atsižvelgta nustatant išlaikymo dydį.
Tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) M. su ieškiniu sutiko.
Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba pritarė, kad (duomenys neskelbtini) M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu R. M., o iš motinos L. H. (M.) būtų priteistas išlaikymas.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 05 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino R. M. nuosavybės teisę į 1/2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 1/2 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir priteisė juos natūra. Nustatė A. M. gyvenamąją vietą su tėvu R. M.. Priteisė iš atsakovės L. H. (M.) išlaikymą nepilnametei dukrai A. M., periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį nuo 2006-07-0l d. iki jos pilnametystės. Iš atsakovės priteisė 5260 Lt bylinėjimosi išlaidų, 126 Lt valstybei ir 35,55 Lt, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų, likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad šalių turtas yra bendras, įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas ir atsakovė kartu statydami ir rekonstruodami namą, ilgą laiką naudojosi žemės sklypu ir namu ir siekė sukurti bendrą turtą, jog toks susitarimas egzistavo yra pagrįsta įrodymais ir neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Gyvendami santuokoje R. M. ir L. M. įsigijo trijų kambarių butą, ir nors jų santuoka jau buvo nutraukta, minėtą butą R. M. pardavė veikdamas už save ir savo žmoną L. M., o tai patvirtina, kad faktiškai jie gyveno santuokoje. Kadangi materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai, atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes dėl vaiko realių poreikių ir tėvų materialinių galimybių, vaiko išlaikymui priteisė po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 05 d. sprendimo dalį kuria R. M. priteista natūra ½ žemės sklypo dalis, ir ½ gyvenamojo namo dalis, esantys (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino kai kurias bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus, ir tuo pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko padarė klaidingas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo turtas bendras. Ieškovas neįrodė, jog savo lėšomis prisidėjo prie ginčo turto įsigijimo ar buvo kaip nors išreiškęs valią įsigyti turtą bendros dalinės nuosavybės teise. Nurodo, kad ginčo namą ir žemę atsakovė įgijo praėjus daugiau kaip dvejiems metams po ištuokos su ieškovu įregistravimo (ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), ginčo namas ir žemė įgyti 2000-12-18). Kadangi nuo ištuokos įregistravimo momento, tarp buvusių sutuoktinių pasibaigia asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, todėl šis turtas yra atsakovės asmeninė nuosavybė.
Ieškovas nepateikė įrodymų, kokiu įstatyminiu pagrindu buvo sukurta, jo teigimu, bendra nuosavybė, nes bendroji dalinė nuosavybė pati savaime neatsiranda, pasibaigus, kaip ieškinyje teigia ieškovas, bendrai jungtinei nuosavybei. Bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams tarp bendraturčių atsirasti būtinas būsimų bendraturčių susitarimas. Bendrajai nuosavybei atsirasti nepakanka pagaminti naują daiktą, turint tikslą turėti jį kaip nuosavą, bet yra būtina, kad asmenys siektų įgyti daiktą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tam reikalinga suderinta šalių valia, išreikšta įstatymų nustatyta forma (2005-11-02 LAT nutartis). Byloje nėra duomenų, kad tarp toks susitarimas būtų buvęs sudarytas
Ieškovo argumentus, kad namą pirko kartu su ieškovu, už bendras lėšas paneigia notarinė namo ir žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartis, iš kurios matosi, kad namą ir žemę pirko ir pinigus sumokėjo tik atsakovė. Duomenų, kad pinigus pardavėja būtų gavusi iš ieškovo, sutartyje nėra.
Bendroji dalinė nuosavybė atsiranda, tuomet kai daiktą įsigyja keli bendrasavininkai ir įregistruoja savo teises į daiktą. Registruojant bendrąją dalinę nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys. Ieškovo nuosavybės dalis nėra įregistruota. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20str. nurodyta, kad registruojant bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą, prašymą paduoda visi šį turtą įsigiję asmenys arba vienas iš jų, turintis tam notariškai patvirtintą kitų bendrasavininkių įgaliojimą. Tokių duomenų ieškovas taip pat nepateikė
Teismas vadovaudamasis ieškovo argumentais padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo šalys siekė sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (t.l, b.l. 7, 15, 17, 31, 36) patvirtina, kad apie bendrą nuosavybę negalėjo būti nei kalbos. Ieškovas, būdamas išsilavinęs žmogus turėjo elgtis protingai ir apdairiai ir turėjo reikalauti, kad pirkimo-pardavimo sutartyje būtų nurodyta ir jo pavardė, kurios pagrindu būtų registruota ir nuosavybė. Tuo tarpu, 2007-08-03 teismo posėdžio metu (t.2, b.l.30) ieškovas nurodė, jog namo pirkime jis nedalyvavo ir nesitarė su manimi, kad būtų įtrauktas į namo pirkimo ir žemės pirkimo sandorio sudarymą, nors žinojo, jog po santuokos nutraukimo įgytas turtas yra kiekvieno asmeninė nuosavybė.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka, kad ištuoka buvo formali, teismas nepagrįstai pripažino, kad šalys faktiškai gyveno santuokoje. Atsakovė nurodo, kad santuoka nutraukė neįsivaizduodama bendro gyvenimo. Nuo 1998 m. gyveno ir dirbo Vokietijoje, tai patvirtino ir ieškovas, todėl bendro ūkio vesti negalėjo. 2001-03-15 įregistravo santuoką su K. H., todėl ieškovas, būdamas išsilavinęs žmogus, negalėjo kurti bendrų planų, bei nuosavybės.
Teismas neteisingai įvertino pateiktus įrodymus, kuriais ieškovas ir atsakovė grindė ginčo namo ir žemės įsigijimo aplinkybes. Ieškovas bepateikė rašytinių įrodymų, kad pinigus 10 000 JAV dolerių, ginčo namo ir žemės įsigijimui jis skolinosi kartu su atsakove iš Vokietijos piliečio K. H., kuriuos 2002-10-30 pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini) jis grąžino kreditoriui. Teismui nebuvo pateikta nei paskolos sutartis, nei paskolos grąžinimo pakvitavimas. Teismui šių aplinkybių nepatvirtino ir ieškovo liudytojai. Tokias aplinkybes paneigė K. H. rašte, kuris buvo pateiktas teismui (t.l b.1.166), tačiau teismas šio įrodymo nevertino ir dėl jo nepasisakė.
Tuo tarpu, atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus (t.l, b.l. 62), ir liudytojos E. K. parodymus (t.2 b.1.41), patvirtinančius, jog pinigus ginčo namo ir žemės įsigijimui davė atsakovės motina E. K. teismas nepagrįstai įvertino kritiškai. Teismas konstatavo, jog pinigai buvo nuimti nuo sąskaitos 1999-12-21, o pirkimo-pardavimo sandoris įvyko 2000-12-18, todėl šių pinigų nuėmimas nepatvirtina fakto, kad pinigus namo įsigijimui davė atsakovės motina. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė paaiškino, kad namo paieškos ir pirkimas užtruko, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog ieškovas įrodė faktą, kad turėjo išlaidų susijusių su namo renovacija. Ieškovas, patirtas išlaidas įrodinėjo kasos pajamų orderių kvitais (t.l, b.l. 13) iš kurių matyti, kad 2002-2003 m. ieškovas pirko įvairių statybinių medžiagų. Ieškovas nurodė, jog lėšų namo renovacijai jis gavęs, kai 2002-10-30 pardavė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas neturėjo savo lėšų namo įsigijimui, renovacijai ir vidaus įrangai. Liudytojas V. M. patvirtino, kad namo renovacija tęsėsi virš vienerių metų ir ieškovo R. M. paaiškinimų (t.2, b.1.29), kuris teigė, jog į namą įsikėlė gyventi po 1,6 metų nuo jo įsigijimo, akivaizdu, kad namo renovacija buvo baigta 2002 m. birželio mėnesį. Neginčytina, kad didžiausios išlaidos padarytos būtent laikotarpiu iki 2002m. birželio mėnesio, tuo tarpu teismui pateiktų bankų sąskaitų išrašai rodo, kad atsakovo sąskaitose 2001-2003 buvo 72,46 Lt. Iš darbo biržos pažymos matosi, kad ieškovui įvairiais laikotarpiais nuo 2001-11 iki 2002-11 buvo mokama bedarbio pašalpa. Iš VSDFV pažymos matosi, kad ieškovo metų pajamos nesiekė 2000 litų. Šie rašytiniai įrodymų patvirtina R. M. turtinę padėtį, kad jis neturėjo savo asmeninių lėšų, kurias galėjo investuoti į namo renovaciją. Tuo tarpu atsakovės metinės pajamos nuo 2001 m. siekė 20 174 eurus. Tai akivaizdus kiekvienos šalies turtinės padėties įrodymas ir neturi kelti abejonių kieno lėšomis buvo įrengtas namas.
Teismui buvo pateikti rašytiniai dokumentai patvirtinantys, kad ieškovui buvo išsiųsta 56 971 Lt, ir 2007-03-28 Gross-Gerau taupomosios kasos pažyma (tl,b.L164) iš kurios matyti, kad namo statybai buvo nuimta 51 540 eurų suma. Šią pažymą teismas nepagrįstai vertino kritiškai.
Ieškovas savo indėlį įrengiant ginčo namą įrodinėjo kasos pajamų orderių kvitais (t.l, b.l. 13), tačiau kvituose nurodytos išlaidos padarytos laikotarpiu kai ieškovas neturėjo pajamų. Kitos dalies kvitų, t.y. UAB „Gamoks" kvitų negalima laikyti įrodymais, kadangi kvituose nenurodytos datos ir įgytos prekės, todėl negalima identifikuoti turėtų išlaidų. Tokiu būdu, ieškovas neįrodė savo indėlio remontuojant namą. Ieškovo indėlis į namą, buvo jo pagalbą statybose, už kurią jam buvo sumokėta. Teismui buvo pateiktas ieškovo 2005 m. parašytas pakvitavimas, kad jis gavo 5000 eurų atlyginimą už pagalbą statybose ir daugiau pretenzijų neturi. Tai yra įrodymas, kad su ieškovu nebuvo kuriami bendri ateities planai. Teismas nepagrįstai šį įrodymą vertino kritiškai, konstatuodamas, jog pateiktas ne originalas, o tik nepatvirtinta kopija. Teismui kartu su pakvitavimo nuorašais buvo pateiktas ir dokumento originalas. Priešingu atveju, teismas neturėjo priimti tokio įrodymo. Pakvitavimo originalą teismas grąžino, tačiau per apsirikimą nepatvirtino nuorašų. Ieškovas pavirtino, kad atsakovė kavinėje jam sumokėjo ir jis pasirašė tokį pakvitavimą, todėl neturėtų kilti abejonių dėl jo tikrumo.
Teismas neteisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, vadovavosi išimtinai ieškovo pateiktais duomenimis ir nepagrįstai kritiškai vertino atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, nors ieškovas nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ginčo namas ir žemė buvo nupirkti ir renovuoti už bendras lėšas ir siekiant sukurti bendrą dalinę nuosavybę.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo A. M nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad jame išdėstyti motyvai prieštarauja faktams ir faktinėms bylos aplinkybėms. Nors nekilnojamasis turtas yra registruotas atsakovės L. H. (M.) vardu, tačiau šį namą rekonstravo iš pagrindų abu tėvai, t. y. ir ieškovas R. M., ir atsakovė L. H. (M.). Visa šeima ketino ateityje gyventi atnaujintame, šiuolaikiškai įrengtame, ir visų poreikius tenkinančiame name. Kai tėvai nutraukė santuoką, motina jau dirbo Vokietijoje. A. M. liko gyventi su ieškovu (duomenys neskelbtini). Iš Vokietijos motina dažnai paskambindavo telefonu, rašydavo laiškus, ir kas du-trys mėnesiai grįždavo pas į namus (duomenys neskelbtini). Toks tėvų elgesys nekėlė abejonių, kad tėvai ir po santuokos nutraukimo gyvena normalų šeimyninį gyvenimą, bendrauja kaip sutuoktiniai ir yra vienas kitam nesvetimi. Motinai dirbant Vokietijoje A. tėvas vienas prižiūrėjo, maitino, leido į mokyklą. Nurodo, jog ne vieną kartą su tėvu buvo pas motiną Vokietijoje, kur ji nuomojo butą. Tokie patys santykiai išliko ir nusipirkus namą Grūto kaime. Gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) tėvai remontavo kartu. Tėvas pats atlikdavo nesudėtingus remonto darbus, veždavo statybines medžiagas, samdė pagalbinius darbininkus ir visada rašėsi atliekamų darbų apimtis bei už atliktus darbus darbininkams mokamus pinigus. Tokią apskaitą tėvas vedė dviejuose sąsiuviniuose, nes grįžusi iš Vokietijos motina klausdavo ar tvarkingai leidžiami pinigai. Tėvas apskaitą vedė sąžiningai, nes norėjo motinai parodyti, kad pinigus išleidžia naudingai. Toks tėvų elgesys leido suprasti, kad motina ateitį sieja su tėvu. Visiškai renovavus šeimos namą motina pareiškė, kad jam ieškovui nėra vietos. Motina elgiasi nesąžiningai ir be pagrindo teigia, kad ginčo namas yra jos asmeninė nuosavybė. Nurodo, kad nenorėdami konfliktuoti apsigyveno nuomojamame bute.
Nesutinka, kad namo renovacija buvo atlikta tik motinos lėšomis. Tėvas papildomai po darbo ar savaitgaliais atlikdavo skubius užsakymus darbe, už kuriuos gaudavo papildomą 2000 Lt – 3000 Lt atlyginimą. Mano, kad namo renovacijai tėvai skyrė vienodai pinigų. Nurodo, kad motina sąmoningai paslėpė du sąsiuvinius su namo remonto išlaidų apskaita ir įrodinėja, kad tėvo indėlio į namo remontą nėra. Taip elgdamasi, ji akivaizdžiai parodo, kad nenori teisingai ir sąžiningai dalintis bendrai užgyvento turto, pamina elementaraus padorumo ir žmogiškumo principus. Visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad teismas objektyviai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.
Byloje nustatyta, kad ieškovo bei atsakovės santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), ištuoka (duomenys neskelbtini). 2000-12-18 L. M. pirkimo - paravimi sutartimis įsigijo gyvenamąjį namą bei 0,26 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini) ieškovas veikdamas savo ir L. M. vardu 2002-10-30 pirkimo-pardavimo sutartimi už 31 000 Lt pardavė tretiesiems asmenims. Ieškovas vadovaudamasis LR CK 3.88 str. 3.117 str., 3.119 str. 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 4.73 str. 3 d., 4.75 str., bei LR CPK 80 str. 1 d. 2 p., 113 str. 2 d. ir 141 str. nuostatomis prašė priteisti natūra ½ žemės sklypo, bei ½ namo, esančių (duomenys neskelbtini), dukros A. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu bei priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai išlaikymą. Pirmos instancijos teismas ieškinį tenkino priteisdamas ½ dalį ginčo žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, dukros gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu, bei priteisė iš atsakovės po 350 Lt per mėnesį iki dukros pilnametystės išlaikymą. Atsakovė nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu dalyje dėl priteisto nekilnojamojo turto.
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (SŠK 21 str., LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitais pagrindais. Nutraukus santuoką išnyksta juridinis pagrindas bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei atsirasti, o pagal galiojusį SŠK santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistravo santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose (SŠK 40 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Šeimos turtą pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas pardavė 2002-10-30. Tuo tarpu atsakovė nekilnojamąjį turtą įsigijo 2000-12-18, įregistravus ištuoką, tokiu būdu šis turtas laikytinas atsakovės asmenine nuosavybe, ir remiantis LR CK 3.88 str. 3.117 str., 3.119 str. nuostatomis, negali būti tenkinamas reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę šį nekilnojamąjį turtą.
LR CK 4.47 str. numatyti bendrieji nuosavybės teisės atsiradimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju ginčo sklypą ir 74 proc. baigtumo namą atsakovė įsigijo pirkimo-pardavimo sutartimi. Ieškovas pripažino, kad žinojo, kad turtas įgytas po ištuokos yra asmeninė nuosavybė, sandorio metu jis nedalyvavo, lėšomis neprisidėjo ir su atsakove nesitarė, kad perkant žemės sklypą ir namą į šį sandorį būtų įtrauktas ir ieškovas, o tai reiškia, jog susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės nebuvo.
Kadangi tarp šalių bendroji jungtinė nuosavybė buvo jau pasibaigusi, o susitarimo sukurti bendrą dalinę nuosavybę nebuvo, ieškovas įsigyjant turtą nedalyvavo ir lėšomis neprisidėjo, žemės sklypo niekaip nepagausino, reikalavimas priteisti ½ dalį žemės sklypo natūra yra nepagrįstas.
LR CK 6.969 str. numato, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar daugiau asmenų, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai, tačiau jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais net notarinė, priešingu atveju sutartis tampa negaliojanti. Kadangi šalys nepateikė rašytinės jungtinės veiklos sutarties, darytina išvada, kad ir šios sutarties tarp šalių nebuvo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė gyveno, dirbo, buvo sukūrusi kitą santuoką Vokietijoje. Į Lietuvą sugrįždavo retai, tačiau namo renovacijai siuntė lėšas. Ieškovas prašo priteisti ½ nekilnojamojo turto nurodydamas, kad nekilnojamojo turto vertė padidėjo dėka jo darbo ir lėšų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad už darbą ieškovui buvo atlyginta 5000 eurų. Kadangi atsakovė nekilnojamąjį turtą įsigijo jau po ištuokos, asmeninėmis lėšomis, o ieškovas prisidėjo tik prie namo rekonstrukcijos, t. y. pagerinimo, šalys atsižvelgdamos į kiekvieno iš jų indėlį į sukurtą, pagerintą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. LR CK 4.80 str. 2 d. nurodytas vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdų – kompensacija pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nekėlė reikalavimo priteisti namo rekonstrukcijai turėtų išlaidų, o prašė priteisti nekilnojamojo turto ½ dalį natūra, kolegija neperžengdama ieškinio reikalavimo ribų, rašytinių įrodymų dėl turėtų išlaidų namo rekonstrukcijai netyrė ir dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasi išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas reglamentuojančias bendrąją jungtinę ir bendrąją dalinę nuosavybę, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą, kas sudaro pagrindą pirmos instancijos teismą spendimą pakeisti (LR CPK 330 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys nekelia reikalavimų dėl vaiko išlaikymo bei gyvenamosios vietos nustatymo, kolegija pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo palieka nepakeistą.
Remiantis LR CPK 93 str. 4 d. jeigu apeliacinės instancijos teismas neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, kolegija pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmos instancijos teisme, sumažinant iš atsakovės L. M. ieškovo R. M. naudai priteistą sumą nuo 5260 iki 100 Lt, priteisiant iš atsakovės valstybės naudai 126 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 96 str.). Priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai 300 Lt atstovavimo išlaidų pirmos instancijos teisme, nes kiti du reikalavimai buvo patenkinti.
Priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai 4960 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.
Įvertinus bylos apimtį ir sudėtingumą, atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas, atsakovės advokato atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos nuo 1000 Lt iki 500 Lt, nes pagrindiniai įrodymai buvo surinkti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, o atstovo darbo sąnaudos apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelės (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija
nutarė:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 05 d. sprendimo dalį, kuria R. M. pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir priteisti juos natūra, panaikinti.
Šio ieškinio reikalavimo pagrindu priimti naują sprendimą ir ieškovo R. M. ieškinį atsakovei L. M. dėl pripažinimo nuosavybės teisės į ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir priteisti juos natūra, atmesti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 05 sprendimo dalį, kuria iš L. M. priteista 5260 Lt bylinėjimosi išlaidų R. M. naudai, pakeisti sumažinant priteistą sumą nuo 5260 Lt iki 100 Lt bei priteisti iš L. M. 126 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš R. M. 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, 500 Lt advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka bei 4960 Lt žyminio mokesčio L. M. naudai.