Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

2002 m. sausio 25 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu; 2002 m. sausio 28 d. pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams su 500 Lt turto konfiskavimu; 2005 m. rugpjūčio 16 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį bauda 125 Lt; 2007 m. sausio 17 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;2011 m. balandžio 26 d. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų; 2011 m. balandžio 29 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; 2014 m. sausio 28 d. atlikęs bausmę paleistas iš Alytaus pataisos namų;

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., 2014 m. rugsėjo 16 d., apie 10 val., Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens nusipirko už 40 litų ir taip neteisėtai įgijo 0,0613 g narkotinės medžiagos – heroino ir neteisėtai šią medžiagą laikė iki 2014 m. rugsėjo 16 d. 11.00 val., kol Vilniuje, Juodasis kelias g., šalia pastato Nr. 31 esančiame automobilyje „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai apžiūros metu pas jį rankoje šią medžiagą rado ir paėmė, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. ryte buvo su pažįstamu S. R.. Po to atėjo dar vienas pažįstamas V. D., kuris imdavo į darbą S. R. automobilį „Opel Astra“. Jie trise susiruošė važiuoti į Vilnių paieškoti darbo. Važiuojant jis paprašė savo pažįstamų užsukti į „Čigonų taborą“, nes sau norėjo nusipirkti narkotinės medžiagos - heroino. Apie tai, kad jis nori nusipirkti narkotikų, pažįstamiems nesakė. Jį išleido netoli „Čigonų taboro“, apie 10 val. Jis nuėjo ir iš nepažįstamos moteriškės, čigonų tautybės, požymių nurodyti negali, nes neįsidėmėjo, nusipirko du folijos lankstinukus su heroinu už 40 Lt. Po to grįžo į automobilį ir jie nuvažiavo į Vilnių, Juodojo kelio g., kur sustojo ir tuo metu iš priekio atvažiavo automobilis iš kurio išlipo, kaip vėliau sužinojo, policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė. Nuo taboro iki sulaikymo vietos narkotinę medžiagą laikė dešinėje rankoje. Dėl to, kad įsigijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą – prisipažįsta. Parduoti niekam nenorėjo (b. l. 44-45, 50-51).

Liudytojas F. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK ONTV valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėju. 2014 m. rugsėjo 16 d., apie 11 val., dirbant kartu su tyrėju R. V., važiavo Vilniuje, Juodojo kelio gatve. Ties 31-u numeriu pažymėtu namu pamatė sustojusį automobilį „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo trys vyrai, kaip vėliau nustatyta - V. D. a. k. (duomenys neskelbtini) (vairuotojas), S. R. gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys iš žodžių, sėdėjo priekyje šalia vairuotojo) ir R. S. a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys iš žodžių, sėdėjo ant galinės sėdynės), kurie savo išvaizda buvo panašūs į asmenis vartojančius narkotines medžiagas. Priėjus ir prisistačius, paprašė asmenų pateikti asmens dokumentus. Bendraujant pamatė, kad R. S. sėdėjo suspaudęs dešinės rankos kumštį. Paklausė, ką jis laiko rankoje. Asmuo paaiškino, kad turi du „čekius“ su narkotine medžiaga – heroinu, kuriuos nusipirko sau vartojimui čigonų tabore. Iš asmens minėti du folijos lankstinukai su milteliais viduje buvo paimti (b. l. 13-14).

Liudytojas S. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. kartu su savo pažįstamais V. D. ir R. S. važiavo jo automobiliu iš Rudaminos į Vilnių. R. S. paprašė užsukti į „Čigonų taborą“, tačiau kokiam tikslui nepasakė. Jis suprato, kad nusipirkti narkotikų, nes R. S. vartoja juos. R. S. išleido prie taboro apie 10 val., kuris už 15 min. atėjo ir jie nuvažiavo į Vilnių, Juodojo kelio g., kur prie jų automobilio privažiavo kitas automobilis, iš jo išlipo, kaip vėliau sužinojo, policijos pareigūnai, ir juos sulaikė. Vėliau sužinojo, kad pas R. S. buvo rasti narkotikai. Pats narkotikų nevartoja (b. l. 20-21).

Liudytojas V. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas S. R. (b. l. 25-26).

2014 m. rugsėjo 16 d. tarnybiniame pranešime F. S. išdėstė aplinkybes, neprieštaraujančias nurodytosioms ikiteisminio tyrimo apklausos metu (b. l. 4).

2014 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokole užfiksuoti dviejų folijos lankstinukų, rastų ir paimtų iš R. S., apžiūros rezultatai (b. l. 5-6).

2014 m. rugsėjo 16 d. apžiūros protokole užfiksuoti automobilio „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame R. S. buvo sulaikytas su narkotine medžiaga, apžiūros rezultatai (b. l. 15-17).

Iš 2014 m. lapkričio 20 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2327 (14) matyti, kad dviejuose folijos lankstinukuose pateikti milteliai yra narkotinės medžiagos – heroino - milteliai. Viename lankstinuke pateiktų miltelių masė yra 0,1300 g, juose yra 0,0335 g gryno heroino. Kitame lankstinuke pateiktų miltelių masė yra 0,0970 g, juose yra 0,0278 g gryno heroino. Bendra tirti pateiktų miltelių masė 0,2270 g, juose yra 0,0613 g gryno heroino (b. l. 10-11).

Iš 2014 m. spalio 6 d. medicininės apžiūros specialisto išvados Nr. T-N2469/14(01) matyti, kad įtariamojo R. S. šlapime yra morfino (b. l. 55-56).

Teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio reikalavimais, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, heroinas yra narkotinė medžiaga.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. S. pripažino kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įgijęs ir laikęs narkotinę medžiagą – heroiną. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įgijus ir laikius nedidelį kiekį (0,0613 g) narkotinės medžiagos – heroino neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų visuma. Iš liudytojo F. S. parodymų matyti, kad jis 2014 m. rugsėjo 16 d. apie 11 val., dirbant kartu su tyrėju R. V., važiavo Vilniuje, Juodojo kelio gatve. Ties 31-u numeriu pažymėtu namu pamatė sustojusį automobilį „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo trys vyrai, kaip vėliau nustatyta - V. D., S. R. ir R. S., kurie savo išvaizda buvo panašūs į asmenis, vartojančius narkotines medžiagas. Bendraujant pamatė, kad R. S. sėdėjo suspaudęs dešinės rankos kumštį. Paklausė, ką jis laiko rankoje, o šis paaiškino, kad turi du „čekius“ su narkotine medžiaga – heroinu, kuriuos nusipirko sau vartojimui čigonų tabore. F. S. tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės neprieštarauja nurodytosioms ikiteisminio tyrimo apklausos metu. Iš liudytojo S. R. parodymų matyti, kad 2014 m. rugsėjo 16 d., kartu su savo pažįstamais V. D. ir R. S. važiavo jo automobiliu iš Rudaminos į Vilnių. R. S. paprašė užsukti į „Čigonų taborą“, tačiau kokiam tikslui nepasakė. Jis suprato, kad nusipirkti narkotikų, nes R. S. vartoja juos. R. S. išleido prie taboro apie 10 val., kuris už 15 min. atėjo ir jie nuvažiavo į Vilnių, Juodojo kelio g., kur prie jų automobilio privažiavo kitas automobilis, iš jo išlipo, kaip vėliau sužinojo, policijos pareigūnai, ir juos sulaikė. Vėliau sužinojo, kad pas R. S. buvo rasti narkotikai. Analogiškas aplinkybes apklausiamas nurodė ir liudytojas V. D.. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas minėtas automobilis bei pas R. S. rasti folijos lankstinukai. 2014 m. spalio 6 d. medicininės apžiūros specialisto išvada Nr. T-N2469/14(01) nustatyta, kad R. S. šlapime yra morfino. 2014 m. lapkričio 20 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2327 (14) nustatyta, kad pas R. S. rasta medžiaga yra heroinas, kurio bendra masė yra 0,0613 g. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, toks kiekis narkotinės medžiagos – heroino laikytinas nedideliu, todėl atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes R. S. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. S. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašė ją sumažinti ir leisti ją mokėti dalimis (b. l. 115).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis). Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. S. – kaltinamasis gana jauno amžiaus, administracine tvarka baustas, teistas (b. l. 61-109), taip pat ir už teisei priešingas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 112-113). Nuo 2001 m. birželio 11 d. įrašytas į priežiūros grupę Vilniaus priklausomybės ligų centre, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 111). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam R. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgęs į skirtinos baudos dydį, taip pat kaltinamojo asmenybę, konstatuoja, kad nėra pagrindo kaltinamajam R. S. nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei numatytasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamajam R. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52-53), kuri paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai) - po objekto tyrimo likę 0,11 g heroino miltelių iš vieno folijos lankstinuko ir 0,077 g heroino miltelių - iš kito lankstinuko, kurie saugomi LTEC kaip kontrolinis pavyzdys. Tuo tarpu vokas su ekspertams tirti pateiktų miltelių pakuote paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (b. l. 12).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 12 MGL (1560 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 9 MGL (1170 Lt), t. y. (338 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamajam R. S. skirtą kardomąją priemonę palikti nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus – po objekto tyrimo likusius 0,11 g heroino miltelių iš vieno folijos lankstinuko ir 0,077 g heroino miltelių - iš kito lankstinuko, kurie saugomi LTEC kaip kontrolinis pavyzdys – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti. Voką su ekspertams tirti pateiktų miltelių pakuote palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.