Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei, Rasai Pladaitei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui M. S., D. B., vertėjaujant Giedriui Račkauskui, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokato padėjėjui Mariui Ruzui, dalyvaujant A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. M. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto V. R. nutarimo Nr.AMRAADN-40818071-15, panaikinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-11-11 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas A. M. skundas dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto V. R. nutarimo Nr.AMRAADN-40818071-15, panaikinimo. Pastaruoju nutarimu A. M. buvo pripažintas kaltu, įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 78 straispnio 1 dalyje ir nubaustas 120 eurų dydžio bauda. Skunde pareiškėjas nurodė, kad su jam paskirta nuobauda nesutinka, nes priimant skundžiamą nutarimą liko neįvertintos esminės faktinės aplinkybės, nes pasak pareiškėją žemės sklype, kuriame atlikti želdinių kirtimai, šiuo metu formuojamas namų valdos kvartalas; dėl iškirstų želdinių nebuvo padaryti žalingi padariniai. Pareiškėjas mano, jog jam paskirtą nuobaudą nėra adekvati ir proporcingą padarytai veikai, nes nebuvo vertintos veikos aplinkybės, pažeidimo pavojingumas, priežastis ir pasekmes, todėl mano, jog nutarimas surašytas nepagrįstai ir turi būti panaikinas.

Motyvuojamoji dalis

A. M. skundas netenkintinas.

Teismas išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą, papildomai iškvietęs ir apklausęs A. M., liudytojus – J. S., A. M., V. M., konstatuoja, jog A. M., 2015-10-05 apie 18.06 val. žemės sklype Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, kirto saugotinus želdinius. Be leidimo nukirsta: 1 karpotasis beržas, 1 paprastoji pušis, 2 blindės, 2 paprastosios ievos, 24 baltalksniai. Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 ,,Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punkto reikalavimą, dėl ko A. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 78 straipsnio 1 dalį.

Šios aplinkybės nustatytos administracinės teisės pažeidimo nutarimu ir protokolu, eismo įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotonuotraukų duomenimis, liudytojų parodymais bei papildomais duomenimis.

A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklype, kuris priklauso 6 savininkams (šiuo metu vyksta žemės sklypo pakeitimas į namų valdą bei formuojami atskiri projektai), vienas iš savininkų yra pareiškėjo tėvas V. M.. 2015 m. spalio mėn., jis tėvo prašymu sklype nusprendė atlikti kraštovaizdžio gerinimo darbus. Buvo sutarta, kad želdinių kirtimo darbus jis atliks pats. 2013 m. birželio 3 d. pagal tėvo V. M. pateiktą prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdinių poskyris išdavė leidimą ,,Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams (leidimo Nr. 610/2013). Leidime nustatyta, kad medžių ir krūmų vertė – 0,00 lt, leidimas galioja 1 metus nuo jo išdavimo. Pasak A. M., jis 2015-10-05 asmeniškai leidimo želdinių kirtimo darbams atlikti neturėjo. Leidimas kirtimo darbams buvo išduotas po tiriamo įvykio. Tą dieną jis apytiksliai žinojo savo sklypo dalį. Jis su pjūklu iškirto keletą medžių, tai galėjo būti 3-4 medžiai, nesutinka su protokole nurodytu iškirstu medžių kiekiu. Aplinkos apsaugos pareigūnai buvo atvykę į sklypą, jis su tėvu stovėjo prie nupjautų medžių. A. M. teigimu, jis negali nurodyti kokio skersmens medžiai buvo iškirsti, jo manymu, tie iškirsti želdiniai galėjo būti priskiriami prie medžių kategorijos. Negali pasakyti iš byloje esančių nuotraukų, kokio skersmens kamienas, pareigūnai nustatant skersmenį, kažką turėjo rankoje, matavo, tačiau jis neįsidėmėjo. Plotas, kuriami buvo iškirsti medžiai, sudaro gal apie 10 ant 10 m, gal daugiau. Galiojančio leidimo kirtimo darbams neturėjo. A. M. negalėjo atsakyti į klausimą, ar nukirstų medžių kamieno skersmuo galėjo būti didesnis nei 8 cm. Šiuo metu šiame žemės sklype keičiama žemės naudojimo paskirtis į namų valdą, tai patvirtina teismui pateikti papildomi duomenys. Kaip matyti iš Registrų centro išduoto dokumento, žemės paskirtis nurodyta ,,kitas“, todėl A. M. teigimu, tai nustatytas naudojimo būdas, leidžiantis žemės sklypo savininkui savarankiškai tvarkyti bei prižiūrėti sklype augančius želdinius. Mano, jog administracinis teisės pažeidimo protokolas jo atžvilgiu surašytas nepagrįstai.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad jo sūnus A. M. žemės sklype (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2015-10-05 liudytojo prašymu nupjovė kelis želdinius. Kurioje žemės sklypo dalyje tie darbai buvo atlikti, liudytojas nurodyti negalėjo. Pats sklypas randasi prie kelio. Iškirstų medžių kamieno storis (skersmuo) buvo apie 8-10 cm.

Liudytojas J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyr. inspektoriaus pareigose. Nurodė, kad tarnyboje buvo gautas pranešimas apie galimai neteisėta želdinių kirtimą Naujojoje Vilniuje. Su kolega A. M. nuvyko į nurodytą vietą, kur žemės sklype pamatė iškirstus želdinius, išmatavo iškirstų medžių kelmus, surašė patikrinimo aktą. Atsakant į papildomus klausimus liudytojas nurodė, jog įvykio vietoje buvo gerai matyti šviežiai iškirstų želdinių žymės, jie išmatavo kelmus, nematavo mažesnių nei 8 cm skersmens kelmų, nes atsakomoji vertė neskaičiuojama, matavo tik tuos kelmus, kurie yra storesni. Matavimus atliko su ruletė, ant ruletės yra numeris. Patikrinimo akte yra įrašytas panaudotos ruletės numeris. Ant pačios ruletės yra lipdukas su atliktos patikros duomenimis. Tai, jog želdinys yra šviežiai nupjautas, gerai matosi, nes, kai kelmas pabūna ilgai, jis tamsėja. Atlikus matavimus, įvykio vietoje nupjautų želdinių kelmus nufotografavo. Fotografavimą atliko su filmavimo kamera, kuri metrologinės patikros neturi, nes to nereikalaujama. Liudytojas atkreipia dėmesį, jog miesto savivaldybės išduotas leidimas suteikia teisę kirsti želdinius, kurių skersmuo iki 8 cm. Liudytojo teigimu, pareigūnams teko domėtis, kam priklauso šis žemės sklypas ir koks jo teisinis statusas. Žemės sklypo paskirtis nurodyta ,,kitas“. Pagal Lietuvos Respublikos 2008 m. kovo 12 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 206 ,,Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ nuostatą, medžiai ir krūmai augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotinais, jeigu jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų, 3.9 punktas reglamentuoja, kad ,,...tie želdiniai, kurie auga privačiuose žemės valdose miestuose ir miesteliuose, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, privačiuose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose, yra saugotini. Kadangi želdiniai auga privačiuose žemės valdoje, bet tai nėra nei namų valda, nei paviršinė vandens telkinių apsaugos zona, todėl liudytojo manymu, tai saugotini želdiniai, kurių kirtimui reikalingas leidimas. Protokolas buvo surašytas A. M., kadangi pats A. M. paaiškino, kad pastarasis turi tėvo įgaliojimą tvarkyti bei prižiūrėti žemės sklypą. Nefiksavo kiekvieno nupjauto medžio kelmo, nes nėra tokios vertinimo metodikos, kurioje būtų nurodoma, kad kiekvieną kelmą reikia fiksuoti nuotraukomis, fiksuojama tik pažeidimo vieta, o kelmų kiekis ir skersmenys pateikiami patikrinimo akte.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad 2015 m. spalio mėn., tikslios dienos neatsimena, jo kolega J. S. paprašė kartu nuvažiuoti patikrinti informaciją dėl galimai želdinių kirtimų Naujojoje Vilnioje. Nuvažiavus su tarnybiniu automobiliu, automobilį paliko ties sankryža, pradėjo eiti nuo sklypo pradžios, matė kirtavietėje susmaigstytus medinius kuoliukus, pažymėtus atrodo raudonomis viršūnėmis, panašu į būsimų namų valdos sklypų suskirstymą ar kažką panašaus. Parėjo išilgai iškirstus plotus, fiksavo nukirstus medžius, tada perėjo nenukirstą sklypo gabalėlį, po to vėl matavo, nes buvo iškirsti medžiai. Liudytojas parodė tyrimo medžiagoje esančio kadastro žemėlapio vaikščiojimo maršrutą (ėjo zigzagais į rytų, į vakarų pusę). Pagal užfiksuotus duomenis, A. M. manymu, 10 arų plote buvo iškirsta apie 30 medžių. Su filmavimo kamera kirtimo vietovės buvo užfiksuotos nuotraukomis. Be to, sklypo matavimus atliko naudojant metrologiškai patikrinta ruletė. Pasak liudytojo, buvo aptikta ne mažiau kaip 10 medžių kirtimo atvejai, liko tik kelmai. A. M. su ruletė matavo kelmų skersmenį, sakė kokia medžio rūšis, o kolega šiuos duomenis užrašinėjo popieriuje. Pagal nuotraukas matyti, jog želdiniai buvo nupjauti naudojant motorinę pjūklą. Šiems želdiniams kirsti turi būti išduotas galiojantis miesto savivaldybės leidimas. Jeigu asmuo nupjauna ir nors tik vieną želdinį, kurio kamienas yra didesnio nei 8 cm storio, tai jau vertinama, kaip pažeidimas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87 ,,Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punktas reglamentuoja, kad ,,Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą … leidimą“.

Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, įtvirtina asmenų pareigą tausoti, saugoti aplinką bei gamtos išteklius, (LR Aplinkos apsaugos įstatymas). Teismo vertinimu, žemės sklype esančiame Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), želdinių kirtimo darbai buvo atlikti neturint galiojančio savivaldybės išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo darbams atlikti. Šias aplinkybes patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (b.l. 67). Liudytojai J. S. ir A. M. patvirtino, kad gavę informaciją apie želdinių kirtimą buvo nuvykę į žemės sklypą Naujojoje Vilniuje, kur vietoje buvo aptiktos želdinių kirtimo žymės, pasak liudytojų, buvo matyti švieži medžių kelmai. Minėtas aplinkybes pareigūnai fiksavo darydami fotonuotraukas bei atlikdami medžių kelmų matavimus naudodami metrologiškai patikrintą ruletę (matavimo juosta). Liudytojų teigimu, žemės sklype buvo aptikti ne mažiau kaip 10 medžių kelmai, kurių skersmuo viršijo 8 cm. Pasak liudytojų, aptikti pažeidimai buvo užfiksuoti žemės sklypo dalyje žiūrint kadastro žemėlapio ištraukoje (b.l. 45, 48), arčiau sklypo kairio krašto (pažymėta skaičiais – 44, 46, 48, 50, 52). Pažymėtina, kad pagal A. M. pateiktus teismui papildomus duomenis (b.l. 86-97), žemės sklypo padalijimo sutartimi V. M. asmeninės nuosavybės teise atitenka žemės sklypai, kurių projektinis Nr. 790-1, Nr. 790-4, Nr. 790-5, Nr.790-6, Nr.790-8, 790-9, Nr.790-21. Teismas kritiškai vertina A. M. bei jo atstovo teiginius, jog aplinkos apsaugos pareigūnai negalėjo tiksliai nurodyti žemės sklypo vietą, kur buvo aptikti želdinių kirtimo faktai. Priešingai, liudytojas J. S. nurodė, kad prieš rašant protokolą A. M. atžvilgiu buvo imtasi priemonių nustatyti, kam priklauso žemės sklypo dalis, kuriame vyko neteisėtas želdinių kirtimas. Pažymėtina, kad A. M. 2015-10-05 pirminiame paaiškinime nurodė, jog krūminių medžių kirtimą jis atliko jo tėvui V. M. priklausančiame žemės sklypo dalyje (b.l. 7). Teismas atkreipia dėmesį, jog medžių kirtimo darbai V. M. priklausančiame žemės sklype buvo atlikti 2015-10-05, kai tuo tarpu sklypo padalinimas į atskiras namų valdas tarp kitų asmenų buvo įformintas tik 2016-01-11, t.y. neteisėtus veiksmus A. M. atliko žemės sklypo dalyje, kuriam tik kiek vėliau po 3 mėnesių rengiami dokumentai dėl namų valdos įteisinimo. Liudytojas A. M. patvirtino, jog matavimai vyko žemė sklype, kurio plotas priklauso V. M., šiuos savo teiginius jis patvirtino nurodydamas kadastro žemėlapio išrašo duomenimis (b.l. 69). Be to, atliekant matavimus buvo panaudota ruletė – matavimo juosta (metrologinės patikros Nr. VMC-3-1048) bei nufotografuota filmavimo kamera Sony HDR-XR550 (b.l. 6, 72). Taip pat, teismui nekeliamos abejonės, jog iškirstų želdinių kamienų skersmuo sudarė virš 8 cm, tai patvirtina, ne tik padarytos fotonuotraukos (b.l. 8, 45-47) bei ir kirtavietės su esamo sklypo ribos duomenimis, o taip pat ir liudytojo V. M. parodymai. A. M. patvirtino, jog iškirto apie 3-4 medžius, tiems darbams atlikti jis leidimo neturėjo, tuo tarpu aukščiau minėtas norminis aktas (įsakymas Nr. D1-87) reglamentuoja, jog želdinių kirtimui, kurių kamieno skersmuo viršija 8 cm, turi būti išduotas leidimas. Vadinasi A. M. buvo žinoma apie leidimo kirsti saugotinus medžius išdavimo formą ir procedūrą, tačiau aišku, kad šios procedūros jis nesilaikė, teisės aktų nustatyta tvarka atitinkamo leidimo negavo ir pats pasirinko elgesio variantą – neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, iškirto saugomus medžius, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje.

Teismo vertinimu atliekant kraštovaizdžio formavimo ir kiti medžių (krūmų) kokybę gerinantys kirtimai, kaip nurodo A. M. savo skunde, darbai buvo atlikti neteisėtai, nes, net ir tokiems darbams turi būti išduotas leidimas, nurodant konkrečių darbų apimtis. Atkreiptinas dėmesys, jog V. M. išduotame naujame leidime Nr. 1805/2015 (b.l. 29), savivaldybės įgaliotas pareigūnas leido atlikti kraštovaizdžio gerinimo kirtimą, išpjaunant savaime priaugusius I medžių grupės medelius iki 8 cm skersmens bei menkaverčius krūmus. Tomis pačiomis sąlygomis buvo išduotas ir ankstesnis leidimas kirtimo darbams atlikti (b.l. 14), nurodant medžių ir krūmų vertė – 0,00 Lt. Teismo manymu, atlikti medžių kirtimo darbai žemės sklype, atitinka saugotinos teritorijos sąlygas, nes želdynų kirtimo metu žemės sklypas nebuvo įteisintas kaip namų valda, todėl reikėjo aukščiau minėto leidimo. Agentūros atstovų bei liudytojų J. S., A. M. nurodytos įvykio aplinkybės buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių jie, nagrinėjamu atveju pastebėję ir sužinoję daromą teisės pažeidimą, o pareigūnai vykdę tarnybines pareigas jį užfiksavę, būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų asmenų nustatytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina bylos medžiaga, o aplinkybių, dėl kurių minėti asmenys būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, pareiškėjas nenurodė.

Teismo nuomone, byloje neginčytinai nustatytos bylos aplinkybės nurodytos 2015-10-20 administracinio teisės pažeidimo nutarime, tinkamai konstatuoti teisės aktai, kurie buvo pažeisti, administracinė atsakomybė už neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą ir naikinimą yra numatyta ATPK 78 str. 1 d. Byloje nustatytos objektyvios ATPK 78 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo aplinkybės patvirtina ir subjektyviosios pusės požymius – tiesioginę tyčią – pareiškėjo veikoje, todėl A. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 78 str. 1 d., o naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, kaip prašoma skunde, nėra teisinio pagrindo.

Teismas laiko, kad A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 78 straispnio 1 dalį.

Skundžiamame nutarime A. M. paskirta nuobauda įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose. Teismo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda (bauda) savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto V. R. nutarimu Nr.AMRAADN-40818071-15, kurio A. M. buvo nubaustas 120 eurų bauda, naikinti nėra pagrindo ir A. M. skundas yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo, netenkinti.

Administracinę nuobaudą – 120 eurų, pagal ATPK 78 straispnio 1 dalį, paskirtą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto V. R. nutarimu Nr.AMRAADN-40818071-15, palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.