Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. T. 2021 m. gegužės 30 d. apie 21.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namo virtuvėje išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. N., kuriai rankos delnu sudavė ne mažiau du smūgius į veidą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai J. N. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. T. kaltę pripažino. Duodamas paaiškinimus teisme, kaltinamasis nurodė, kad J. N. yra jo sugyventinė. Ir įvykio metu, ir dabar kartu gyvena jam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. 2021 m. gegužės 30 d. apie 15.00 val. jis grįžo į namus, parsivežė butelį sidro, likerio ir degtinės. Kartu su J. išgėrė alkoholinių gėrimų. Vakare J. pradėjo priekaištauti, kad jis nukentėjusiąją vadina savo žmonos vardu. J. kalbos jį supykdė, todėl konflikto metu J. pastūmė rankomis į šalį nuo savęs ir sudavė jai delnais du smūgius į veidą – į vieną ir į kitą veido pusę, po ko J. paskambino 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Iki atvykstant pareigūnams jie susitaikė ir abu virtuvėje gėrė kavą. Policijos pareigūnai jį sulaikė ir atvežė į Alytaus policijos komisariatą. Kaltinamasis neneigia, kad nuo tokių jo veiksmų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Suvokia, kad pasielgė negerai, dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, jie ir toliau gyvena ir veda bendrą ūkį, ruošiasi įregistruoti santuoką. Tai buvo pirmas kartas, kuomet nukentėjusiosios atžvilgiu jis vartojo fizinį smurtą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismas, esant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, ištyrė sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

2021 m. gegužės 31 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“ ARJK-0143, patikros Nr. 1416565, A. T. 0.06 val. buvo nustatytas 1,72 prom. girtumas, J. N. 0.03 val. buvo nustatytas 1,94 prom. girtumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Protokole taip pat fiksuoti nukentėjusiosios J. N. parodymai, kad 2021 m. gegužės 30 d. apie 18.00 val. buvo pas savo sugyventinį A. T. namuose. A. grįžo ir parvežė jai sidro, o sau – degtinės. Tuomet kartu atsisėdo prie stalo ir pradėjo vartoti alkoholį. Vėliau A. pasakė, jog jau eitų miegoti, nes yra išgėręs, o ryte reikia važiuoti į darbovietę. Tada jis supyko ir pasakė, kad nevadovautų ir neaiškintų. Ji pasakė, kad jeigu jis nori prarasti teises, gali gerti ir jai nesvarbu. A. dar labiau supyko ir, atsistojęs nuo kėdės, priėjo bei vieną kartą trenkė į veidą. Ji pasakė, kad dar nei vienas vyras nemušė ir jis nebus išimtis. Po šių žodžių A. dar labiau supyko ir vėl priėjęs dar kartą ranka trenkė į veidą. Po smūgio A. ji nusistūmė nuo savęs, kad dar kartą netrenktų. Tuomet A. pradėjo pasakoti, kad gyvena jo namuose ir nekeltų savo sąlygų, kaip gyventi ir elgtis. Vėliau A. dar išgėrė alkoholio ir vėl pradėjo rėkti, kad eitų iš jo namų ir nieko neaiškintų. Po tokių žodžių pribėgo ir dar kartą trenkė ranka į veidą. Po šio smūgio jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir jautė stiprų fizinį skausmą. Tuomet iš karto pasiėmė savo telefoną ir iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 1-8).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuotas apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėta virtuvė, kur vyko konfliktas. Su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta (b. l. 15-20).

Papildomai apklausta nukentėjusioji J. N. parodė, kad įvykio metu A. buvo jos sugyventinis. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Iki šio įvykio su A. sutarė gerai. Ji metus laiko buvo užsikodavusi ir nevartojo alkoholio iki 2021 m. gegužės 30 d. 2021 m. gegužės 30 d., tikslaus laiko neprisimena, tačiau dienos metu į namus iš reiso grįžo A. Atsivežė alkoholio, o tiksliau sidro, alaus ir degtinės. Sidrą A. nupirko jai. A. gėrė degtinę. Su juo sėdėjo virtuvėje ir gėrė alkoholį. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl jo buvusios žmonos, kadangi neblaivus ją vadina savo buvusios žmonos vardu, o jai tai nepatiko. Konflikto metu jai sėdint prie stalo, o A. stovint ir kažkur einant, jis kreipėsi savo buvusios žmonos vardu ,,L.“ ir liepė pasitraukti. Ji pasakė ,,užknisai, ar tu su ja gyveni, ar su manim, aš tau ne L., d...“. Po šių žodžių A. praeidamas delnu sudavė tris smūgius. Visi trys smūgiai buvo į veidą. Į kurią veido pusę sudavė, neprisimena, nes buvo išgėrusi alkoholio. Prisimena, kad po smūgių iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po A. suduotų smūgių ji dešine ranka sudavė A. į nugarą. Ar sakė A., kad skauda, neprisimena, prisimena tik, kad iš nosies bėgo kraujas. Vėliau, už maždaug 10 min., su A. vis dar būnant virtuvėje, paskambino 112 ir išsikvietė policijos pagalbą. Atvykus pareigūnams, pasakojo apie įvykį, tačiau, ką tiksliai, pasakyti negali, nes buvo neblaivi ir neatsimena. Dėl A. smūgių buvo sukeltas fizinis skausmas, apie tris dienas skaudėjo nosį. Ar buvo sužalojimų, nežino, kadangi į veidrodį nežiūrėjo. Į medikus nesikreipė, su pareigūnų išduota užduotimi pas medicinos ekspertus nėjo, kadangi buvo pagiriota. Visą savaitę pagiriojosi, nenorėjo su niekuo bendrauti, telefonas buvo išjungtas. Civilinio ieškinio byloje nereikš, kadangi nieko nereikia, nori, kad A. paliktų ją ramybėje (b. l. 26-27).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas A. T. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra įrodytas.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Tuo tarpu nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, jog kaltinamasis yra nukentėjusiosios sugyventinis, jie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu nukentėjusioji J. N. yra laikoma kaltinamojo šeimos nariu (BK 248 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis A. T. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – nukentėjusiąją J. N. Fizinis smurtas pasireiškė dviejų smūgių rankomis sudavimu nukentėjusiajai į veido sritį. Dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų kilo padariniai – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis teisme pripažino, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją jis panaudojo tyčia, dėl asmeninių paskatų. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamojo A. T. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. T. nurodė, kad jis susitaikė su nukentėjusiąja J. N., jos atsiprašė, toliau kartu gyvena kaip šeima ir veda bendrą ūkį. Tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, patvirtina ir nukentėjusiosios J. N. 2021 m. liepos 15 d. rašytinis pareiškimas, kuriame ji nurodo, kad kaltinamasis A. T. jos nuoširdžiai atsiprašė, ji jam atleido, gyvena kartu, veda bendrą ūkį (b. l. 111).

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. T. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. A. T. teisiamas pirmą kartą, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (b. l. 74–75); administracine tvarka baustas tik vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjęs, administracinė nuobauda negaliojanti (b. l. 77-78). Kaltinamasis dirba, turi šeimą, turi didelių sveikatos problemų (b. l. 104-107). Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo kritišką požiūrį į savo veiksmus, elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo, sprendžia, kad kaltinamojo pavojingi ir įstatymo draudžiami veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo atsitiktiniai, nulemti laikino emocijų proveržio, kaltinamajam toks jo elgesys nėra tipinis. Pripažintina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis A. T. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, yra visos įstatymo numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja J. N., ir baudžiamąją bylą nuosprendžiu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

1) jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.