Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. A., jos atstovui advokato padėjėjui Arnui Bareikai,

teismo posėdyje išnagrinėjusi Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, aukštojo išsilavinimo, našlės, administracinių teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. A. 2014 m. kovo 29 d., apie 09.51 val., Vilniuje, Savanorių pr. 41, vairuodama automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nesilaikė saugaus atstumo, ko pasėkoje atsitrenkė į stovintį automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais savo veiksmais Ž. A. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Taip pat jos vairuojamas automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais savo veiksmais Ž. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo Ž. A. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, jog protokole nurodytu laiku atbuline eiga ji išvažinėjo iš kiemo ir pajuto švelnų kontaktą. Išlipusi iš automobilio pažiūrėti kas atsitiko, jokių apgadinimų nepastebėjo. Ji žinojo, kad tas automobilis, prie kurio ji prisilietė, priklauso jos kaimynui, tačiau ji nežinojo kaimyno telefono numerio, taip pat nežinojo kokiame bute jis gyvena. Kadangi jai reikėjo važiuoti į Lazdynų ligoninę, ji paliko raštelį su kontaktais ir išvažiavo, pamaniusi, jog grįžus suras kaimyną ir išsiaiškins. Prisipažįsta, kad jos vairuojamas automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Apklausta 2014-05-19 vykusiame teismo posėdyje Ž. A. nurodė, kad praeitame teismo posėdyje ji sumelavo, kad buvo palikusi ant apgadinto automobilio raštelį su savo kontaktais. Tuo metu, kai jai paskambino sūnus ir pasakė, kad ji turi grįžti į įvykio vietą, ji važiavo iš ligoninės. Ž. A. nematė, kaip jos sūnus davė nukentėjusiajam 600 Lt.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. B. paaiškino, kad jis yra Vilniaus AVPK KPV KPR vyr. patrulis. Tiksliai datos pasakyti negali, dienos metu gavo pranešimą, kad Savanorių prospekte 41 ar 49 yra sugadintas automobilis. Kitas automobilis iš įvykio vietos pasišalino. Valstybiniai numeriai buvo nurodyti tiek sugadinto, tiek pasišalinusio automobilio. Eismo įvykį matė liudininkas, kuris ir paskambino telefonu 112. Atvykę į įvykio vietą, rado automobilį. Pagal valstybinius numerius nustatė jo savininką, kuris buvo paprašytas prieiti prie savo automobilio. Pagal kito automobilio valstybinį numerį rado automobilio savininko telefono numerį. Su automobilio Audi savininku buvo susiskambinta ir jis pasakė, kad automobilį vairuoja motina. Pareigūnai paprašė jai perduoti, kad ji sugrįžtų į įvykio vietą. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo administracinėn atsakomybėn traukiama Ž. A.. Pareigūnai ją apklausė ir domėjosi, kodėl ji pasišalino iš įvykio vietos, kadangi abu automobiliai buvo gana žymiai sugadinti, todėl nepajausti susidūrimo tikrai nebuvo galima. Automobilio „Audi 100“ galinis bamperis buvo apgadintas gan stipriai. Kito automobilio buvo apgadintas galinis bamperis, įlenktas bagažinės dangtis. Šių apgadinimų buvo neįmanoma nepastebėti, nes nukentėjusiojo automobilis yra šviesus. Ž. A. paaiškino, kad ji labai skubėjo, kad tuo metu neturėjo nei rašymo priemonės, nei popieriaus lapo, apie ligoninę jokios kalbos nebuvo. Atvykus policijos pareigūnams jokio raštelio ant apgadinto automobilio palikta nebuvo. Liudytojo teigimu, nukentėjusiojo automobilio savininkas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gyvena greta, todėl, mano, kad rašymo priemonę ir popieriaus lapą buvo tikrai galima rasti. Kadangi Ž. A. automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl buvo įformintas eismo įvykis, kad Ž. A. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Liudytojas taip pat nurodė, kad į eismo įvykio vietą buvo atvažiavęs Ž. A. sūnus, bandė išspręsti problemą be policijos, bet jam buvo paaiškinta, kad eismo įvykis yra užregistruotas ir jo neforminti pareigūnai negali. Nukentėjusiojo automobilio savininkas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sūnaus paprašė 800 Lt žalai atlyginti, Ž. A. sūnus nusiderėjo iki 600 Lt, ištraukė piniginę ir vietoje sumokėjo šiuos pinigus nukentėjusiajam.

Teismo posėdyje liudytojas A. Č. paaiškino, kad tiksliai datos neatsimena, jis pastatė savo automobilį Mitsubishi prie namo, esančio adresu Savanorių pr. 41, Vilniuje. Sekančią dieną jam į namus paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad yra apgadintas jo automobilis, prašė prie jo prieiti. Išėjęs į kiemą jis pamatė, kad yra subraižytas jo automobilio bamperis ir bagažinės dangtis šiek tiek apgadintas. Apgadinimai matėsi aiškiai, kadangi jo automobilis yra šviesus. Jis nematė, kas apgadino jo automobilį, taip pat nežino, kas apie įvykį informavo policiją. Ž. A. sūnus davė jam pinigų, kol jos pačios įvykio vietoje dar nebuvo. Ji į eismo įvykį grįžo po to, kai jai paskambino policijos pareigūnai. Jam teko važiuoti į autoservisą, šlifuoti subraižytą bamperį, mokėti už darbą. Jis Ž. A. pretenzijų neturi.

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, administracinėn atsakomybėn trauktina Ž. A. tiek nagrinėjant bylą teisme, tiek įvykio dieną savo rašytiniame paaiškinime pripažino, kad išvažiuodama atbuline eiga atsitrenkė į stovėjusio automobilio Mitsubishi galinį bamperį (b.l. 7). Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad automobilių kontaktas nebuvo stiprus, todėl išlipusi iš automobilio ir nepamačiusi akivaizdžių automobilių apgadinimų, išvažiavo iš eismo įvykio vietos, palikdama ant nukentėjusiojo automobilio raštelį su savo kontaktais. Vėlesniame teismo posėdyje prisipažino melavusi, jog paliko raštelį su kontaktais. Be Ž. A. prisipažinimo, jos kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga: 2014-03-29 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-9703258-14 (b.l. 2), vyr. patrulio R. B. 2014-03-29 tarnybiniu pranešimu (b.l. 3) bei šio liudytojo parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Liudytojas R. B. nurodė, kad buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu Savanorių pr. 41, Vilniuje, į stovinti Mitsubishi, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė AUDI, v/n (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Atvykus į vietą jie rado stovintį apgadintą automobilį Mitsubishi. Susiskambinus su automobilio Audi savininku ir Ž. A. atvykus į įvykio vietą, jos vairuojamo automobilio Audi apgadinimai taip pat buvo akivaizdūs – galinis bamperis buvo apgadintas gana stipriai. Liudytojas A. Č. – automobilio Mitsubishi savininkas - teismo posėdyje taip pat pripažino, kad jo automobilio galinis bamperis buvo subraižytas, bagažinės dangtis šiek tiek apgadintas. A. Č. teigimu, apgadinimai matėsi aiškiai, nes jo automobilis yra šviesus. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi jie yra paremti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t.y. eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos automobilio Mitsubishi stovėjimo ir apgadinimo vietos (b.l. 5); papildomais duomenimis apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio „Audi 100“, v/n (duomenys neskelbtini) galinis bamperis; automobilio „Mitsubishi“, v/n (duomenys neskelbtini) - galinis bamperis, bagažinės dangtis (b.l. 4). Iš A. Č. paaiškinimo, rašyto eismo įvykio dieną, matyti, kad vakare jis paliko savo automobilį kieme, o sekančią dieną iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jis yra apgadintas (b.l. 6).

Įvertinus užfiksuotą abiejų automobilių apgadinimų lokalizaciją bei teismo posėdžio apklaustos administracinėn atsakomybėn trauktinos Ž. A. parodymais nustatytą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, t.y. kad automobiliui „Audi 100“ atbuline eiga išvažiuojant iš kiemo buvo atsitrenkta į stovinčio automobilio „Mitsubishi“ galą, taip pat įvertinus liudytojų R. B., A. Č. parodymus bei byloje esančią rašytinę medžiagą matyti, kad automobilio „Audi 100“ apgadinimų vieta ir aukštis atitinka automobilio „Mitsubishi“ apgadinimų vietą ir aukštį. Ž. A. neneigė, jog tai ji sėdėjo už automobilio vairo ir sukėlė eismo įvykį.

Taigi, byloje esantys aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad Ž. A. 2014 m. kovo 29 d., apie 09.51 val., Vilniuje, Savanorių pr. 41, vairuodama automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nesilaikė saugaus atstumo, ko pasėkoje atsitrenkė į stovintį automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais ji pažeidė KET 9 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl pažeidėja baustina.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei Ž. A. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ATPK 127 straipsnio sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.

Nors administracinėn atsakomybėn trauktina Ž. A. teismo posėdyje neneigė fakto, kad važiuodama atbuline eiga pajautė švelnų kontaktą su kitu automobiliu, išlipusi iš automobilio jokių akivaizdžių apgadinimų nematė, todėl išvažiavo iš eismo įvykio vietos, tačiau byloje esantys įrodymai liudija priešingai.

Kaip jau buvo minėta, apklaustas teismo posėdyje liudytoju policijos pareigūnas R. B., atvykęs į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą, nurodė, kad stovėjusio automobilio Mitsubishi apgadinimai buvo akivaizdūs ir jų nepastebėti buvo neįmanoma. Nustačius automobilio (duomenys neskelbtini) savininką, su juo susiskambinus ir atvykus į įvykio vietą Ž. A., jos automobilio galinis bamperis buvo apgadintas taip pat gan stipriai. Liudytojas A. Č. – automobilio Mitsubishi savininkas - teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad automobilio apgadinimai matėsi aiškiai, kadangi jo automobilis yra šviesus. Šio liudytojo teigimu, po šio eismo įvykio jam teko važiuoti į autoservisą bei šlifuoti automobilio Mistubishi bamperį. Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems bei byloje esančiai rašytinei medžiagai, t.y. eismo įvykio vietos schemai (b.l. 5) ir papildomiems duomenims apie eismo įvykį (b.l. 3).

Teismo vertinimu, šie įrodymai paneigia Ž. A. iškeltą versiją, jog eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai buvo tokie nežymūs, kad jų iš karto, gerai neįsižiūrėjus, buvo neįmanoma pastebėti. O įvertinus tai, kad Ž. A. sūnus iš karto atlygino nukentėjusiajam 600 Lt turtinę žalą, ką patvirtino teismo posėdyje apklausti pirmiau minėti liudytojai, taip pat galima daryti išvadą, jog automobilio Mitsubishi apgadinimai buvo akivaizdūs.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Ž. A. parodymai apie įvykio aplinkybes yra prieštaringi. Apklausta 2014-04-30 vykusiame teismo posėdyje ji teigė, kad po susidūrimo ji išlipo iš automobilio, paliko ant apgadinto automobilio lapelį su savo kontaktais ir išvažiavo, nes labai skubėjo į ligoninę (b.l. 13-15). Tik 2014-05-19 vykusiame teismo posėdyje apklausus liudytoju policijos pareigūną R. B. ir šiam nurodžius, jog atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą, jokio raštelio ant apgadinto automobilio nebuvo, Ž. A. prisipažino, jog praeitame teismo posėdyje melavo apie paliktą raštelį su kontaktais, jau teigdama, kad nepastebėjo akivaizdžių automobilio Mitsubishi apgadinimų (b.l. 20-23).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, taip pat tai, kad Ž. A. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (šios aplinkybės Ž. A. neneigia) bei atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn trauktinos Ž. A. prieštaringus parodymus apie eismo įvykio aplinkybes, į byloje esančiais įrodymais nustatytus akivaizdžius abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimus, teismas sprendžia, jog Ž. A. suvokė sukėlusį eismo įvykį, kurio metu sužalojo svetimą turtą bei tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdama KET 232 punkto reikalavimus bei tokiu būdu padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl pažeidėja baustina.

Pažeidėjos kaltė, padarius ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, t.y. vairavus automobilį, kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, įrodyta jos pačios prisipažinimu, policijos pareigūno R. B. tarnybiniu pranešimu (b.l. 3) bei šio liudytojo parodymais teismo posėdyje, todėl Ž. A. baustina ir už šį teisės pažeidimą.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

ATPK 123 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu – užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto dvidešimties litų. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą) užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ž. A. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu tik nežymiai buvo apgadintas kitas automobilis. Apgadinto automobilio savininkas A. Č. jokių pretenzijų Ž. A. neturi, žala jam atlyginta. Pažymėtina tai, pasitraukdama iš eismo įvykio vietos, Ž. A. nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių, paskambinus sūnui grįžo į eismo įvykio vietą ir geranoriškai bendradarbiavo su policija. Nors pažeidimo padarymo metu Ž. A. turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas, tačiau tokio pobūdžio teisės pažeidimus padarė pirmą kartą, jos vairavimo stažas didelis bei jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taigi, įvertinęs padarytų teisės pažeidimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas Ž. A. taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei skirti jai ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas minimalias baudas bei trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei yra numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nes duotu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Pagal ATPK 325 str. 1 d. nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 str. 2 d. 2 p. nurodyti policijos pareigūnai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 - 288 straipsniais, teismas,

nutarė:

pripažintiŽ. A. kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir nubausti 80 (aštuoniasdešimties) litų.

pripažintiŽ. A. kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 100 (vieno šimto) litų.

pripažintiŽ. A. kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, nubausti 3 000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 3 000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.