Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2010-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-139-174/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2010-10-12
Bylos Nr.
1-139-174/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Nukentėjusysis
B. Ž.
Kaltinamasis
R. P.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudž. byla Nr. 1-139-174/2010Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.2.3.; 1.2.4.2.6.; 2.1.15.1.;2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASnuosprendisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui,gynėjui Eugenijui Paročkai,nukentėjusiajai B. Ž.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirba, išsilavinimas 10 klasių, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. 6 p.

Teisėja, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. P. sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui jį kankindamas.

Kaltinamasis R. P. 2010-03-12, apie 15 val., savo gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo šeimos nariu, tai yra su sugyventine B. Ž., metu sudavė jai rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus smūgių vietose bei gulinčiai B. Ž. sugriebė už dešinės kojos pėdos ir tyčia, sukeldamas didelį fizinį skausmą, tai yra kankindamas, suko koją tol, kol ji trakštelėjo. Sukdamas B. Ž. koją jis padarė dešinės blauzdos distalinio galo abiejų kaulų atvirą lūžimą, dėl to nukentėjusioji buvo sunkiai suluošinta, tai yra kankindamas savo šeimos narį padarė B. Ž. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. kovo 13 d. nuo 9 valandos ryto jis su sugyventine girtavo. Gėrė naminę degtinę. Išgėrė daug. Sugyventinė pradėjo jam priekaištauti, sakė, kad jis jai neištikimas ir santykiauja su vyrais ir gyvūnais. Tai jam sakoma jau ne pirmą kartą. Sakydavo tada, kada jie abu girtaudavo. Jis supyko ir ją išvarė. Ši susirinko maistą ir išėjo, bet prie namelio pradėjo šūkauti ir jį keikti. Jis labai supyko ir išėjęs sudavė jai ranka į veidą. Ji dar išsilaikė ant kojų, tada jis ją pargriovė ir spardė kojomis. Kada jai suko koją, jis neprisimena, tačiau taip galėjo būti. Jis sakė tyrėjai, kad visko neprisimena. Iš pradžių neigė tą padaręs, vėliau sutiko, nes galėjo taip padaryti, jeigu taip teigia nukentėjusioji. Palikęs ją nuėjo į namelį. Vėliau išėjęs pamatė, kad koja persukta, ir iškvietė GMP. Po įvykio jos atsiprašė, jie susitaikė ir vėl kartu gyvena. Jis buvo labai supykęs ir tikrai nenorėjo jos kankinti. Mušdavo ją ir anksčiau, kai susipykdavo. Kartu gyvena jau keletą metų. Tiksliai kiek, negali pasakyti. Vedė bendrą ūkį. Abu uždarbiaudavo pas žmones, išgerdavo.

Iš 2010-05-11 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad kaltinamasis parodė vietą, kur sužalojo nukentėjusiąją, ir nurodė, kaip tą padarė (b. l. 69–75).

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas pirmą kartą, kaltinamasis prisipažino, kad spardė nukentėjusiąją, tačiau neigė, kad suko ir sulaužė koją. Akistatos su nukentėjusiąja metu jis patvirtino jos duotus parodymus ir visų kitų apklausų bei procesinių veiksmų metu savo kaltę pripažino visiškai. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivūs, todėl iš tiesų jis galėjo neprisiminti kai kurių savo veiksmų. Todėl teismas nustato, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino iš esmės.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji B. Ž. parodė, kad su kaltinamuoju gyvena apie šešerius metus. Kartais ji išeidavo, kai jie susipykdavo. Jis ją mušdavo. Pastaruosius dvejus metus vėl gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Pykdavosi, kartu išgerdavo. Tą rytą jie girtavo. Ji naktį miegojo lauke, nes su kaltinamuoju jie buvo susipykę ir jis buvo ją išvaręs. Begerdami jie susipyko. Ji jam iš tiesų priekaištavo, tačiau atsiprašė. Pamatė, kad jis darosi labai piktas, todėl išbėgo į lauką. Jis lauke ją pasivijo, paėmęs už peties parvertė ant žemės ir pradėjo spardyti kojomis. Po to paėmė jos kojos pėdą ir suko. Ji išgirdo trekštelėjimą. Jis nuėjo į namelį palikęs ją gulėti. Ji bandė eiti, bet negalėjo. Tada kaltinamasis atėjo ir pamatęs, kas atsitiko, iškvietė GMP. Ji gulėjo ligoninėje. Buvo lūžę kaulai. Ir dabar dar neišimti strypai. Iš ligoninės ji grįžo pas seserį ir ten trumpai gyveno. Kaltinamasis buvo atvykęs pas ją į ligoninę du kartus. Jos atsiprašė ir ne vieną kartą Ji jam atleido ir dabar jie vėl gyvena kartu. Civilinio ieškinio tiek dėl turtinės, tiek dėl moralinės žalos ji atsisako.

Duotus parodymus nukentėjusioji B. Ž. patvirtino akistatos su R. P. metu (b. l. 57–58).

Šiuos parodymus nukentėjusioji B. Ž. patvirtino ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (b. l. 21–25).

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes jie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Jie atitinka faktines bylos aplinkybes.

Iš 2010-03-15 B. Ž. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad ji nurodė, jog 2010-03-12 sodo sklype ją sumušė sugyventinis R. P. (b. l. 1).

Liudytoja A. Š. patvirtino tas aplinkybes, kad B. Ž. su R. P. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. B. Ž. jai pasakojo, kad R. P. jai sulaužė koją. Ji yra jos sesuo, tačiau jos mažai bendrauja. Išėjusi iš ligoninės, ji kurį laiką gyveno pas ją.

Iš 2010-06-11 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas sodo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantis namelis, kuriame gyveno R. P. ir B. Ž. (b. l. 5–10).

Iš 2010-05-03 Specialisto išvados Nr. G 586/ 10 (03) nustatyta, kad B. Ž. dėl atviro įstrižinio skeveldrinio dešinės blauzdos kaulų lūžimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Atviras skeveldrinis įstrižinis dešinės blauzdos kaulų lūžimas dėl padarytos netiesioginės traumos, galbūt sukant koją, paėmus ją už pėdos. Neįtikėtina, kad lūžimas būtų atsiradęs nukentėjusiajai atsitrenkus į namo sieną ar griūnant ant plytų krūvos (b. l. 38–39).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Kaltinamasis spardydamas kojomis nukentėjusiąją ir paėmęs jos kojos pėdą ir sukdamas ją tol, kol ji lūžo, suprato, kad kelia pavojų kito žmogaus sveikatai ir daro tai kankinančiai, ir to siekė. Pasekmės jam buvo nesvarbios, todėl jis atsako už atsiradusias pasekmes. Taigi sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia.

Nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė, tai yra jo šeimos narė, todėl jo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.

Kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias tiesioginiu poveikiu į nukentėjusiojo kūną. Šiuo atveju tai skausmas, kurį sukėlė kaltininkas tam tikrą laiką sukdamas nukentėjusiosios koją, kol ji lūžo. Tai nebuvo momentinis veiksmas. Jis tesėsi tam tikrą laiko tarpą ir todėl laikomas kankinimu. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota ir pagal BK 135 str. 2 d. 6 p.

Duomenų, kad kaltinamojo nusikalstama veika galėtų būti kvalifikuojama pagal BK 136 str., byloje nėra. Nėra jokių duomenų, kad išgirdęs sugyventinės priekaištus, jis staiga labai susijaudino, nes šie priekaištai buvo išsakyti ne pirmą kartą.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, nes jis pagrįstas (b. l. 44).

Nukentėjusioji civilinio ieškinio tiek dėl turinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė, todėl civilinis procesas nutrauktinas.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai padarė įtaką nusikalstamos veikos padarymui. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Padarytas labai sunkus nusikaltimas. Tačiau kaltinamasis anksčiau neteistas. Nustatytos jo atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybės. Charakterizuojamas kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu ir ūmaus būdo žmogus. Atsižvelgiama ir į tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido. Jam skirtina bausmė, mažesnė, nei BK 135 str. 2 d. 3 p. 6 p. numatytas sankcijos vidurkis.

Teisėja, vadovaudamasi BPK 301–303 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p. 6 p., ir nuteisti penkerių metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę pakeisti į suėmimą, suimant teismo posėdžių salėje.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai. Iš R. P. V. ligonių kasai priteisti 3163,38 Lt gydymo išlaidų.

Nukentėjusiajai atsisakius civilinio ieškinio, civilinį procesą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Miliuvienė