Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-54-754/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-08
Bylos Nr.
1-54-754/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alberta Baltušytė
Kaltinamasis
A. A. M. Y.
Advokatai
Gitana Šimkutė
Baudžiamoji byla Nr. 1- 54-754/2012
Procesinis Nr.1-10-1-1243-2010- 6Procesinė kategorija:1.1.3.3.; 1.1.7.2.7.;(S)1.1.8.6.14.; 1.1.9.2.; 1.1.10.1.; 1.2.25.4.5.;2.3.2.1.1.; 2.3.2.2.; 2.3.4.; 2.3.6.4.5.;VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 08 d.Vilnius
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė,sekretoriaujant Ramintai Martinkaitei, vertėjaujant Adi Omarui, Nur Mohamed Adi,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, ekspertams J. R., V. M.,kaltinamajam A. A. M. Y., jo gynėjai advokatei Gitanai Šimkutei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A. M. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Egipte, Egipto pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Nr. (duomenys neskelbtini)), aukštojo išsilavinimo, vedęs, anksčiau neteistas, nedirbantis, deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 281 str. 5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. A. M. Y., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent, jis 2010 m. rugpjūčio 27 d. apie 20.10 val. Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 735“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas T. Kosciuškos gatvės važiuojamąja dalimi link sankirtos su Arsenalo gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties arba prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas saugų važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas ir vairuojamos transporto priemonės valdymo ypatumus, dėl ko įvažiavęs į Arsenalo gatvę ties T. Kosciuškos – Arsenalo gatvių sankirta esančiame kelio vingyje į dešinę, jo vairuojamam automobiliui praradus judesio stabilumą, nesuvaldė automobilio, kuris išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir nuslydęs nuo kelio važiuojamosios dalies atsitrenkė į ties Arsenalo gatvės pastatu Nr. 3A esantį gatvės apšvietimo stulpą, dėl to automobilio „BMW 735“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivis A. A., gim. (duomenys neskelbtini), patyrė sužalojimą - kepenų plyšimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kuriam komplikavusis hemoraginiu šoku, ūminiu respiraciniu distreso sindromu, plaučių uždegimu, sepsiu, septiniu šoku ir dauginiu organų disfunkcijos sindromu, A. A. 2010-10-29 mirė.

Kaltinamasis A. A. M. Y. kaltu pripažino iš dalies ir parodė, kad eismo įvykis įvyko dėl oro sąlygų ir dėl to, kad sprogo automobilio padanga, tačiau tai galėjo nutikti bet kuriam žmogui. Autoavarija įvyko 2010-08-27 apie 20 val. jam vairuojant savo automobilį BMW v.n. (duomenys neskelbtini) Sankirtoje tarp Kosčiuškos g. važiuojant link Žygimantų g. jis važiavo arčiau vidurio juostos, A. A. sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, jie abu buvo prisisegę saugos diržus. Tą vakarą stipriai lijo, buvo prieblanda, kelio danga buvo slidi. Automobilį jis vairavo leistinu 50 km/val. greičiu. Toje vietoje, kur gatvės danga pasikeičia nuo asfalto į granitą ir pereina Kosciuškos gatvė į Arsenalo gatvę, galinė jo automašinos dalis pradėjo suktis į dešinę pusę, o priekinė – į kairę pusę, todėl nesuvaldęs automobilio priekine dešinės pusės dalimi atsitrenkė į priešingoje eismo juostoje esantį stulpą. Jo draugas A. A. nebuvo praradęs sąmonės, į viską reagavo, bet negalėjo išlipti iš automobilio, nes jis negalėjo atidaryti keleivio pusės durelių. Praeiviai jam patarė nejudinti sužalotojo, o netrukus atvyko gaisrinė bei greitoji pagalba, kurie išlaisvino ir išvežė nukentėjusįjį į ligoninę. Kai po įvykio jis apžiūrėjo savo automobilį pastebėjo, kad galinis dešinės pusės ratas yra su išėjusiu oru. Oras iš padangos išėjo ten, kur Arsenalo gatvė susikirto su Kosciuškos gatve. Jo manymu, dėl šios priežasties ir įvyko autoįvykis. Pripažįsta, kad eismo įvykis įvyko jam nesuvaldžius automobilio, bet nesutinka, kad A. A. mirė dėl sužeidimų. Jei A. A. būtų gavęs tinkamą gydymą, jis dabar būtų gyvas. Jam nežinoma, ar žuvusysis buvo draustas sveikatos draudimu, bet jis už A. A. gydymą sumokėjo 5000 eurų, likusią dalį už gydymą sumokėjo automobilio draudimo kompanija. Ligonį iš ligoninės išrašė ne todėl, kad jis pasveiko, o dėl to, kad nebuvo sumokėti visi pinigai už gydymą, nors jis prašė ligoninės palaukti porą dienų, kad galėtų sumokėti likusią dalį. Pripažįsta, kad eismo įvykio metu A. A. buvo sutrikdyta sveikata, tačiau dėl jo mirties priežasties nesutinka, nes po autoavarijos jo draugas A. A. dar gyveno apie 2 mėnesius. A. A. artimieji nesutiko, kad jis jiems duotų nors kiek pinigų. Pripažįsta, kad jis pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, kad reikėjo būti atidesniam, tačiau prie to prisidėjo oro sąlygos. Jis negirdėjo jokio padangos sprogimo garso, tik pastebėjo, kad automobilis prarado pusiausvyrą. Nepastebėjo, kad automobilio ratlankis būtų sulankstytas. Jis ikiteisminio tyrimo specialistams nurodė, kad buvo sprogusi automobilio padanga, jam atrodo, kad apie sprogusią padangą buvo kalbėta policijoje, bei buvo nuotrauka, kad automobilio galinė padanga yra sprogusi. Prieš sėsdamas vairuoti jis matė, kad padangoje oro buvo. Ligoninės jis neinformavo, kad turi draudimą, tačiau draudimą informavo apie eismo įvykį. Ligoninėje už gydymą mokėjo tris kartus: vieną kartą 4500 Lt, antrą kartą 4500 Lt, trečią kartą 10500 Lt ir jo dar prašė 5000 Lt, tačiau jis tokiomis lėšomis nebedisponavo. Jis skambino žmonėms Egipte ir prašė atsiųsti pinigų. Viso ligoninei jis sumokėjo 19 500 Lt. Be to, ligoninėje dar jo prašė atnešti vaistų, jis vaistus pirko, turi jų čekius. Sumokėjus 19 500 Lt, ligoninė dar prašė sumokėti 5000 Lt tam, kad būtų tęsiamas A. A. gydymas, tačiau jis nebeturėjo pinigų, prašė ligoninės, kad atidėtų mokėjimą porai dienų, nes paskutinis čekis buvo išrašytas prieš porą dienų iki A. A. buvo išrašytas iš ligoninės. Ligoninė nesutiko palaukti porą dienų ir pasakė, kad pasiimtų nukentėjusįjį. Ligoninėje nukentėjusįjį jis lankė kiekvieną dieną, jo manymu, A. A. sveikata gerėjo, todėl mano, jei A. A. gydymas būtų tęsiamas, jis būtų pagijęs. Kai A. A. buvo išrašytas iš ligoninės, jis dar gyveno 24 valandas. Kai 2010-10-28 A. A. buvo išrašytas iš ligoninės, jautė, kad jam reikia deguonies kaukės, tačiau gydytojas pasakė, kad jis yra sveikas.

Liudytoja A. S.-Y. parodė, kad žino visas aplinkybes, nors autoįvykyje nedalyvavo. Nukentėjusįjį pažinojo kelias dienas iki įvykio. 2010-08-27 pavakare jai paskambino sutuoktinis ir pranešė, kad sudaužyta mašina ir jo draugas A. A. yra sunkios būklės. Kai ji atvažiavo į įvykio vietą, A. A. jau buvo išvežtas į ligoninę. Matė, kad buvo sulamdytas automobilio dešinysis šonas, sulamdytos automobilio durelės, kapotas, visa priekinė automobilio dalis. Taip pat buvo perkreiptas priekinis dešinysis ir galinis ratai. Kai išvyko iš Giraitės g., iš karto nuvažiavo į ligoninę, susitiko su gydytoju, kuris pasakė, kad operacija baigta, viskas pavyko sėkmingai, nukentėjusysis reanimacijoje, tačiau tą dieną A. A. jie nepamatė, bet visus tuos du mėnesius jį lankė kiekvieną dieną. A. A. buvo atliktos dvi operacijos. Mėnesį laiko A. A. buvo gydomas reanimacijoje, po to jį perkėlė į chirurgijos skyrių, tačiau ten jam pabuvus savaitgalį, jo būklė labai pablogėjo. Jos nuomone, palatoje priežiūra buvo ne tokia gera, nes jis suviduriavo, sušalo ir paskui buvo perkeltas atgal į reanimacijos palatą. Po savaitės A. A. buvo įstatytas vamzdelis, kad galėtų kvėpuoti. Jam taip pat buvo reikalingi medikamentai, buvo reikalingi antibiotikai, paskui dar brangesni antibiotikai, tai sakė gydytojai ir prašė nupirkti vaistų. Vaistų nenupirko, nes nebeturėjo pinigų, nes buvo prašoma mokėti už gydymą, todėl, jų manymu, ligoninė vaistus turėjo suteikti, tačiau ji su sutuoktiniu pirko nukentėjusiajam gerąsias bakterijas, akių lašiukus. Ligoninėje A. A. būklė buvo tai geresnė, tai blogesnė, jis reanimacijoje buvo iki paskutinės minutės, t.y. iki tol, kol išrašė. Iš ligininės jai paskambino ir pasakė, kad kitą dieną 11 valandą ligoninė išrašo A. A., nes ji su sutuoktiniu nebemoka pinigų. Jie mokėjo tiek, kiek galėjo dalimis, o draudimo kompanija pasakė - kada bus čekiai, tada ir apmokės. Jie nežinojo, jog reikia pranešti ligoninei, kad draudimo kompanija mokės už gydymą, bet draudimo kompanijai apie įvykį pranešė. Ligoninė aiškinosi dėl paciento draustumo. Kai ji pristatė čekius, draudimo kompanijos lėšos buvo skiriamos gydymui. Jos nuomone pacientą išrašė tokios būklės, kai dar nebuvo galima jo išrašyti. Išrašant A. A. nebuvo rekomenduojamas medikamentinis gydymas, todėl A. A. parsivežę į namus jam jokių vaistų nedavė. Jos nuomone, A. A. buvo reikalingas deguonies aparatas. Kai paskambino iš ligoninės, kad pasiimtų A. A., pasakė, kad nežino ar toliau bus mokama už A. A. gydymą, o jie nemokamai gydyti negali, todėl prašė pasiimti. Dar pagrasino, kad kitaip ligonį pasodins šalia ligoninės. Ji su vyru kiek galėjo, tiek mokėjo ir sakė, kad vis tiek kažkokiu būdu tą sumą sumokės, ieškojo visokių galimybių. Iš viso ligoninei jie sumokėjo apie 19 000 Lt. Jos manymu, jei jie būtų sumokėję pinigus, A. A. gydymas būtų buvęs tęsiamas. A. A. iš ligoninės išrašė 2010-10-28, o 2010-10-29 jis mirė. Paskutinę sąskaitą jie apmokėjo prieš kelias dienas iki išrašymo, tuomet ligoninė prašė 26 000 Lt, o jų buvo sumokėta apie 19 000 Lt, likutis buvo apie 7000 Lt. Jie visą laiką atidėti mokėjimą prašė žodžiu, ir tai buvo jų klaida. Ligoninėje nurodė, kad jos vyro mašina yra drausta. Būdama medike ji gali pasakyti, kad su atvira astrioshoma ligoniai iš ligoninės neišleidžiami.

Ekspertas J. R. paaiškino, kad pirmoji išvada buvo duota atlikus nukentėjusiojo lavono tyrimą, o antroji išvada buvo atlikta, kai teisėsauga pateikė papildomus klausimus. A. A. mirties priežastis buvo kepenų plyšimas dėl krūtinės ilgo sumušimo. Dėl kepenų plyšimo išsivystė ūminis kraujavimas į pilvo ertmę ir tai sąlygojo tolimesnes komplikacijas, komplikacijų išdavoje ir įvyko mirtis. Tarp 2010-08-27 patirtų sužalojimų ir įvykusios mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Mirties liudijime nurodyta mirties priežastis - ūminis kvėpavimo veiklos nepakankamumas plaučių uždegimas, tačiau galutinė mirties priežastis pateikiama ne mirties liudijime, o specialisto išvadoje, nes galutinė mirties priežastis formuluojama surašant specialisto išvadą. Sužalojimų eigoje išsivystė komplikacijos. Jei nukentėjusysis nebūtų patyręs sužalojimų, nebūtų buvę komplikacijų ir pacientas būtų gyvas. Buvo diagnozuotas pagrindinis sužalojimas – kepenų plyšimas. Tą pačią dieną, kai nukentėjusysis buvo pristatytas į gydymo įstaigą, buvo atliktos kelios operacijos. Siekiant sužalojimą likviduoti buvo atliktas kepenų susiuvimas, buvo atliktos pakartotinės operacijos, drenažai, buvo taikomos antibiotikų terapijos, t.y. pagrindinė priemonė, kad neišsivystytų tipinės komplikacijos, šiuo atveju, plaučių uždegimas, ir iš tų duomenų galima teigti, kad buvo suteikta adekvati pagalba. Atlikdamas ekspertizę turėjo A. A. ligos istoriją iš VšĮ greitosios pagalbos universitetinės ligoninės, gali patvirtinti, kad A. A. gydymas buvo adekvatus. Jei būtų keliamas klausimas, ar gydymas visuose etapuose buvo tinkamas, tam yra skiriama deontologinė ekspertizė, į kurios sudėtį yra pakviečiami atitinkami specialistai. Jam toks klausimas nebuvo užduotas. Ar kilusių komplikacijų – ūminio kvėpavimo nepakankamumo atsiradimo priežastimi galėjo būti A. A. taikytas gydymas, skirti vaistai, galėtų atsakyti speciali komisija. Čia reikia detaliai nagrinėti visą gydymo eigą, jis į šį klausimą atsakyti negali.

Ekspertas V. M. paaiškino, kad iš užfiksuotų įvykio vietos duomenų, taip pat įvertinus bylos medžiagą galima teigti, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio į kairę ir automobilio dešiniu šonu ir priekinėmis durelėmis atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Stulpas buvo užfiksuotas 0,7 metrų atstumu į kairę nuo važiuojamosios dalies. Matyti, kad automobilis slydo ir buvo dešinės pusės ratais užvažiavęs ant kelio kairio bordiūro. Taip pat įvykio vietos fotografijose matyti, kad užpakalinis dešinės pusės ratas dehermetizuotas. Padangos išorinis šonas yra atitrauktas nuo ratlankio išorinio montažinio borto. Taigi šį ratą veikė jėga, nukreipta iš dešinės pusės į kairę. Protokole yra nurodyta, kad sulaužytas užpakalinio rato ratlankis. Dėl padangos pažeidimų protokole duomenų nėra. Tad manytų, kad automobilio užpakalinis dešinysis ratas buvo dehermizuotas užvažiuojant ant kairiojo kelio bordiūro, t.y. požymių, kad tas automobilio ratas buvo dehermetizuotas eismo įvykio metu, kai automobilis buvo nevaldomas ir slydo nuo kelio į kairę pusę. Važiuojant tiesiu keliu, nedideliu greičiu, sunkiai įsivaizduojama, kad dehermetizacija gali turėti įtakos transporto priemonės judėjimo krypties pakeitimui. Kadangi buvo šlapia kelio danga, todėl ir įvyko tas eismo įvykis. Pagal duomenis, dehermetizacija įvyko dėl ratlankio pažeidimo. Medžiagoje nebuvo užfiksuota jokių kelio važiuojamosios dalies defektų, kurie galėtų sąlygoti būtent tokio pobūdžio gedimą. Pagal esamus duomenis negali pasakyti, kurioje vietoje buvo sulaužytas ratlankis. Jei nėra rato, negalima atlikti ir ekspertizės. Jei yra ratlankio pažeidimas, oro iš padangos išėjimas gali įvykti per sekundės dalį. Jis sieja ratlankio pažeidimą ir oro išėjimą iš padangos. Konstatuoja, jog yra požymių, kad po smūgio įvyko galinio dešinės pusės rato dehermetizacija.

Kelių eismo taisyklių (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 133 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4230/10(01) nurodyta, kad eismo įvykio metu A.A.M. Y. buvo blaivus, kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 74).

Nukentėjusysis A. A., gim (duomenys neskelbtini), Egipte, Kaire, Egipto pilietis, turėjo leidimą nuolat gyventi Prancūzijoje, gyveno Paryžiuje, Prancūzijoje (b.l. 19-21; 24, 25), laikotarpyje nuo 2010-08-27 iki 2010-10-28 buvo gydytas Vilniaus GPU ligoninėje (b.l. 64, 65), 2010-10-29 mirė būdamas adresu (duomenys neskelbtini), A.A.M. Y. gyvenamojoje vietoje (b.l. 38;40-43).

Valstybinės TMT tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadose Nr. M 1550/10(01) ir Nr. M 27/10-M 1550/10(01) nustatyta, kad A. A. mirties priežastimi buvo kepenų plyšimas su masyviu nukraujavimu į pilvo ertmę. Tai komplikavosi hemoraginiu šoku, ūminiu respiraciniu distreso sindromu, plaučių uždegimu, sepsiu, septiniu šoku, dauginiu organų disfunkcijos sindromu. Krūtinės – pilvo srities sumušimą su kepenų plyšimu A. A. galėjo patirti 2010-08-27 eismo įvykio metu būdamas automobilio keleiviu, atsitrenkus krūtinės – pilvo priekiniu paviršiumi į automobilio salono kietą buką paviršių. Šis sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Nėra objektyvių duomenų apie lėtines ligas, kurios galėjo įtakoti A. A. mirtį (b.l. 52-57; 48,49).

Valstybinės TMT tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. EDM 7/12(02) išvadoje nurodyta:

A. A. 2010-08-27 autoįvykio metu buvo padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, krūtinės dešinės pusės II-VIII šonkaulių ir dubens kaulų (dešinio gaktikaulio abiejų Šakų) lūžiai, daugybiniai kepenų plyšimai, kraujosruva ties kasa už pasieninės pilvaplėvės.A. A. Vilniaus universitetinės Greitosios pagalbos ligoninėje buvo gydomas nuo 2010-08-27 iki 2010-10-28.Vilniaus universitetinės Greitosios pagalbos ligoninės chirurginiame skyriuje gydytas nuo 2010-08-27 iki 2010-09-26 bei reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje nuo 2010-09-26 iki 2010-10-28.A. A. Vilniaus universitetinėje Greitosios pagalbos ligoninėje buvo gydomas tinkamai.A. A. iš Vilniaus universitetinės Greitosios pagalbos ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus buvo išrašytas 2010-10-28 d. 12³⁰ val.

A. A. iš Vilniaus universitetinės Greitosios pagalbos ligoninės buvo išrašytas suteikus būtiną medicininę pagalbą. Išrašant iš ligoninės A. A. nebuvo pilnai pasveikęs. Nustatyti kitas A. A. išrašymo iš ligoninės priežastis neįeina į ekspertų kompetenciją.Išrašymo iš Vilniaus universitetinės Greitosios pagalbos ligoninės metu nukentėjusysis A. A. sirgo tik plaučių židininiu uždegimu.Nukentėjusiajam A. A. hemoraginis šokas išsivystė kelių-keliolikos minučių laikotarpyje po patirtų krūtinės, pilvo ir dubens srities sužalojimų. Kitos komplikacijos, kaip ūminis respiratorinis distreso sindromas, plaučių uždegimas, sepsis ir septinis šokas išsivystė kelių-keliolikos parų laikotarpyje po patirtų sužalojimų autoįvykio metu.Hemoraginio šoko, ūminio respiratorinio distreso sindromo, plaučių uždegimo, sepsio, septinio šoko išsivystymui Vilniaus universitetinės Greitosios pagalbos ligoninėje taikytas gydymas bei skirti medikamentai tiesioginės įtakos neturėjo. Šios išvardintos komplikacijos išsivystė dėl A. A. patirtų sužalojimų visumos. Vilnaus universitetinėje Greitosios pagalbos ligoninėje buvo teikiamas pakankamas gydymas.A. A. Vilniaus universitetinėje Greitosios pagalbos ligoninėje buvo suteikta būtina medicininė pagalba ir todėl suteikus atitinkamą gydymą buvo išrašytas iŠ ligoninės. Nustatyti ar A. A. būtų tęsiamas gydymas Vilniaus universitetinės Greitosios pagalbos ligoninėje, jeigu būtų tęsiamas jo gydymo apmokėjimas, neįeina į ekspertų kompetenciją.A. A. mirė nuo krūtinės ir pilvo sumušimų, pasireiškusių krūtinės dešinės pusės II-VIII Šonkaulių lūžimu, dešinio plaučio pažeidimu ir kepenų plyšimu. Tai komplikavosi oro ir kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, hemoraginiu šoku, ūminiu distreso sindromu, sepsiu, septiniu šoku, dauginiu organų disfunkcijos sindromu ir plaučių uždegimu.Tarp nukentėjusiojo A. A. patirtų krūtinės, pilvo ir dubens srities sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. A. M. Y. kaltę taip pat patvirtina: eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kur užfiksuota, kad 2010-08-27 eismo įvykis kilo Vilniuje, Arsenalo gatvėje, ties pastatu Nr. 3A. Šioje kelio atkarpoje važiuojamąją dalį sudaro keturios eismo juostos (po dvi eismo juostas skirtas važiuoti T. Kosciuškos ir Vrublevskio gatvių kryptimis). Kelio danga (grindinys) šlapia. A.A.M. Y. įvykio metu vairuotas automobilis „BMW 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo Arsenalo gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti T. Kosciuškos g. kryptimi, antroje eismo juostoje, kelio ilgio atžvilgiu – apie 13 m. atstumu už kelio kairėje pusėje esančio įvažiavimo į pastato Nr. 3A automobilių stovėjimo aikštelę (žiūrint A.A.M. Y. pirmine važiavimo kryptimi nuo T. Kosciuškos gatvės pusės), priekine dalimi nukreiptas prieš eismo kryptį. Kairėje nuo kelio esančioje pievoje, apie 10 m. atstumu už kelio kairėje pusėje esančio įvažiavimo į pastato Nr. 3A automobilių stovėjimo aikštelę (žiūrint A.A.M. Y. pirmine važiavimo kryptimi nuo T. Kosciuškos gatvės pusės), apie 0,7 m. nuo važiuojamosios dalies krašto stovėjo apgadintas gatvės apšvietimo stulpas, kurio apdailos detalių nuolaužos gulėjo pirmoje eismo juostoje. Kairėje nuo kelio esančioje pievoje, apie 5 m. atstumu už kelio kairėje pusėje esančio įvažiavimo į pastato Nr. 3A automobilių stovėjimo aikštelę (žiūrint A.A.M. Y. pirmine važiavimo kryptimi nuo T. Kosciuškos gatvės pusės) buvo rasta viena automobilio padangų šoninio slydimo žymė, kuri nuo važiuojamosios dalies krašto apie 4 m. atstumą tęsėsi link gatvės apšvietimo stulpo (b.l. 10-14); transporto priemonės apžiūros protokolas, kur užfiksuota, kad 2010-08-27 eismo įvykio metu A.A.M. Y. viruotas automobilis „BMW 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – A.A.M. Y., privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filiale Lietuvoje; techninė apžiūra atlikta) buvo apgadintas, t.y. sulankstytos dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, sudaužytas dešinės pusės priekinių durelių stiklas, sulaužytas priekinis dešinės pusės sparnas, įlenktas variklio dangtis ir stogas, sugadinta priekinė važiuoklė, sulankstytas galinio dešinės pusės rato ratlankis, nuleistas dešinės pusės galinis ratas (b.l. 17,18,13).

Teismas, išanalizavęs kaltinamojo, liudytojos parodymus, bei ekspertų paaiškinimus, byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, kad kaltinamojo A. A. M. Y. kaltė dėl to, jog vairuodamas kelių transporto priemonę jis pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent, kad jis 2010 m. rugpjūčio 27 d. apie 20.10 val. Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 735“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas T. Kosciuškos gatvės važiuojamąja dalimi link sankirtos su Arsenalo gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties arba prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas saugų važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas ir vairuojamos transporto priemonės valdymo ypatumus, dėl ko įvažiavęs į Arsenalo gatvę ties T. Kosciuškos – Arsenalo gatvių sankirta esančiame kelio vingyje į dešinę, jo vairuojamam automobiliui praradus judesio stabilumą, nesuvaldė automobilio, kuris išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir nuslydęs nuo kelio važiuojamosios dalies atsitrenkė į ties Arsenalo gatvės pastatu Nr. 3A esantį gatvės apšvietimo stulpą, dėl to automobilio „BMW 735“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivis A. A., gim. (duomenys neskelbtini), patyrė sužalojimą - kepenų plyšimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kuriam komplikavusis hemoraginiu šoku, ūminiu respiraciniu distreso sindromu, plaučių uždegimu, sepsiu, septiniu šoku ir dauginiu organų disfunkcijos sindromu, A. A. 2010-10-29 mirė, pilnai įrodyta, kaltinamojo A. A. M. Y. veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 5 d..

Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nors kaltinamojo A. A. M. Y. padaryta veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, taikyti jo atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindo nėra, nes nėra visų LR BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų, be to, dėl kaltinamojo veikos kilo itin sunkios pasekmės – nukentėjusiojo mirtis.

Kaltinamojo A. A. M. Y. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis rūpinosi nukentėjusiuoju ir apmokėjo jo gydymo išlaidas ligoninėje, o tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 2 d.). Kaltinamasis A. A. M. Y. anksčiau neteistas (b.l. 104), administracine tvarka baustas (b.l. 102, 103), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus m. Psichikos sveikatos centro stacionare nesigydė (b.l. 105, 108), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę ir Vilniaus m. Psichikos sveikatos konsultacinio centro įskaitas neįrašytas (b.l. 106, 108). Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 90, 91). Kaltinamojo A. A. M. Y. padaryta veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, padarytų dėl nusikalstamo nerūpestingumo, todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę, tačiau atidedant jos vykdymą, paskiriant įpareigojimą bei draudimą naudotis specialia teise (LR BK 50, 75, 68 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

A. A. M. Y., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius LR BK 281 str. 5 d. numatytą neatsargų nusikaltimą ir paskirti 1(vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti LR BK 75, 68 str. ir bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Įpareigoti A. A. M. Y. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei uždrausti A. A. M. Y. naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teisėja (parašas)Nuorašas tikras:Teisėja Alberta Baltušytė