- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- AN2-315-966/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00157-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. Ž.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties D. Ž. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. Ž. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta subendrinta nuobauda – 800 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis vairavo transporto priemonę – motociklą, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,99 promilės girtumas, nebuvo užsidėjęs motociklininko šalmo, motociklas be valstybinio numerio ženklo, neįregistruotas nustatyta tvarka, be privalomosios techninės apžiūros, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 204, 225, 226 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atmetė D. Ž. skundą dėl Institucijos 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo konstatavęs, kad Institucija išsamiai ir nešališkai ištyrė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Teismas sutiko su Institucijos nutarime padaryta išvada, kad D. Ž. kaltė padarius administracinius nusižengimus įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymo aktu, vaizdo įrašais, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu, kitais bylos duomenimis. Padaryti nusižengimai kvalifikuoti teisingai, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Ž. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir Institucijos 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą, kuriuo apeliantas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 432 straipsnio 1 dalį, 422 straipsnio 5 dalį, kadangi jo veiksmuose nenustatyta šių administracinių nusižengimų sudėtis; D. Ž. taikyti dviračių vairuotojams taikomas KET nuostatas ir administracinę atsakomybę už dalyvavimą eisme motorine transporto priemone, esant neblaiviam.
3.1. Skunde apeliantas nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad aplinkybę, jog vairuota transporto priemonė priskiriama motociklų klasei, įrodo Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame ekspertizės akte nėra užfiksuota jokių neginčytinų duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nusižengimo padarymo metu vairavo motociklą, o ne motorinį dviratį. Nesutinkama ir su tuo, kad ekspertizės akte nurodyti konkrečios motorinės transporto priemonės vidaus degimo variklio parametrai yra tinkamai nustatyti (išmatuoti ir apskaičiuoti).
3.2. Skunde pažymima, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras neatlieka ekspertizių, kurių metu yra nustatomi transporto priemonių agregatų techniniai parametrai: nėra tiriama, nustatinėjama transporto priemonių vidaus degimo variklio galia, transporto priemonių didžiausi projektiniai greičiai. Tokie tyrimai neatliekami, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi įrangos, priemonių ir metodikų tokiems tyrimams atlikti. Lietuvos teismo ekspertizės centro Teismo ekspertizių ir kitų ekspertinių tyrimų atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centro nuostatuose apibrėžtos ekspertinių tyrimų rūšys ir šiuose juose nėra nurodyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras turi kompetenciją (priemones ir metodikas) atlikti transporto priemonių technines ekspertizes, kuriose nustatomi transporto priemonių agregatų parametrai, tarp jų ir vidaus degimo variklio tūrio parametrai. Teismo teiginys, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras turi kompetenciją atlikti bet kokius ekspertinius tyrimus, yra niekuo nepagrįsta prielaida, nes byloje nėra duomenų, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai turi metodikas ir priemones atlikti transporto priemonių konkrečių agregatų (vidaus degimo variklių) ekspertizes ir nustatyti tikslius jų parametrus. Prielaidomis pagrįsta yra teismo išvada, kad ekspertinė įstaiga turėjo technines galimybes nustatyti ginčo transporto priemonės vidaus degimo variklio darbinį tūrį. Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyrius atlieka konkrečius tyrimus pagal konkrečiai patvirtintas metodikas, tačiau duomenų apie atliekamus ekspertinius tyrimus dėl transporto priemonių konkrečių agregatų (vidaus degimo variklių) parametrų nustatymo nėra.
3.3. Skunde pabrėžiama, kad nors teismas, remdamasis ekspertizės aktu, sprendė, kad apelianto vairuotos motorinės transporto priemonės vidaus degimo variklio darbinis tūris buvo 65,3 cm³, o ne 49 cm³, tokia išvada padaryta neatsižvelgus į faktines aplinkybes, kad ekspertinė įstaiga neatlieka transporto priemonių agregatų techninių parametrų tyrimų, neturi patvirtintos metodikos ir priemonių tokiems tyrimams atlikti. Variklio cilindro skersmens matmuo ir stūmoklio eigos matmuo buvo gauti be jokių patvirtintų metodikų. Dėl to tokie duomenys negali būti laikomi neginčytinais ir patikimais.
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ekspertizės akte nurodoma, jog apelianto vairuotoje transporto priemonėje turi būti montuojamas 49 cm³ darbinio tūrio variklis, tačiau ekspertai kažkokiu būdu nustatė, kad tyrimui pateiktos transporto priemonės variklio darbinis tūris yra 65 cm³. Tai leidžia manyti, kad motorinių transporto priemonių „TOMOS“ vidaus degimo variklių, kurių darbinis tūris yra 65 cm³, iš viso nėra, tokio darbinio tūrio varikliai negaminami. Ekspertas nepateikė jokių duomenų, kad transporto priemonės variklis buvo perdarytas.
3.5. Skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas), ne visos motorinės transporto priemonės yra priskiriamos prie motociklų klasės, o tik tos, kurios atitinka tam tikrus techninius kriterijus, t. y. motorinės transporto priemonės variklio darbinis tūris turėtų būti didesnis kaip 50 cm³ ir tuo pačiu motorinės transporto priemonės didžiausias projektinis greitis turėtų būti didesnis, kaip 45 km/h, arba motorinės transporto priemonės didžiausias projektinis greitis turi būti didesnis kaip 45 km/h. Šiuo atveju nėra nustatytas vienas iš būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių, t. y. nenustatytas objektyviosios pusės požymis – motorinės transporto priemonės, priskiriamos motociklų klasei, vairavimo faktas.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepime prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti. Pažymima, kad apelianto skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavo bylos medžiagą, nustatė ir teisingai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
D. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį skundžia administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Ž., prašydamas šią nutartį panaikinti, taip pat panaikinti Institucijos 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 415 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 432 straipsnio 1 dalį, 422 straipsnio 5 dalį nutraukti, nesant jo veiksmuose šių administracinių nusižengimų sudėties. Tokį prašymą apeliantas grindžia tuo, kad jo vairuota transporto priemonė priskiriama ne motociklų, o motorinių dviračių klasei, todėl atsakomybė turėjo būti taikoma ne kaip motociklo, o kaip dviračio, vairuotojui.
6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos apibrėžtos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
7. Apeliaciniame skunde keliant klausimą dėl D. Ž. nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 432 straipsnio 1 dalį, 422 straipsnio 5 dalį, tvirtinama, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvadomis, dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl D. Ž. vairuotos transporto priemonės priskyrimo motociklų klasei ir nepagrįstai taikė jam atsakomybę ne kaip motorinio dviračio, o kaip motociklo vairuotojui. Aplinkybės, kad transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, apeliantas neginčija. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutartį, D. Ž. apeliacinio skundo argumentus dėl neteisingo ekspertizės akto, kaip įrodymo, vertinimo ir dėl to padarytos nepagrįstos išvados, kad apeliantas vairavo ne motorinį dviratį, o motociklą, atmeta, kaip nepagrįstus.
8. ANK 415 straipsnis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimus. Pagal šio straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę užtraukia įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimas. ANK 422 straipsnio 5 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia naudojimosi motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas. D. Ž., kaip nurodyta pirmiau, patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už tai, kad, vairavo transporto priemonę – motociklą, būdamas neblaivus (nustatytas 0,99 promilių neblaivumas), neužsidėjęs motociklininko šalmo, be valstybinio numerio ženklo, motociklas neįregistruotas nustatyta tvarka, be privalomosios techninės apžiūros ir neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
9. Apeliantui nesutinkant su jo vairuotos transporto priemonės priskyrimu motociklų kategorijai ir tvirtinant, kad jis vairavo motorinį dviratį, visų pirma būtina pažymėti, kad kriterijai, pagal kuriuos transporto priemonė priskiriama motorinių dviračių ar motociklų kategorijai, nurodyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 40 punktą, motorinis dviratis apibrėžiamas kaip transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Taigi, transporto priemonės priskyrimą motorinių dviračių kategorijai lemia variklio didžiausios naudingosios galios ir didžiausio projektinio greičio parametrai, kurie atitinkamai yra ne didesnė kaip 1 kW galia ir ne didesnis kaip 25 km/h greitis. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 34 punkte nurodyta, kad motociklas yra dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Nurodytas apibrėžimas suponuoja išvadą, kad transporto priemonė priskiriama motociklų kategorijai, kai: vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir didžiausias projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h; vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ arba didžiausias projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Tokią išvadą leidžia daryti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme pateikta motociklo sampratos konstrukcija, variklio darbinį tūrį bei didžiausią projektinį greitį jungiant jungtukais „ir“ („arba“). Taigi, apeliantas yra neteisus skunde tvirtindamas, kad motorinė transporto priemonė motociklų kategorijai gali būti priskiriama tik tada, kai darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir greitis didesnis kaip 45 km/h (būtini abu parametrai), arba kai greitis ne didesnis kaip 45 km/h. Pagal pirmiau aptartas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, transporto priemonės priskyrimą motociklų kategorijai lemia ne tik variklio darbinio tūrio ir projektinio greičio parametrai, bet ir variklio darbinio tūrio arba projektinio greičio parametrai. Antruoju atveju motorinė transporto priemonė bus laikoma motociklu nustačius jos atitikimą bent vienam iš dviejų kriterijų – variklio darbinio tūrio arba projektinio greičio.
10. Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad siekiant nustatyti, ar transporto priemonė su vidaus degimo varikliu gali būti laikoma mopedo sąvoką atitinkančia transporto priemone, 2022 m. liepos 12 d. buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą (b. l. 27). Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas R. M. pateikė 2022 m. liepos 26 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad transporto priemonės projektinis greitis, kaip teisingai nurodoma skunde, nebuvo nustatytas, ekspertinei įstaigai neturint projektinio greičio matavimo įrangos ir nesant galimybės ekspertinio tyrimo metodais nustatyti, koks buvo transporto priemonės važiavimo greitis (b. l. 35). Tačiau ši aplinkybė savaime nelemia išvados, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų ir, kad jame padarytomis išvadomis Institucija ir teismas, spręsdami D. Ž. padarytų administracinių nusižengimų kvalifikavimo ir kaltės klausimus, vadovavosi nepagrįstai.
11. Pažymėtina, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis nusižengimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus administracinio nusižengimo bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) ir teismas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnis).
12. Taigi, ekspertizės aktas yra vienas iš įrodymų, kurį administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjant institucija (pareigūnas) ir teismas įvertina laikydamasis ANK reikalavimų, tiek atskirai, tiek palygindamas su kitais bylos duomenimis. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ekspertizės akte pateiktą išvadą dėl tirti pateiktos motorinės transporto priemonės vidaus degimo variklio darbinio tūrio, šiuo ekspertizės aktu rėmėsi kaip vienu iš įrodymų, patikimai įrodančių D. Ž. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, susijusių su transporto priemonės – motociklo – vairavimu, padarymo. Apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, išvadas dėl D. Ž. kaltės, be kitų įrodymų, grįsdamas ir ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias ANK normas ir tai lėmė nepagrįstą D. Ž. patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 432 straipsnio 1 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį.
13. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. liepos 26 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, kaip jau nurodyta pirmiau, apelianto vairuotos transporto priemonės projektinis greitis nebuvo nustatytas dėl to, kad ekspertinė įstaiga neturi įrangos, kuria būtų galima išmatuoti transporto priemonių projektinius greičius. Tačiau ekspertas, atlikęs pateiktos transporto priemonės tyrimą, nustatė transporto priemonės vidaus degimo variklio darbinį tūrį. Nors skunde teigiama, kad ekspertizės įstaiga neturi metodikų ir priemonių atlikti transporto priemonių konkrečių agregatų (vidaus degimo variklių) ekspertizes ir nustatyti tikslius jų parametrus, kad nėra duomenų, jog ekspertinė įstaiga turėjo technines galimybes nustatyti ginčo transporto priemonės vidaus degimo variklio darbinį tūrį, ir kad atlieka ekspertinius tyrimus dėl transporto priemonių konkrečių agregatų (vidaus degimo variklių) parametrų nustatymo, šie skundo teiginiai yra paremti tik apelianto subjektyviu vertinimu ir jokiais objektyviais faktiniais duomenimis nėra pagrįsti. Iš esmės tokius pačius argumentus D. Ž. buvo nurodęs skunde apylinkės teismui ir į juos nutartyje yra pakankamai išsamiai bei motyvuotai atsakyta.
14. Ekspertizės akto turinys patvirtina, kad ekspertinį tyrimą atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyresnysis ekspertas, transporto inžinerijos mokslų magistras, turintis eismo įvykių teismo eksperto kvalifikaciją. Duomenų apie eksperto asmeninį suinteresuotumą šioje byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, teikiančių pagrindą abejoti eksperto turima kvalifikacija. Tokių duomenų skunde nenurodo ir apeliantas. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje aprašyta tyrimui pateiktų objektų (nuotraukų bei transporto priemonės) tyrimo eiga, be kita ko, nurodant, kokiu būdu ekspertas nustatė apelianto vairuotos transporto priemonės vidaus degimo variklio darbinį tūrį. Kaip matyti iš ekspertizės akto tiriamosios dalies, tyrimo eigoje buvo išardytas transporto priemonės vidaus degimo variklis, išmatuotas variklio cilindro skersmuo, stūmoklio eiga (šie matavimai atvaizduoti 8 paveikslėlyje) ir pagal šiuos parametrus apskaičiuotas vidaus degimo variklio darbinis tūris, naudojant ekspertizės akte nurodytą vidaus degimo variklio darbinio tūrio (V) apskaičiavimo formulę. Atlikus skaičiavimą nustatyta, kad vidaus degimo variklio darbinis tūris yra 65,3 cm³. Kaip nurodyta pirmiau, motorinė transporto priemonė priskiriama motociklų klasei kai, be kita ko, variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³. Nustačius, kad D. Ž. vairuotos transporto priemonės variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³, jam pagrįstai atsakomybė buvo pritaikyta kaip motociklo, o ne motorinio dviračio, vairuotojui.
15. Pritariant skundžiamos nutarties motyvams pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro atliekamų ekspertinių tyrimų rūšys nurodytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1R-72 patvirtintuose Teismo ekspertizių ir kitų ekspertini tyrimų atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatuose (toliau – Nuostatai). Nuostatų 4 straipsnyje iš tikrųjų nėra nurodyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras atlieka tyrimus, susijusius su transporto priemonių variklio parametrų nustatymu. Tačiau pagal Nuostatų 5 straipsnį, Lietuvos teismo ekspertizės centre, atsižvelgiant į turimą techninę bazę, teismo ekspertų ir specialistų kompetenciją ir kitas sąlygas, gali būti atliekami ir kitų rūšių ekspertiniai tyrimai.
16. Pirmiau nurodytą Nuostatų 5 straipsnį aiškinant sistemiškai su Nuostatų 49 straipsniu (49.1.–49.4. punktai), numatančiu atvejus, kuomet ekspertinis tyrimas neatliekamas (kai tokie tyrimai neatliekami, kai atsakyti į klausimus nėra moksliškai pagrįstos metodologijos, kai ekspertinė įstaiga neturi reikiamos įrangos, kai yra kitų svarbių priežasčių), darytina pagrįsta ir logiška išvada, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras atlikti tyrimą pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022 m. liepos 12 d. užduotį turėjo galimybę bei sąlygas (užduotis buvo priimta, pareikalauta pateikti papildomą medžiagą (tyrimo objektą), tyrimą atliko eismo įvykių teismo eksperto kvalifikaciją turintis Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus ekspertas, ekspertizės akte aprašyta tyrimo atlikimo eiga, vidaus degimo variklio darbinio tūrio apskaičiavimui naudotas metodas (formulė), nurodyta, kokiu būdu gauti vidaus degimo variklio darbinio tūrio apskaičiavimo formulei reikalingi parametrai (variklio cilindro skersmuo ir stūmoklio eiga), pateikta konkreti išvada. Taip pat ekspertizės akte nurodyta į kurį klausimą atsakyti ekspertas neturi galimybės ir kokia yra tokio negalėjimo priežastis. Taigi, priešingai, negu tvirtinama skunde, konstatuoti, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas atliko tyrimą, kurio ekspertizės įstaiga neatlieka, kad ekspertizės įstaiga neturi įrangos, metodikų ir priemonių tokio pobūdžio tyrimams atlikti, apygardos teismas neturi pagrindo.
17. Apeliaciniame skunde ekspertizės akto, kaip įrodymo, patikimumas ir objektyvumas ginčijamas ir dėl to, kad, kaip nurodoma skunde, pagal ekspertizės aktą apelianto vairuotoje transporto priemonėje turi būti montuojamas 49 cm³ darbinio tūrio variklis, tačiau ekspertai kažkokiu būdu nustatė, kad tyrimui pateiktos transporto priemonės variklio darbinis tūris yra 65 cm³, tačiau jokių duomenų, kad transporto priemonės variklis buvo perdarytas, nepateikė. Šių skundo argumentų kontekste visų pirma pažymėtina, kad D. Ž. 2022 m. rugpjūčio 3 d. administracinio nusižengimo protokole aprašytų nusižengimų faktinės aplinkybės nėra susijusios su transporto priemonės variklio perdarymu. Klausimas dėl to, ar tirti pateiktos transporto priemonės variklis yra perdarytas, nebuvo suformuotas ir 2022 m. liepos 12 d. užduotyje atlikti objektų tyrimą. Taigi ekspertas neturėjo pagrindo šiuo klausimus pateikti išvadą. Kaip matyti iš užduoties atlikti objektų tyrimą, tyrimas buvo skirtas siekiant išsiaiškinti motorinės transporto priemonės priskyrimą atitinkamai kategorijai (užduotyje buvo nurodyta nustatyti, ar transporto priemonė gali būti priskiriama mopedui) ir, be kita ko, suformuoti klausimai dėl maksimalios vidaus degimo variklio galios, didžiausio projektinio greičio. Kaip jau nurodyta pirmiau, ekspertas į klausimą dėl didžiausio projektinio greičio negalėjo atsakyti dėl objektyvių priežasčių. Dėl tirti pateiktos motorinės transporto priemonės variklio galios ekspertas pateikė duomenis apie tai, kokia variklio galia būtų vidaus degimo darbiniam tūriui esant 49 cm³, tačiau atlikus pateiktos transporto priemonės tyrimą, variklio vidaus degimo darbinis tūris buvo nustatytas 65 cm³. Taigi, nors ekspertas nenustatė apelianto vairuotos motorinės transporto priemonės vidaus degimo variklio galios, buvo nustatytas vidaus degimo variklio darbinis tūris, t. y. parametras, kuris leidžia apelianto vairuotą transporto priemonę priskirti būtent motociklų kategorijai (didesnis, kaip 50 cm³). Pažymėtina ir tai, kad vidaus degimo variklio darbinis tūris buvo nustatytas atlikus būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuotos transporto priemonės variklio matavimus, tyrimo eiga ir naudotos priemonės, rezultato nustatymo metodika aprašyta ir pavaizduota pačiame ekspertizės akte. Taigi, priešingai apelianto teiginiams, iš ekspertizės akto yra aišku, kokiu būdu ir kokias priemones naudojant buvo nustatytas tyrimui pateiktos transporto priemonės variklio darbinis tūris, kuris šiuo atveju yra 65 cm³. Iš skundo turinio matyti, kad visi apelianto skundo argumentai iš esmės yra susiję su manymu, kad ekspertizės įstaiga neturėjo metodikų ir priemonių šiai bylai aktualiam tyrimui atlikti, tačiau su tuo susiję skundo argumentai pirmiau aptartais teisiniais ir faktiniais duomenimis yra paneigti.
18. Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas D. Ž. skundą ir palikdamas galioti Institucijos nutarimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų nepažeidė, išsamiai ištyrė ir įvertinos visus bylos duomenis ir pateikė motyvuotas išvadas dėl jų vertinimo. Skundžiamoje nutartyje pasisakyta dėl visų esminių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentų, nurodyti argumentai ir motyvai, kodėl teismas Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktą aktą laiko patikimu ir objektyviu įrodymu, kartu su kitais bylos duomenimis įrodančiu tiek D. Ž. padarytų administracinių nusižengimų kvalifikavimo teisingumą, tiek išvadų dėl jo kaltės padarius inkriminuotus nusižengimus, pagrįstumą. Apeliaciniame skunde teisiniai, objektyviais duomenimis (faktais) pagrįsti argumentai, kurie paneigtų apylinkės teismo nutartyje padarytas išvadas, nėra nurodyti, o vien tai, kad apeliantas byloje esančius duomenis ir analizuojamai situacijai taikytinus teisės aktus vertina kitaip, nei juos vertino Institucija ir teismas, teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumo nepaneigia ir nėra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, įrodymų vertinimo klaidų ar kitų pažeidimų nenustatė, įstatymas D. Ž. pritaikytas teisingai, dėl inkriminuotų administracinių nusižengimų jis nubaustas pagrįstai.
19. Apygardos teismas nenustatė ir aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad D. Ž. administracinė nuobauda būtų paskirta pažeidžiant administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo bendrąsias nuostatas, neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties. Apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl D. Ž. už atskirus nusižengimus skirtų nuobaudų, taip pat galutinės nuobaudos, padarė pagrįstą išvadą, kad nuobauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo paskirta laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų, įvertinus D. Ž. prisipažinimą dėl to, kad jis vairavo neblaivus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusižengimų padarymo faktines aplinkybes, nusižengimus padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis ir yra individualizuota teisingai. Skiriant galutinę nuobaudą, ANK 38 straipsnio nuostatos taip pat nepažeistos. Apygardos teismas pažymi, kad D. Ž. už atskirus jo padarytus administracinius nusižengimus buvo paskirtos nuobaudos – baudos ANK specialiosios dalies straipsnių sankcijos ribose ir visais atvejais minimalaus dydžio. Taip pat skirta ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, privalomai pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį skirtina, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam terminui. Galutinė nuobauda paskirta pagal sankciją už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 422 straipsnio 5 dalis), kaip tai nustatyta ANK 38 straipsnyje. Konstatuoti, kad paskyrus minimalaus dydžio administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę minimaliam terminui, D. Ž. buvo nubaustas aiškiai per griežtai, nėra pagrindo.
20. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ar pakeisti, ji paliekama galioti, kaip teisėta ir pagrįsta. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.