Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo M. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. M. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nubaustas 5 MGL dydžio bauda, taip pat Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį nubaustas subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsniu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams ir 5 MGL dydžio bauda, taip pat Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal BK 310 straipsnį nubaustas 4 MGL dydžio bauda, taip pat Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį nubaustas 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, kuri buvo subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrintą bausmė – laisvės apribojimas 6 mėn. ir 9 MGL dydžio bauda. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu ir Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams ir 5 MGL dydžio bauda. Bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 22 d., pabaiga – 2021 m. gegužės 22 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 7 mėnesiai 4 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2019 m. spalio 18 d.).

2. Komisija 2019 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajam M. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad jau šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga ir turės ilgalaikį poveikį teigiamiems jo elgesio pokyčiams laisvėje.

4. Skundu nuteistasis M. M. prašo panaikinti šią 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2019 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodo, kad per bausmės laiką suprato, kad išėjęs į laisvę nusikaltimų nebedarys, laikysis teismo jam paskirtų įpareigojimų, ieškos darbo, dirbs sąžiningai, mokės jam priteistą ieškinį nukentėjusiesiems ir atlygins padarytą žalą. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, išgyvena, o likusi bausmės dalis jau nėra didelė. Atlikdamas bausmę nevartojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir alkoholio, yra tvirtai nusiteikęs prieš žalingus įpročius, taip pat buvo šešis kartus skatintas, gauna papildomų išvykų į namus, grįžta nurodytu laiku, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, dirba, palaiko socialinius ryšius. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis yra lengvoje grupėje, o išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.2. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepimu prašo nuteistojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį.

5. Nuteistojo M. M. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, jog M. M. priklauso vidutinės rizikos grupei – 54 balai, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Iš bylos duomenų matyti, kad M. M. anksčiau yra teistas tris kartus, o šiuo metu bausmę atlieka už vieną nesunkų, vieną apysunkį ir vieną labai sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai – sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų. Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu M. M. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Nuteistajam anksčiau yra taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus. Darytina išvada, kad nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nekeičia savo nusikalstamo gyvenimo būdo, yra linkęs nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje.

10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (54 balai pagal OASys metodiką), o nuo paskutinio vertinimo ši rizika sumažėjo tik 2 balais. Taip pat statiniai svertiniai balai sudaro 20 balų, o net 34 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti, todėl nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.

11. Pažymoje apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus nurodoma, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs 2 kartus, už vieną iš kurių – narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar alkoholio vartojimą jam buvo paskirta griežta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 10 parų. Nuteistasis skunde nepagrįstai nurodo, kad atlikdamas bausmę nevartojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir alkoholio, ir tai neleidžia daryti išvados, kad jis yra tvirtai nusiteikęs prieš žalingus įpročius. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis yra penkis kartus skatintas, tačiau vien tai, kad nuteistasis pastaruoju metu yra skatinamas ir nepažeidinėja vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, dar nelaikytina išskirtinai teigiamai jo elgesį apibūdinančia aplinkybe, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, be to, tai yra vienas iš individualaus reabilitacijos plano reikalavimų, kurio neįvykdžius apskritai nebūtų galima svarstyti klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus.

12. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nepaneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.

13. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

14. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, buvo skatinamas, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog M. M. neabejotinai daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo M. M. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį.

Ši apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.