Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),

gynėjams advokatams Romualdui Briliui, Vytautui Bučiui, Ričardui Girdziušui, Antanui Jarašiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro ir nuteistųjų D. K. , L. B. , D. M. ir R. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 135 str. 2 d. 7 p. - laisvės atėmimu septyneriems metams;

- pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 253 str. 2 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5, 6 d., paskirtos bausmės už nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 2 d. 7 p., 284 str. 1 d., 187 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 2 d., ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas sulaikius ir suėmus nuo 2005 m. gegužės 26 d. iki 2005 m. birželio 14 d. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartimi patikslintas laikas, išbūtas sulaikius ir suėmus, ir į D. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2005 m. gegužės 25 d. iki 2006 birželio 14 d.

- pagal BK 135 str. 2 d. 7 p. - laisvės atėmimu septyneriems metams;

- pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 253 str. 2 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5, 6 d., paskirtos bausmės už nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 2 d. 7 p., 284 str. 1 d., 187 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 2 d., ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas suėmus nuo 2005 m. gegužės 8 d. iki 2005 m. birželio 9 d., nuo 2006 m. kovo 8 d. iki 2006 m. birželio 14 d.

- pagal BK 135 str. 2 d. 7 p. - laisvės atėmimu septyneriems metams;

- pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 253 str. 2 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5, 6 d., paskirtos bausmės už nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 2 d. 7 p., 284 str. 1 d., 187 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 2 d., ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas suėmus nuo 2005 m. gegužės 26 d. iki 2006 m. birželio 14 d. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartimi patikslintas laikas, išbūtas sulaikius ir suėmus, ir į L. B. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2005 m. gegužės 25 d. iki 2006 birželio 14 d.

- pagal BK 284 str. 1 d. (dėl 2004 m. liepos 7 d. nusikaltimo prekybos centre „Iki Varniai“) - laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 238 str. 1 d. (dėl 2005 m. gegužės 6 d. nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5, 6 d., paskirtos bausmės - kaip nuosprendyje nurodyta pagal BK 287 str. 1 d. vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir pagal BK 238 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausmė – subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas sulaikius ir suėmus nuo 2005 m. gegužės 26 d. iki 2006 m. birželio 14 d. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartimi patikslintas laikas, išbūtas sulaikius ir suėmus, ir į R. Š. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2005 m. gegužės 25 d. iki 2006 birželio 14 d.

R. Š. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 str. 2 d. 7, 8 p., 284 str. 1 d., 187 str. 1 d., 253 str. 2 d., išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

R. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 237 str. 1 d., išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš D. M. , D. K. ir L. B. priteista solidariai nukentėjusiajam G. K. 3000 Lt turtinei ir 47000 Lt neturtinei žalai atlyginti, bei Valstybinei ligonių kasai 923 Lt.

Aprašomoji dalis

n u statė:

D. K. , L. B. ir D. M. nuteisti už tai, kad 2005 m. gegužės 6 d., apie 16 val. 15 min., veikdami organizuotoje grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais – važiuojamoje kelio dalyje sustabdydami ir palikdami stovėti įvykio metu naudotus automobilius „BMW“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu blokuodami nukentėjusiojo G. K. automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip atimdami galimybę G. K. pasišalinti iš įvykio vietos – demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomeninę rimtį ir tvarką, iš anksto tarpusavyje suderintais veiksmais užpuolė savo automobilyje sėdintį nukentėjusįjį ir, sunkiai sutrikdė G. K. sveikatą: L. B. pistoletu „TT“ kitų žmonių – kulkos skriejimo kryptimi stovinčių D. K. ir D. M. , taip pat nukentėjusiojo – gyvybei pavojingu būdu šovė ne mažiau kaip vieną kartą į G. K. , D. K. ir D. M. dviem pistoletais „TT“ kitų žmonių – kulkos skriejimo kryptimi stovinčių L. B., taip pat nukentėjusiojo – gyvybei pavojingu būdu šovė ne mažiau kaip tris kartus į G. K. , nenustatytas asmuo ir D. M. , tęsdami nusikalstamus veiksmus sudavė ne mažiau 10 kartų kumščiais nukentėjusiajam į galvos sritį. Šių bendrų, pažeidžiančių viešąją tvarką veiksmų pasėkoje D. K. , L. B. ir D. M. sužalojo G. K. kairės ir dešinės kojų šlaunis, dešinį pakinklį ir dešinę blauzdą, tuo kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu sunkiai sutrikdydami jo sveikatą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 str. 2 d. 7 p. ir 284 str. 1 d.

Taip pat D. K. , L. B. ir D. M. nuteisti už tai, kad 2005 m. gegužės 6 d., apie 16 val. 15 min., veikdami organizuotoje grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), šaudydami iš šaunamųjų ginklų į nukentėjusįjį G. K. , sėdintį automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadino svetimą turtą: peršovė automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių stiklą, vairuotojo sėdynę, kilimėlį ir automobilio dugną, tuo padarydami nukentėjusiajam 1500 Lt dydžio turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d.

Taip pat D. K. , L. B. ir D. M. nuteisti už tai, kad 2005 m. gegužės 6 d., apie 16 val.15 min., veikdami organizuotoje grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, šaudydami iš „TT“ markės pistoletų į nukentėjusįjį G. K. , viso iššaunant ne mažiau kaip keturis kartus, neteisėtai, t.y. neturėdami leidimo, sunkaus G. K. sveikatos sutrikdymo ir jo turto sugadinimo metu laikė ir nešiojo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir keturis šaudmenis, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 2 d.

R. Š. nuteistas už tai, kad 2004 m. liepos 7 d., apie 14 val., viešoje vietoje prekybos centro „IKI Varniai“, esančio (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, nesumokėjęs už butelį su alkoholiniu gėrimu „Alitos brendis“, atsuko jo kamštelį, pažeidė prekės pakuotę, dalį turinio įsipylė į stiklinę, už kurią taip pat buvo nesumokėjęs, o gavęs pastabą dėl netinkamo elgesio iš parduotuvės apsaugą vykdančio darbuotojo M. L. , išplūdo jį necenzūriniais žodžiais ir smogė jam kumščiu į veidą, tuo savo įžūliais veiksmais pademonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomeninę rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad, žinodamas apie D. M. , L. B. ir D. K. padarytą 2005 m. gegužės 6 d. labai sunkų nusikaltimą – G. K. padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą - be svarbios priežasties, apie tai nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 238 str. 1 d.

R. Š. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad jis 2005 m. gegužės 6 d., apie 16 val. 15 min., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su D. M. , D. K. ir L. B. , viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), iš anksto suderintais įžūliais veiksmais – važiuojamoje kelio dalyje sustabdydami ir palikdami stovėti įvykio metu naudotus automobilius „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu blokuodami nukentėjusiojo G. K. automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip atimdami galimybę G. K. pasišalinti iš įvykio vietos – demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomeninę rimtį ir tvarką, iš anksto tarpusavyje suderintais veiksmais užpuolė savo automobilyje sėdintį nukentėjusįjį ir dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė G. K. sveikatą: L. B. pistoletu „TT“ kitų žmonių – kulkos skriejimo kryptimi stovinčių D. K. ir D. M. , taip pat nukentėjusiojo – gyvybei pavojingu būdu šovė ne mažiau kaip vieną kartą į G. K. , D. K. ir D. M. dviem pistoletais „TT“ kitų žmonių – kulkos skriejimo kryptimi stovinčių L. B. ir R. Š. , taip pat nukentėjusiojo – gyvybei pavojingu būdu šovė ne mažiau kaip tris kartus į G. K. , tada R. Š. ir D. M. , tęsdami nusikalstamus veiksmus sudavė ne mažiau 10 kartų kumščiais nukentėjusiajam į galvos sritį. Šių bendrų, pažeidžiančių viešąją tvarką veiksmų pasėkoje R. Š. sužalojo G. K. kairės ir dešinės kojų šlaunis, dešinį pakinklį ir dešinę blauzdą, tuo dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą ir tokiais savo veiksmais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 str. 2 d. 7, 8 p. ir 284 str. 1 d.

Taip pat R. Š. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad 2005 m. gegužės 6 d., apie 16 val. 15 min., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su D. M. , D. K. ir L. B. , viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), bendrininkams šaudant iš šaunamųjų ginklų į nukentėjusįjį G. K. , sėdintį automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadino svetimą turtą: peršovė minėto automobilio vairuotojo durelių stiklą, vairuotojo sėdynę, kilimėlį ir automobilio dugną, tuo padarydamas nukentėjusiajam 1500 Lt dydžio turtinę žalą, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d.

Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad 2005 m. gegužės 6 d., apie 16 val. 15 min., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su D. K. , D. M. ir L. B. , bendrininkams šaudant ne mažiau kaip iš trijų pistoletų „TT“ ir ne mažiau kaip keturis kartus į nukentėjusįjį G. K. , neteisėtai, t.y. neturėdamas leidimo, sunkaus G. K. sveikatos sutrikdymo ir jo turto sugadinimo metu laikė ir nešiojo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir keturis šaudmenis, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 2 d.

R. K. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad 2005 m. gegužės 6 d., iš anksto nepažadėjęs, po 16 val. 15 min., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paimdamas D. K. drabužius, kuriais pastarasis vilkėjo labai sunkaus nusikaltimo – G. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo, metu iki 2005 m. gegužės 17 d. 9 val. 30 min. laikydamas juos savo žmonai L. J. priklausančiame automobilyje „VW Golf“, Nr. (duomenys neskelbtini), neinformuodamas policijos pareigūnų apie jų priklausomybę bei neigdamas jų paėmimo iš D. K. 2005 m. gegužės 6 d. po 16 val. 15 min. faktą, slėpė su nusikaltimu susijusius ir turinčius įrodomosios reikšmės dalykus – D. K. nusikaltimo metu vilkėtus drabužius, ant kurių liko šūvio pėdsakų dalelių, vienarūšių su rastomis įvykio vietoje, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 237 str. 1 d.

- D. M. pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., ir už nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 7, 8 p., padarymą paskirti laisvės atėmimo bausmę aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. l, 4, 5 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis skundžiamu nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams.

- D. K. pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., ir už nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 7, 8 p., padarymą paskirti laisvės atėmimo bausmę aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. l, 4, 5 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis skundžiamu nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams.

- L. B. pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., ir už nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 7, 8 p., padarymą paskirti laisvės atėmimo bausmę aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. l, 4, 5 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis skundžiamu nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams.

- R. K. pagal BK 237 str. l d. ir paskirti bausmę trisdešimt parų arešto.

- R. Š. pagal BK 135 str. 2 d. 7, 8 p., 284 str. l d., 187 str. l d., 253 str. 2 d. ir paskirti bausmes:

- pagal BK 135 str. 2 d. 7, 8 p. – laisvės atėmimo penkeriems metams;

Vadovaujantis BK 63 str. l, 4, 5d., bausmes už nusikaltimų, numatytų BK 135 str. 2 d. 7, 8 p., 284 str. l d., 187 str. l d. padarymą, taip pat bausmę, skirtą skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. l d. padarymą, subendrinti apėmimo būdu ir skirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta skundžiamu nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 253 str. 2 d. padarymą, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams.

Byloje nenustatyta, kad apeliantas kada nors būtų turėjęs šaunamąjį ginklą ar šaudmenis. Tik nukentėjusysis G. K. tvirtina matęs apeliantą šaunant į jį šaunamuoju ginklu pistoletu „TT". Tačiau šie jo parodymai bylos tyrimo metu nepatvirtinti ir nepatikrinti kitais bylos duomenimis, todėl jie negali būti pripažinti įrodymais ir neturi įrodomosios galios.

Teismo išvada, kad nusikaltimas padarytas dalyvaujant nenustatytam asmeniui, prieštarauja tiek kaltinimui, tiek apelianto ir kitų nuteistųjų parodymams apie tai, kad su jais kartu buvo A. K., dar vadinamas „S.“. Šią aplinkybę patvirtina protokolas apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus. Teismas nepagrįstai netyrė šio fakto. Be to, byloje nėra duomenų, kad A. K. būtų pasišalinęs iki įvykio. Teismas visiškai nesiaiškino apie pastarojo asmens buvimą ar nebuvimą įvykio vietoje, įvardindamas jį tik „nenustatytu asmeniu“. Tačiau apeliantas tvirtina, kad šis „nenustatytas asmuo“ yra A. K. .

Apeliantas skunde nurodo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 238 str. 1 d., padarymo atsiradimo sąlygas, šios veikos sudėties požymius. Teigia, kad jei asmuo apie jam žinomą labai sunkų nusikaltimą nepraneša būdamas įsitikinęs, jog teisėsaugos institucijos jau informuotos apie įvykdytą nusikalstamą veiką, tada nėra nusikaltimo, numatyto BK 238 str. 1 d., sudėties. Apeliantas mano, kad teismas jį pagrįstai išteisino pagal BK 135 str. 2 d. 7, 8 p., 187 str. 1 d. ir 253 str. 2 d. Tačiau nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas, sėdėdamas A. K. automobilyje, kuriuo kartu važiavo nuteistieji D. K. bei L. B. ir kuris sustojo už dviejų metrų nuo nukentėjusiojo automobilio, matydamas iš nukentėjusiojo automobilio išlipantį su ginklu rankose L. B. , girdėdamas šūvius bei stebėdamas įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis G. K. , suprasdamas apie padarytą labai sunkų nusikaltimą, nepranešė apie jį teisėsaugos institucijoms, ir tokius veiksmus kvalifikavo kaip nepranešimą apie nusikaltimą. Apeliantas teigia, kad šios teismo išvados pagrįstos tik prielaidomis. Nuosprendyje nėra duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas turėjo suprasti ir suprato apie nukentėjusiajam padarytą sunkų sužalojimą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas įvykio metu nebuvo išlipęs iš automobilio. Nors apeliantas girdėjo šūvius, tačiau įvykis įvyko labai netikėtai ir staigiai, todėl per tokį trumpą laiko tarpą jis negalėjo suvokti nei kas šaudė, nei kam pataikė, nei kokie sužalojimai padaryti, nei kad tie šūviai kelia pavojų kitų žmonių gyvybei. Nurodo, kad tik teismo medicinos specialistai, įvertinę nukentėjusiojo G. K. patirtus sužeidimus, padarė išvadą, jog jo sveikata sutrikdyta sunkiai. Nurodo, kad būdamas automobilyje, pats labai išsigando ir sutriko. Šis išgąstis sutrukdė jam aiškiai suvokti susidariusią situaciją, tiksliai įvertinti konflikte dalyvavusių asmenų veiksmus bei šiais veiksmais sukeltas pasekmes. Grįžus į automobilį nuteistajam L. B. ir A. K. , jie nedelsiant iš įvykio vietos išvažiavo, todėl apeliantas neturėjo galimybių matyti, ar automobilyje „BMW“ sėdėjęs žmogus buvo sužalotas. Bylos medžiaga bei teismo padarytos išvados apie tai, kad nusikalstamais veiksmais buvo pažeista visuomenės rimtis ir tvarka, rodo, jog viskas vyko viešoje vietoje. Vykusį incidentą matė aplinkiniai, kurie buvo apklausti ir davė parodymus apie jų matytas aplinkybes. Apeliantas matė, kad įvykio vietoje buvo su įvykiu neturinčių nieko bendro pašalinių žmonių. Todėl teigia, kad kiekvienas iš jų galėjo pakviesti policijos darbuotojus ir informuoti apie buvusį susišaudymą. Be to, vykstant konfliktui, Neries gatvėje pasirodė policijos automobilis, kurio buvimas toje vietoje paskatino nuteistąjį L. B. ir A. K. grįžti į automobilį ir pasišalinti iš įvykio vietos. Nurodo, kad būtent ši aplinkybė bei suvokimas, jog policijos pareigūnams žinoma apie įvykį Neries krantinėje, paskatino jį vengti pakliūti į teisėsaugos institucijų darbuotojų akiratį. Kadangi jis buvo įsitikinęs, jog teisėsaugos institucijos jau informuotos apie įvykdytą nusikalstamą veiką, todėl jo veiksmuose nėra nepranešimo apie nusikaltimą sudėties. Šis jo įsitikinimas turėjo realų pagrindą ir sutapo su realiomis aplinkybėmis. Apeliantas nurodo, kad tą pačią dieną, kai nukentėjo G. K. , buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jau kitą dieną vienam iš nuteistųjų - D. M. - buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką. Todėl apeliantas teigia, jog baudžiamuoju įstatymu saugomas gėris - normali teisėsaugos bei teisingumo įstaigų veikla išaiškinant nusikaltimus ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas - nebuvo pažeistas. Be to, jis neturėjo jokių galimybių informuoti teisėsaugos įstaigų apie įvykį anksčiau nei tai padarė kiti asmenys. Nes įvykio metu ir po jo, jis sėdėjo A.K. automobilyje, todėl pastarajam ir nuteistajam L. B. išvažiuojant iš įvykio vietos, buvo kartu išvežtas iš įvykio vietos ir apeliantas, todėl jis niekaip negalėjo informuoti policiją apie įvykusį konfliktą su nukentėjusiuoju. Taip pat, apie minėtą įvykį nepranešė nenorėdamas pats būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nors BK 238 str. 2 d. nėra tokios nuostatos, jog už nepranešimą neatsako asmuo, jeigu jam po pranešimo būtų iškilusi grėsmė pačiam būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d. nurodoma, kad draudžiama versti duoti parodymus ne tik prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, bet ir prieš save. Informuodamas teisėsaugos įstaigas apie minėtą įvykį, pats būtų rizikavęs būti patrauktas kaip įtariamasis. Vėlesni faktai patvirtino, kad toks spėjimas buvo realus, nes jis buvo sulaikytas, suimtas bei apkaltintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 str. 2 d. 7, 8 p., 187 str. 1 d. ir 253 str. 2 d. Todėl mano, kad teismas, nuteisdamas apeliantą pagal BK 238 str. 1 d., pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą minėtą principą ir patraukė apeliantą baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis nesuteikė informacijos apie nukentėjusiojo atžvilgiu padarytus veiksmus, leidžiančios ir patį apeliantą apkaltinti nusikalstamų veikų padarymu. Todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 238 str. 1 d., sudėties.

Nuteistųjų D. M. , D. K. , L. B. skundai tenkinami iš dalies, o prokuroro - atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių D. M. , D. K. ir L. B. kaltę dėl tyčinio sunkaus G. K. sveikatos sutrikdymo.

Nuteistasis D. K. neginčija šovęs į nukentėjusįjį, tačiau neigia, kad šio nusikaltimo padaryme dalyvavo D. M. ir tvirtina, jog L. B. nukentėjusįjį sužalojo netyčia, t.y. bandydamas iš pastarojo atimti ginklą. Iš esmės tokios pozicijos laikosi ir apeliantai L. B. bei D. M. .

Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į įvykio situaciją, užpuolikų skaičių, negalima tikėtis, jog iš dviejų pusių šaudomas žmogus galėtų įsidėmėti visas tyrimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir tai, kuriam iš jį užpuolusių asmenų iš rankų išmušė ginklą ir kokiu momentu iš įvykio vietos pasišalino nuteistieji.

Vėlesnėse apklausose po D. K. ir L. B. atpažinimo ir teisme G. K. nuosekliai aiškino, kad į jį šovė D. K. , L. B. ir D. M. . Kolegijos nuomone byloje nėra jokių duomenų (jų nenurodo ir apeliantai), patvirtinančių, jog nukentėjusysis turėtų pagrindą apkalbėti D. M. ar L. B. . Kolegija taip pat netiki apeliantų teiginiais, kad G. K. užpuolimo metu turėjo ginklą, nes tokiu atveju (matydamas jo mašiną užblokuojančius ir prie jo besiartinančius ginkluotus užpuolikus), juo (ginklu) būtų be jokios abejonės pasinaudojęs, nežiūrint galimos atsakomybės už neteisėtą šaunamojo ginklo įgijimą ar laikymą.

Kolegija sutinka su teismo išvadomis dėl liudytojų A. P. ir R. Š. parodymų vertinimo ir todėl plačiau šių parodymų neaptarinėja. Pažymėtina tik tai, kad vien ta aplinkybė, jog A. P. (D. M. sugyventinė) praėjus devyneriems mėnesiams po įvykio pradėjo geriau prisiminti kokiais rūbais 2005 m. gegužės 6 d. buvo apsirengęs G. M., kelia rimtų abejonių dėl jos parodymų patikimumo.

Iš tiesų, ikiteisminio tyrimo pareigūnai atsisakė apklausti D. M. prašomus liudytojus R. Š. ir A. D., nurodydami pakankamai pagrįstus argumentus (t. 5, b. l. 181). Apygardos teismas šį nuteistojo prašymą patenkino ir paminėtus liudytojus apklausė, tačiau jų parodymai yra visiškai neinformatyvūs.

Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistųjų D. K., D. M. ir L. B. kaltės ir atsakomybės klausimus, neturi esminės reikšmės ar į nukentėjusįjį buvo šauta ir pataikyta tris ar keturis kartus. Svarbu yra tai, kad neabejotinai įrodyta, jog į G. K. po vieną kartą nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis šovė D. M. ir L. B. ir vieną ar du kartus D. K. . Šiuo atveju taip pat nesvarbu kieno šūvis sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, nes visi paminėti nuteistieji veikė bendrai ir pagal faktines bylos aplinkybes be jokios abejonės numatydami galimų nusikalstamų padarinių alternatyvą, t. y. sunkų ar nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu atveju visų jų nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojamos pagal atsiradusius padarinius.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog trys šovinių tūtelės rastos automobilio kairėje pusėje (t. 1, b. l. 6-13). Tai niekaip nesiderina su nuteistųjų parodymais, kad iš kairės pusės į nukentėjusįjį du kartus šovė tik D. K. . Tai reiškia, kad šovinių tūtelių suradimo vieta dėl įvairiausių pašalinių faktorių (rikošetas, pašalinių asmenų ar pačių iš įvykio vietos bėgančių nuteistųjų tūtelės kliudymas) gali nesutapti su jų tikėtina išmetimo iš vamzdžio vieta.

Priešingai nei teigia L. B., specialistas nei patvirtino, nei paneigė apelianto versijos apie sužalojimo padarymo nukentėjusiajam mechanizmą, o jo (apelianto) samprotavimai apie sužalojimo pobūdį ir žaizdų kanalų kryptis (šaunant pro pravertą langą) kaip tik prieštarauja specialisto paaiškinimams apygardos teisme (t. 2, b. l. 27-29). L. B. nenurodo kokiu būdu reikėtų tikrinti nukentėjusiojo parodymus ir kodėl BPK 20 str. 3 d. prasme jie negali būti pripažįstami įrodymais. Kolegijos nuomone, nukentėjusiojo parodymų, kaip savarankiško įrodymų šaltinio įrodomoji vertė yra aiški. Šį įrodymą pirmosios instancijos teismas vertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų.

Priešingai nei tvirtina D. K. , nuosprendis dėl jo, D. M. , L. B. kaltės tyčia sutrikdžius G. K. sveikatą nėra grindžiamas prielaidomis. Šioje nuosprendžio dalyje taip pat nėra tokių teiginių, kuriuos nurodo paminėtas apeliantas (,,galėjo“, ,,tikėtina“).

D. K. pripažįsta, kad tyčia šovė į nukentėjusįjį ir jį sužalojo, todėl skundo argumentas esą teismas perkėlė jam įrodinėjimo pareigą yra nelogiškas. Kolegija nemato prasmės aiškintis dėl kokių priežasčių D. K. įsigijo ginklą. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ne G. K. , bet D. K. su D. M. ir L. B. užpuolė nukentėjusįjį ir prieš jį panaudojo ginklą.

BPK 255 str. 1 d. nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl to tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. V. K. šioje byloje nebuvo pareikšti įtarimai ir byla dėl jo padarytų nusikalstamų veikų nebuvo perduota teismui bei nėra nutraukta dėl jo mirties. Todėl kartu su nuteistaisiais buvusį asmenį apygardos teismas šiuo atveju galėjo įvardinti tik kaip nenustatytą asmenį. Tuo nuteistųjų teisė į gynybą nebuvo pažeista.

Kolegijos nesaisto ir negali saistyti 2005 m. birželio 8 d. Kauno apygardos teismo teisėjo nutartis, kuria buvo panaikinta žemesnės instancijos teismo nutartis skirti D. M. kardomąją priemonę – suėmimą (t. 3, b. l. 32). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje nutartyje esantys teiginiai, esą G. K. nenurodo, jog D. M. prieš jį panaudojo ginklą neatitinka, tikrovės ir tik parodo, jog skundą nagrinėjęs teisėjas nebuvo susipažinęs su baudžiamąja byla, nes priešingus parodymus nukentėjusysis buvo davęs ne vieną kartą (t. 1, b. l. 29-30, 34-43, 45).

Iš teismo medicinos specialisto išvados (t. 1, b. l. 59-60) matyti, kad jis G. K. pirmą kartą apžiūrėjo 2005 m. gegužės 20 d., t. y. praėjus 14 dienų po įvykio. Šios išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad teisiamasis paaiškino, jog užpuolikai mušė jį į sprandą. Tačiau natūralu, kad po tokio laiko sužalojimų kitose kūno vietose (išskyrus šautinius sužalojimus kojose) nebuvo nustatyta. Taip pat nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad pristačius jį į gydymo įstaigą, medicinos darbuotojai didžiausią dėmesį kreipė į šautinius sužalojimus ir todėl nefiksavo ir medicininiuose dokumentuose neaprašė nežymių sužalojimų galvos ar sprando srityje.

L. B. yra teisus tvirtindamas, kad teismas suklydo nuosprendyje aptardamas jo parodymus. Iš tiesų, teisiamojo posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad L. B., ,,eidamas link G. K. automobilio savo ginklą laikė iš priekio, užsikišęs už kelnių diržo, ir ištraukė jį kai pamatė G. K. rankose ginklą“ (t. 7, b. l. 41-42). Tokius parodymus, kalbėdamas apie savo veiksmus, davė D. K. . Tačiau ši klaida dar nepaneigia teismo išvados, kad D. K. , L. B. , D. M. kaltė dėl tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta. Kolegijos nuomone, šiame ir skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų visetas paneigia itin nenuoseklius L. B. ir D. M. parodymus apie G. K. sužalojimo aplinkybes ir kiekvieno bendrininko nusikalstamų veikų apimtį.

Pirmosios instancijos teismas iš D. K. , L. B. ir D. M. pareikštų kaltinimų pašalino sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantį požymį – chuliganiškas paskatas. Iš visos baudžiamosios bylos ir pačio ikiteisminio tyrimo kryptingumo, siekiant nustatyti aptariamo nusikaltimo užsakovus ir tikruosius motyvus, aiškiai matyti, jog patys tyrėjai netikėjo ir netiki, kad G. K. buvo sužalotas dėl chuliganiškų paskatų. Tai, kad jiems nepavyko nustatyti kitų nusikaltimo padarymo motyvų, nereiškia, kad tokiu atveju lieka vienintelis negatyvus motyvas – chuliganiškos paskatos. Kolegijos nuomone, šiuo atveju kaltinamoji institucija painioja dėl asmeninių ar kitokių nenustatytų paskatų padarytą nusikalstamą veiką, kurios metu buvo pažeista viešoji tvarka, su nusikalstamos veikos padarymu dėl chuliganiškų paskatų.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusysis ir dalis nuteistųjų buvo pažįstami. G. K. tvirtina, kad D. K. jį buvo įžeidęs. Tai leidžia daryti išvadą, kad G. K. buvo sužalotas dėl asmeninių, o ne dėl chuliganiškų paskatų, kurios paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ar elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstą menkavertę dingstį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 19 punkte, kurio nuostatos taikytinos ir sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju, išaiškinta, kad nužudymas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 1 d., jei nėra kitų 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių. Jei nužudydamas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kaltininkas sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. ir 284 str.

Būtent tokios faktinės aplinkybės nustatytos šioje baudžiamojoje byloje. Kolegija daro išvadą, kad sunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo sveikatą dėl asmeninių paskatų, D. K. , D. M. ir L.B. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Paminėtų nuteistųjų veiksmai (nukentėjusiojo automobilio užblokavimas, bandymas ištemti G. K. iš jo, smūgių sudavimas ir šaudymas į nukentėjusįjį) be jokios abejonės buvo įžūlūs. Todėl jų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip sunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 str. 1 d.) sutaptis.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistieji D. K., D. M., L. B., šaudydami į nukentėjusįjį, peršovė jo automobilio stiklą, sėdynę, automobilio dugną. Kad tokio pobūdžio turto sugadinimas buvo padarytas objektyviai patvirtina įvykio vietos automobilio apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 6-12, 17-23). Todėl šių nuteistųjų nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 str. 1 d.

Tačiau apygardos teismas be pagrindo D. K. , D. M. ir L. B. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 135 str. 2 d. 7 p. (kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu).

Kaltinamajame akte ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išdėstant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nurodyta, kad sunkaus sveikatos sutrikdymo būdas buvo pavojingas nukentėjusiojo ir visų nusikalstamą veiką padariusių bendrininkų gyvybėms. Toks kaltinimas ir nusikalstamos veikos padarymo būdo aprašymas nuosprendyje yra iš principo negalimas, nes tyčinis sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas pats savaime yra pavojingas gyvybei. Prieštarauja baudžiamosios teisės teorijai, teismų praktikai ir elementariai logikai teismo išvada, kad bendravykdytojų daromas nusikaltimas (sunkus sveikatos sutrikdymas) dar gali būti pavojingas jų pačių gyvybei. Šiuo atveju D. K. yra teisus, teigdamas, kad vadovaujantis tokia logika nuteistuosius reikėtų pripažinti nukentėjusiaisiais.

Byloje taip pat nėra jokių patikimų įrodymų, kad nuteistieji laikė ir nešiojo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje savo išvadų visai nemotyvavo dėl aiškios priežasties – tokių įrodymų byloje nėra. Kolegijos nuomone, byloje yra duomenų, kad nusikaltimo padarymo metu buvo panaudoti mažiausiai du šaunamieji ginklai. Tai matyti iš specialisto išvados (t. 1, b. l. 133-137). Kad šaunamųjų ginklų buvo daugiau galima daryti tik prielaidą, o prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį negalima. Bet kokiu atveju, abejonių dėl šios pirmosios instancijos teismo išvados yra daug. Jų nukentėjusiojo parodymai nepašalina. Priešingai, iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 53-54) seka, kad vienu ir tuo pačiu ginklu galėjo šauti į jį D. M. ir D. K. , perduodami jį (ginklą) vienas kitam.

Abejonių dėl nuteistiesiems inkriminuojamų šaunamųjų ginklų skaičiaus (ne mažiau trys) pašalinti nėra galimybės, todėl šios abejonės turi būti vertinamos nuteistųjų naudai. Dėl šių aplinkybių D. K. , D. M. ir L. B. nusikalstama veika iš BK 253 str. 2 d. perkvalifikuotina į BK 253 str. 1 d.

Nuteistieji D. M. , D. K. ir L. B. savo apeliaciniuose skunduose ginčija organizuotos grupės buvimą. Didžioji dalis jų skunduose esančių argumentų yra pagrįsti ir įtikinami. Jų paneigti kolegija neturi galimybės. Tuo tarpu skundžiama nuosprendyje nėra nei vieno sakinio, pagrindžiančio išvadą, kad nuteistieji veikė organizuotoje grupėje. Kad bendrininkų grupė buvo organizuota paprastai sprendžiama pagal bylos aplinkybes. Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria ir suderina numatomo bendrai padaryti nusikaltimo ar nusikaltimų momentus, t. y. paruošia ir suderina nusikaltimo padarymo planą, išanalizuoja jo padarymo ir slėpimo mechanizmą, pasiskirsto vaidmenimis, sutaria dėl nusikaltimo padarymo vietos ir laiko. Neretai atliekami ir tam tikri pasirengimo nusikaltimui veiksmai.

Tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, iš nuteistųjų parodymų, kurie šiuo atveju yra nepaneigiami, seka, kad nusikaltimas buvo padarytas spontaniškai, pastebėjus įvykio vietoje nukentėjusįjį. Tai patvirtina prieš pat nusikaltimo padarymą įvykęs telefoninis pokalbis tarp D. K. ir D. M. (t. 2, b. l. 8), iš kurio seka, kad elementarus išankstinis susitarimas padaryti nusikaltimą atsirado betarpiškai prieš šio nusikaltimo padarymą. Tokią išvadą patvirtina telefoninio pokalbio metu (t. 2, b. l. 5) užfiksuota L. B. kalba (,,Visai netyčia gavosi. Čia ekspromtu viską padarėme ką turėjome padaryti senai“). Tai, kad bendrininkai iš dviejų pusių užblokavo nukentėjusiojo automobilį ir šaudė stovėdami skirtingose jo pusėse ar slėpė nusikaltimo įrankius ir slėpėsi patys tik parodo, kad nuteistieji veikė paprastoje bendrininkų grupėje, kurios organizuotumas šiuo atveju nesiekė bendrininkavimo organizuotoje grupėje lygio.

Dėl šių aplinkybių iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinas teiginys, kad D. K. , D. M. ir L. B. veikė organizuotoje grupėje ir nuoroda į BK 60 str. 1 d. 2 p. Nustatytina, kad paminėti nuteistieji veikė bendrininkų grupėje.

Kolegijos nuomone apygardos teismas pagrįstai R. Š. išteisino pagal BK 135 str. 2 d. 7, 8 p., 284 str. 1 d., 187 str. 1 d., 253 str. 2 d. Prokuroro apeliaciniame skunde nėra jokių įtikinamų argumentų, paneigiančių šį teismo sprendimą.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos draudžia atmesti vienus įrodymus be jokių motyvų, t. y. vien todėl, kad jie yra nepalankūs kaltinimui ar gynybai. Būtent taip (naudingai kaltinimui) nuteistųjų parodymus, kurie BPK 20 str. 3 d. prasme, nežiūrint jų specifiškumo, taip pat yra savarankiški įrodymų šaltiniai, siūlo vertinti prokuroras. Pažymėtina, jog prokuroro skunde išdėstytas nuteistųjų parodymų vertinimas, t. y. jų atmetimas visoje apimtyje, nežiūrint į tai, kad jie patvirtina ar paneigia skirtingas, tačiau turinčias reikšmę bylai teisingai išspręsti aplinkybes, prieštarauja pačiai įrodinėjimo proceso sampratai.

Nuteistieji R. Š. , D. K. , D. M. , L. B. tvirtina, jog kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padaryme R. Š. nedalyvavo ir iš automobilio išlipęs nebuvo. Kokie nukentėjusiojo parodymai patvirtina R. Š. kaltę, apeliantas nenurodo ir to negali padaryti, nes G. K. šį nuteistąjį kaltinančių parodymų niekada nedavė. Priešingai, iš jo parodymų seka, kad juodos spalvos automobilyje liko vienas žmogus. R. Š. teigia, kad tai buvo jis. Tai yra nepaneigta. R. Š. pozicija ikiteisminio tyrimo metu ar jo elgesys po nusikaltimo padarymo gali būti vertinamas įvairiai ir nebūtinai taip, kaip siūlo prokuroras. Kokie telefoniniai pokalbiai duoda pagrindą apkaltinti R. Š. , paminėtų nusikalstamų veikų padarymu, prokuroras taip pat nenurodo, juo labiau, kad specialistas, tyręs telefoninius pokalbių įrašus, kuriuose užfiksuoti turintys reikšmę bylai pokalbiai, sąsajų su R. Š. balsu nenustatė. Pokalbiai, dėl kurių specialistas davė tikimybinę išvadą, yra buitinio pobūdžio arba jų turinys nesuprantamas (t. 2, b. l. 30-58). Tokiu būdu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių R. Š. kaltę dėl kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų padarymo.

Nenustačius, kad nuteistieji G. K. sužalojo dėl chuliganiškų paskatų ir perkvalifikavus nuteistųjų D. K. , D. M. ir L. B. nusikalstamų veikų iš BK 135 str. 2 d. 7 p. į BK 135 str. 1 d., R. Š. negali būti pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 238 str. 1 d., nes atsakomybė pagal šį baudžiamąjį įstatymą kyla tik už nepranešimą apie žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą. Tuo tarpu, nusikaltimas, numatytas BK 135 str. 1 d. priskiriamas prie sunkų (BK 11 str. 5 d.). Kiti nusikaltimai (BK 284 str. 1 d., 187 str. 1 d., 253 str. 1 d.), apie kurių padarymą R. Š. nepranešė teisėsaugos institucijoms, taip pat nepriskiriami prie labai sunkių. Todėl R. Š. pagal BK 238 str. 1 d. išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Tokia juridinė situacija daro beprasmiu kitų R. Š. apeliacinio skundo argumentų aptarimą. Kolegija tik pažymi, kad iš esmės visi apeliacinio skundo teiginiai yra įtikinami ir teisiškai pagrįsti.

Priėmus R. Š. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 238 str. 1 d., netenka juridinės galios prokuroro priimtas ir ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtintas nutarimas atnaujinti R. Š. atžvilgiu nutrauktą ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 str. 1 d. dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2004 m. liepos 7 d. prekybos centre ,,Iki Varniai“, esančiame (duomenys neskelbtini). Todėl šioje dalyje baudžiamoji byla R. Š. atžvilgiu nutrauktina (BPK 3 str. 1 d. 5 p.). Byloje nėra jokių duomenų apie R. Š. nuteisimą pagal BK 287 str. 1 d. Teismas ir šiuo atveju (bendrindamas bausmes) suklydo. Todėl nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo, paskirtų pagal BK 287 str. 1 d. ir 238 str. 1 d., naikintina.

Ginčydamas teismo išvadas dėl R. K. išteisinimo prokuroras savo teiginius grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais bandė įrodinėti R. Š. kaltę. Kolegija dar kartą pažymi, kad norint atmesti nuteistųjų ar išteisintojo parodymus nepakanka vien jais netikėti. Būtina nurodyti, kokiais kitais patikimais įrodymais paneigiamos šių asmenų versijos. Tokių įrodymų analizės prokuroras savo skunde faktiškai nepateikia. Apeliantas sąmoningai nutyli, jog specialistas ant D.K. rūbų radęs šūvio pėdsakų daleles, teisme, atsakydamas į prokuroro klausimą, nurodė, kad ant nedėvimų, t. y. automobilyje ant sėdynės gulinčių rūbų šūvio pėdsakai išlieka neribotą laiką (t. 7, b. l. 16). Taigi, ir šis įrodymas nepaneigia, kad šūvio pėdsakai ant D. K. rūbų liko po šaudymo miške 2005 m. gegužės 4 d. Priešingai nei teigia apeliantas, jokių prieštaravimų teismo išvadose dėl D. K. ir D. M. parodymų vertinimo nėra, kadangi dalį paminėtų nuteistųjų parodymų, liečiančių G. K. sužalojimo aplinkybes, teismas atmetė remdamasis nuosprendyje aptartų ir tinkamai įvertintų parodymų visetu. Tuo tarpu D. K. ir R. K. parodymai dėl D. K. rūbų palikimo R. K. vairuojamame automobilyje laiko ir dėl šūvio pėdsakų ant šių rūbų atsiradimo aplinkybių yra nepaneigti. Būtent tokią abejonių nekeliančią išvadą ir padarė apygardos teismas.

Byloje iš tiesų nėra rašytinių duomenų apie nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį. Akivaizdu, kad tokių duomenų nukentėjusysis negalės pateikti perdavus šioje dalyje civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Turtinės žalos padarymo faktas abejonių nekelia. Esant tokiai situacijai kolegija mano, kad BPK 115 str. 2 d. numatytas civilinio ieškinio klausimo išsprendimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo principui, juo labiau, kad ieškinio dydis (2000 Lt už prabangaus automobilio ir rūbų sugadinimą bei 1000 Lt už medikamentus ir tvarsčius) atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, t. y. akivaizdžiai nėra per didelis.

Pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir motyvuotai aptarė neturtinės žalos dydį. Kolegija su nuosprendyje išdėstytais motyvais sutinka ir todėl plačiau jų neaptarinėja.

Byloje nėra padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teismui perduota nagrinėti nepažeidžiant BPK 229 str. 2 d. 2 p. nuostatų motyvuota Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės nutartimi (t. 6, b. l. 11-12).

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad prie D. K. skundo pridėtas dienraščio ,,Lietuvos rytas“ straipsnis ar prokurorų galimas bendradarbiavimas su spauda įtakojo teismą priimti nepalankų nuteistajam sprendimą.

Skirdama D. K. , D. M. ir L. B. bausmes pagal BK 135 str. 1 d. ir 253 str. 2 d., kolegija atsižvelgia į nuteistųjų asmenybes, sveikatos būklę, šeimynines padėtis bei kitas BK 54 str. nurodytas aplinkybes bei į tai, kad iš nuosprendžio šalinama jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikų padarymas organizuotoje grupėje. Nuteistiesiems už jau paminėtų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos bausmės, artimos sankcijų vidurkiams.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad D. K. keitė parodymus, teisme nebuvo iki galo nuoširdus. Todėl nėra pagrindo tariamą D. K. nuoširdų gailėjimąsi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1., 2 p., 2 d. 2 p., 4 d., 327 str. 1 p., 328 str. 1 p., 329 str. 1 p.,

n u sprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį dėl R. Š. nuteisimo pagal BK 238 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

R. Š. pagal BK 238 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo pažymių.

Nuosprendžio dalį dėl R. Š. nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. (dėl 2004 m. liepos 7 d. prekybos centre „Iki Varniai“, (duomenys neskelbtini), padaryto viešosios tvarkos pažeidimo) panaikinti ir baudžiamąją bylą dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nutraukti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. Š. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį dėl D. K. , D. M. ir L. B. nuteisimo pagal BK 135 str. 2 d. 7 p. ir 253 str. 2 d. pakeisti.

- iš BK 135 str. 2 d. 7 p. į BK 135 str. 1 d. ir paskirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę;

- iš BK 253 str. 2 d. į BK 253 str. 1 d. ir paskirti jam dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1, 2 p. ir 6 d., bausmę, paskirtą pagal BK 135 str. 1 d., ir bausmes, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas pagal BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 6 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 253 str. 1 d., ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

- iš BK 135 str. 2 d. 7 p. į BK 135 str. 1 d. ir paskirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę;

- iš BK 253 str. 2 d. į BK 253 str. 1 d. ir paskirti jam dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1, 2 p. ir 6 d., bausmę, paskirtą pagal BK 135 str. 1 d., ir bausmes, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas pagal BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 6 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 253 str. 1 d., ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

- iš BK 135 str. 2 d. 7 p. į BK 135 str. 1 d. ir paskirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę;

- iš BK 253 str. 2 d. į BK 253 str. 1 d. ir paskirti jam dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1, 2 p. ir 6 d., bausmę, paskirtą pagal BK 135 str. 1 d., ir bausmes, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas pagal BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 6 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 253 str. 1 d., ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies D. K. , D. M. ir L. B. inkriminuotą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamų veikų padarymą organizuotoje grupėje.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.