Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. F. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. Š., valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sesuo A. Š.. Pareiškėjas, nepraleisdamas įstatymu nustatymo trijų mėnesių termino palikimui priimti, po savo sesers mirties kreipėsi į notaro biurą ir priėmė jos palikimą. Tačiau pasikreipus į notarą paaiškėjo, jog pati A. Š. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po savo dukros S. Š. (toliau – ir palikėja), mirties (duomenys neskelbtini), ir paveldėjimo bylos neužvedė. Pareiškėjo sesuo A. Š. savo mirusios dukros palikimą sudarantį turtą pradėjo faktiškai valdyti, tačiau neturėdama teisinio išprusimo nesuprato, kad nesikreipimas į notarų biurą ateityje gali sukelti nepatogumų. Palikėjos mirties momentu jos vardu viešajame nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota nuosavybės teisė tik į 3/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypo dalis), nors 2002 m. gruodžio 6 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. G-7950 pagrindu ji paveldėjo ir šį nekilnojamąjį turtą: 3/8 dalis buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir buto dalis), 3/8 dalis pastato/sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastato dalis). Nors palikėja S. Š. savo vardu neįregistravo nuosavybės teisės į minėtas buto ir pastato dalis, ir šis turtas liko įregistruotas jos mirusio tėvo P. Š. vardu, tačiau tai nereiškia, jog šis nekilnojamasis turtas palikėjai nepriklausė ir į palikimo apimtį nepatenka. Taigi, mirus palikėjai S. Š. jos palikimą sudarė 3/8 dalys žemės sklypo, 3/8 dalys buto , 3/8 dalys pastato ir jos asmeniniai daiktai, buvę jos gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Palikimą po palikėjos mirties priėmė jos motina A. Š. pradėdama faktiškai jį valdyti ir toliau naudojosi palikėjai priklausiusiais jos asmeniniais daiktais, buvusiais jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, jog iš karto po palikėjos mirties, pareiškėjo V. F. sesuo A. Š. savo lėšomis administravo butą ir kitą nekilnojamąjį turtą, juo naudojosi ir valdė kaip savo turtą - mokėjo su buto išlaikymu susijusius mokesčius, gerino jo būklę ir kitaip juo rūpinosi. Be to, būtent A. Š. rūpinosi palikėja iki pat jos mirties, organizavo jos laidotuves, rūpinosi kapinių tvarkymu ir kitais klausimais. Pareiškėjo duomenimis, A. Š. iki pat savo mirties taip pat naudojosi bei prižiūrėjo ir aukščiau minėtus žemės sklypą bei pastatą, kurių dalys priklausė ir palikėjai. A. Š. žemės sklype augino įvairias daržoves, vaismedžius, o pastatu naudojosi šiltuoju metų laiku - vykdavo praleisti laisvalaikį nuosavame žemės sklype. Pažymėtina, kad nekilnojamasis turtas (butas, žemės sklypas ir pastatas) A. Š. ir jos dukrai, palikėjai S. Š. priklausė dalinės nuosavybes teise ir jų nuosavybės dalys nebuvo atskirtos (atidalintinos). Pareiškėjo sesuo A. Š., nepertraukiamai valdydama jai nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį, neišvengiamai naudojosi, valdė ir disponavo kaip savo nuosavybe ne tik jai priklausančia turto dalimi, bet taip pat ir jos mirusiai dukrai priklausiusia nekilnojamojo turto dalimi. Palikėja S. Š. mirties momentu buvo išsituokusi, turėjo vieną vaiką – M. Š..

Suinteresuotas asmuo M. Š. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė, aplinkybių, paneigiančių palikimo priėmimo faktą, nenurodė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantis medicininis mirties liudijimas Nr. 22-15321590 patvirtina, kad A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas V. F. yra mirusiosios A. Š. brolis, kuris po sesers mirties priėmė jos palikimą, šį faktą pagrindžia byloje esantis 2022 m. kovo 3 d. Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarės G. K. išduotas liudijimas Nr. 1268. Medicininis S. Š. mirties liudijimas Nr. 19-29841442, 2022 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarės G. K. pranešimas Nr. 133 patvirtina, jog A. Š. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po savo dukros S. Š. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla neužvesta. Nekilnojamojo turto registre palikėjos S. Š. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 3/8 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš 2002 m. gruodžio 6 d. Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarės G. K. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. G-7950 matyti, kad po savo tėvo P. Š. mirties, S. Š. paveldėjo jo 3/4 dalis nekilnojamojo turto, kurį sudaro: 1/2 dalis buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato/sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad palikėjos S. Š. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1990 m. kovo 27 d. iki mirties –(duomenys neskelbtini) buvo adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateikti mokesčių apmokėjimo sąskaitos bei kvitai patvirtina, kad A. Š., iškart po palikėjos S. Š. mirties, mokėjo įvairius mokesčius, susijusius su butu, esančiu (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 26 d. kvitas patvirtina, kad A. Š. apmokėjo už paslaugas, susijusias su mirusiosios S. Š. laidotuvėmis.

Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis, konstatuotina, kad po S. Š. mirties jos palikimą priėmė A. Š., kuri palikėjos turtu rūpinosi ir naudojosi kaip savu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo S. Š. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir kt.). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. Š. po dukros S. Š. mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir jį valdė. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad A. Š. aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinis faktas.

Pareiškėjas siekia paveldėti palikimą po savo sesers A. Š. mirties, tačiau neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jo sesuo priėmė palikimą po savo dukros, palikėjos S. Š. mirties ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali. Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėjo V. F. sesuo A. Š. po dukros S. Š. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. F. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė jos motina A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėjusi faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.