Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai D. S.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1962-11-18 Kaliningrado srityje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. 2012 m. sausio mėn. viduryje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuo pievos, esančios Kirslių kaime, Sudargo sen., Šakių raj., priklausančios D. S. pagrobė jai priklausančius 10 rulonų šieno, kurių vertė 500 Lt, tuo nukentėjusiajai D. S. padarė 500 Lt turtinę žalą.

J. A. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad važiavo pagiriu ir pamatė rulonus šieno, pagalvojo, kad šienas nereikalingas, tai nusivilko ir sukrovė prie kelio. Paskui parsivežė į namus. Sužinojo, kad šienas priklauso D. tik tada, kai ji atvyko pas juos. Šieną paėmė sausio 12 d.. jis domėjosi kam priklauso šienas, tačiau kaimynas P. pasakė, jog nežino. Šienas buvo apipuvęs, jo tik dalį gyvuliams sušėrė. Paprastai visi šieną susiveža iki Naujų metų. Bendrovėse šieną sukrauna į kūgius ir palieka laukuose, tai daroma, kai neturi kur dėti. Šienas nebuvo apsaugotas nuo lietaus. Jis parsivežė 10 rulonų ir 5 sunaudojo per savaitę laiko. Kai atvyko nukentėjusioji jis norėjo atlyginti žalą, siūlė po 50 Lt už kiekvieną sunaudotą ruloną. Jis suprato, kad tas šienas paliktas supūti ir niekam nereikalingas.

Nukentėjusioji D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad vasario 26 d. ji su savo draugu važiavo pažiūrėti į savo laukus. Ji neturi daug vietos, kad galėtų pasidėti visą šieną, todėl dalį palieka laukuose. O kai sunaudoja, pasiima likusią dalį. Kai pamatė, kad šienas paimtas, paskambino policijai. Ji įtarė, kad galėjo paimti A., todėl nuvažiavo pas jį ir rado savo šieną. Šienas laukuose nebuvo pridengtas, buvo laikomas lauko sąlygomis. Vertę nurodo vertindama nupjovimą, rulonavimą, savo darbą, vertė yra 50 Lt už ruloną. Kaltinamasis atsiprašė, siūlė pinigus, tačiau ji nesutiko susitaikyti. Po to ji pirko šieną po 45 Lt už ruloną. Ta žeme jie naudojasi nuo 2011 m.

Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. vasario 26 d. kartu su S. važiavo į laukus pažiūrėti šieno. Rado tik vieną ruloną, kiti buvo pavogti. S. įtarė, kad galėjo paimti A. Jie nuvažiavę rado savo šieną ir iškvietė policiją. Šienas lauke buvo paliktas, nes kluonas buvo pilnas. Ji dalį palieka lauke, o paskui parveža. Šienas buvo laikomas lauko sąlygomis. Šieno būklė buvo gera tik paviršius patamsėjęs.

Liudytojas N. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo lietinga vasara, jie vėlai ir mažai pasišienavo. A. rado pamiškėje šieno rulonus. Suprato, kad jie niekam nereikalingi, nes niekas jo nepasiėmė. Tai jie ir parsivežė. Šienas buvo supuvęs, daug reikėjo išmesti. Jie nežinojo, kad ten yra S. žemė, nes ji ten niekada neturėjo žemės. Vėliau jie dar pirko šieno rulonus po 40 Lt.

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta nusikaltimo padarymo vieta. (b.l. 4-8).

J. A. charakterizuojanti medžiaga (b.l. 32-36).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtai įrodymais nustatyta, kad J. A. pamatęs laukuose esančius šieno rulonus, manydamas, jog jie palikti supūti, juos paėmė ir parsivežė į savo namus. Atsižvelgiant į byloje pateiktus ir ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, jog J. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

J. A. kaltinamas pagal BK 178 str. 1 d. dėl šieno rulonų vagystės. Kaip nurodoma kaltinime, J. A. sausio mėnesio viduryje nuo pievos pagrobė 10 rulonų šieno. BK 178 str. 1 d. numatytas nesunkus nusikaltimas, kurio objektyviosios pusės požymiai yra neteisėtas turo pagrobimas. Subjektyviosios pusės požymiai – nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčią. Asmuo suvokia, kad paima ne jam priklausantį turtą ir siekia jį užvaldyti. Kaip matyti, J. A. veiksmuose formaliai yra nurodyto nusikaltimo požymiai, tačiau teismas konstatuoja, kad šie veiksmai nelaikytini nusikalstamais dėl jų mažareikšmiškumo.

Motyvuojamoji dalis

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal BK 37 straipsnį veika gali būti pripažįstama mažareikšme tada, kai ji atitinka konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nedaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti. Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, atsižvelgiama tiek į objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai), tiek į subjektyviuosius (tyčios kryptingumas, motyvai) požymius. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kartu pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-427/2010, 2K-500/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo BK 37 straipsnio taikymo praktiką, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis Nr. 2K-421/2007). Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (kasacinė nutartis Nr. 2K-86/2006). Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus. Padarytos veikos mažareikšmiškumas ir nepavojingumas yra vertinamieji požymiai. Tokiu atveju turi reikšmės žalingų padarinių dydis, dalykas, į kurį buvo kėsintasi, nusikaltimo padarymo būdas, sąlygos ir aplinkybės, kaltės forma, tyčios kryptingumas, motyvai, tikslai.

Kaip jau buvo nurodyta J. A. veiksmai formaliai atitinka jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtį, nes suvokdamas, jog laukuose esantys šieno rulonai jam nepriklauso, juos pasisavino, tačiau šiais veiksmai nebuvo padaryta žala įstatymų saugomoms vertybėms. Pirmiausi veikos mažareikšmiškumas nustatytinas atsižvelgiant į nusikaltimo dalyką – šieno rulonus. Kaip nurodė J. A. jis paėmė šieno rulonus, nes galvojo, kad jie yra niekam nereikalingi. Ir taip suvokti esančias aplinkybes jis turėjo pagrindo, nes šieną jis paėmė sausio mėnesį, tai yra tuo laikotarpiu, kai paprastai šieną, kuris yra reikalingas asmenims, jie būna susivežę. Laukuose buvęs šienas niekaip nebuvo apsaugos nuo aplinkos poveikio, tad tikėtina, jog šienas buvo apipuvęs. Šios aplinkybės leido pagrįstai J. A. susidaryti nuomonę, kad šis šienas galbūt yra niekam nereikalingas. Kadangi šieno rulonai buvo palikti laikuose, nesaugomi ir neprižiūrimi, buvo paveikti oro sąlygų, tad šios aplinkybės gali sudaryti suvokimą, jog šienas yra nereikalingas ir paliktas pūti. Taip pat šį suvokimą sustiprino ir ta aplinkybė, jog anksčiau tie žemės plotai priklausė valstybei, ir juose anksčiau buvo paliekamas šienas, o apie tai, kad šie plotai jau buvo naudojami nukentėjusiosios J. A. nebuvo žinoma. Taigi J. A. suvokė, jog ima ne jam priklausantį turtą, tačiau jis galvojo, kad ima turtą, kuris buvo nereikalingas ir paliktas supūti. Taigi atsižvelgiant į nurodytą, matyti, kad J. A. neteisėti veiksmai, buvo sąlygojimas ne savanaudiškų asmeninių tikslų, o suvokimo, jog paima nereikalingą turtą. Tai patvirtina ir tos aplinkybės, jog nukentėjusiajai atvykus į namus ir jam pasakius, jog jis paėmė jai priklausantį turtą, J. A. geranoriškai sutiko atlyginti padarytą žalą. Šios aplinkybės parodo, kad J. A. atlikti veiksmai nebuvo sąlygojami piktybiškumo ir savanaudiškumo, siekiant užvaldyti svetimą turtą, o tai buvo siekis panaudoti nereikalingą šieną. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad J. A. yra neteistas ir nebaustas administracine tvarka, kas taip pat patvirtina šio asmens nepiktybiškumą ir laikymąsi įstatymų. Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog J. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. BPK 303 str. 4 d. nurodoma, kad nustačius BK 37 str. numatyti pagrindai baudžiamoji byla nutrauktina.

Nukentėjusioji D. S. yra pateikus civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 250 Lt dėl sunaudotų šieno rulonų. Tačiau teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų jos patirtą žalą. Iš bylos duomenų matyti, kad J. A. sunaudojo nukentėjusiajai priklausantį šieną, to neneigia ir pats teisiamasis, tačiau nėra duomenų apie sunaudoto turto vertę. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad ji vertina savo šieną po 50 Lt už ruloną, atsižvelgdama į savo įdėtą darbą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog padaryta žala yra skaičiuojama pagal pagrobto turto vertę nusikaltimo padarymo metu. Pati nukentėjusioji nurodė, kad po to ji pirko šieno rulonus po 45 Lt, liudytoja N. U. nurodė, jog jie pirko po 40 Lt už ruloną. Kadangi teismas atsižvelgia į tai, kad J. A. sunaudotas šienas buvo paveiktas oro sąlygų, tai yra nebuvo pačios geriausio kokybės, tai leidžia daryti išvadą, kad nustatytinas žalos dydis būtų po 40 Lt už šieno ruloną. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiosios D. S. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir jai priteistina 200 Lt padarytos žalos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297-298, 301-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 str. nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir bylą nutraukti.

Nukentėjusiosios D. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Lt (du šimtai Lt) D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teismui.

Nuorašas tikras.