Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-54-351/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-21
Bylos Nr.
1-54-351/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46050-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virgina Pankauskienė
Kaltinamasis
I. D.
Nukentėjusysis
A. E.
Baudžiamoji byla Nr. 1-54-351/2016(Proceso Nr. 1-01-1-46050-2015-6)
Procesinių sprendimų kategorija 1.2.4.6.8.; 1.2.26.1.;(S)2.1.12.2.3.2.; 1.1.7.2.5.;1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.1.8.10.ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 21 d.Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant prokurorui Robertui Kasnauskui, kaltinamajam I. D., nukentėjusiajam A. E., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8p.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. 2015 m. rugpjūčio 10 d., apie 01.00 val., Šilutės r., Degučių k., Kalininkų g. ties namu Nr.1, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, be jokios priežasties, A. E. vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, prie Šilutės r., Degučių k., Mirglono g., esančios autobusų stotelės, ranka apkabinęs A. E. per kaklą ir taip jį laikydamas, tyčia sudavė A. E. ne mažiau 4 kartus kumščiu į veidą ir jį pargriovęs spyrė ne mažiau 3 kartus į galvą ir ne mažiau 2 kartus į dešinę ranką ir taip nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Be to, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 10 d., apie 01.00 val., Šilutės r., Degučių k., Kalininkų g. ties namu Nr.1, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, be jokios priežasties, A. E. vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, prie Šilutės r., Degučių k., Mirglono g., esančios autobusų stotelės, ranka apkabinęs A. E. per kaklą ir taip jį laikydamas, tyčia sudavė A. E. ne mažiau 4 kartus kumščiu į veidą ir jį pargriovęs spyrė ne mažiau 3 kartus į galvą ir ne mažiau 2 kartus į dešinę ranką, ir padarė veido sumušimą su nosies minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulų lūžimu, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, viršutinės lūpos minkštųjų audinių patinimą su gleivinės žaizda, viršutinių dešiniųjų 11-to ir 12-to dantų vaikinų lūžimą, kas nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Dėl pareikšto kaltinimo I. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 9 d. Degučių k., prie tvenkinio buvo susitikęs su T. C., T. V., A. E.. Visi tą dieną gėrė alų, vėliau brendį. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jokių konfliktų nebuvo. Apie 1 val. visi ėjo pasivaikščioti į Degučių kaimą. Einant gatve jis išgirdo kaip A. E. leido replikas jam „što za ja“. Jis supyko ant A. E. dėl pasakytų įžeidžiančių žodžių ir sudavė A. E. į veidą vieną kartą, o kai A. E. pargriuvo, spyrė kelis kartus. Neigia sudavęs tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime.

I. D. kaltumas įrodytas šiais duomenimis:

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta, esanti Degučių k., Šilutės r., Kalininkų g. ir Mirglono g. prie autobusų stotelės (b.l. 1-4).

Nukentėjusysis A. E. parodė, kad nuo pietų prie Degučių tvenkinio su draugais T. C., T. V. vartojo alkoholį, kartu buvo ir I. D.. Po 24 val., tiksliai laiko nežino, ėjo namo. Jį vedė T. C.. Priekyje jų ėjo T. V., paskui I. D.. Eidamas jis pasakė „što za ja“, dėl ko taip sakė ir ar taip sakė I. D., neatsimena. D. atsisukęs, iškėlė į viršų rankas, pasakė „što za ja“ ir sudavė jam vieną kartą kumščiu į veidą. Jis vieną kartą kumščiu bandė suduoti I. D. į galvą, bet nežino, ar pataikė, dėl girtumo vos pastovėjo ant kojų. Neatsimena kaip atsidūrė prie autobusų stotelės, gal I. D. jį nutempė už megztinio, nes šis suplyšo, tik atsimena kaip gulėjo prie autobusų stotelės, užsidengęs galvą dešine ranka ir juto kaip spiria į veidą, tiksliai kiek kartų įspyrė, negali pasakyti, ne mažiau 3 kartus į veidą ir ne mažiau 2 kartus į dešinę ranką.

Nukentėjusysis A. E. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 36-40).

Specialisto išvada nustatyta, kad A. E. padarytas veido sumušimas su nosies minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulų lūžimu, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, viršutinės lūpos minkštųjų audinių patinimas su gleivinės žaizda, viršutinių dešiniųjų 11-to – 12-to dantų vainikų lūžimu. A. E. kūne galima išskirti dvi trauminio poveikio vietas – nosis, burna. Nustatytus veido sužalojimus A. E. galėjo patirti naktį iš 2015-08-09 į 08-10. Dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, dėl šio sužalojimo A. E. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Kiti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 58-59).

Liudytoja D. E. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį, apie 00.30 val., prabudo iš miego, nes pro atidarytą langą išgirdo šauksmus ties autobusų stotele. Iš karto bėgo žiūrėti. Artėdama link stotelės, pasišviesdama prožektoriumi, pamatė, kad jos sūnus A. E. guli ant žemės, ant pilvo, rankomis galvą užsidengęs ir šaukia „gelbėkit“. Ji pažino jį iš balso ir raudonos spalvos megztinio. Šalia jo stovėjo I. D.. Tik I. D. stovėjo prie jos sūnaus. D. tuo metu buvo pakėlęs koją. Nematė, ar spyrė ar jau buvo įspyręs. Suprato, kad D. muša jos sūnų. Ji bėgdama šaukė, kad D. liautųsi. Pakėlusi sūnų pamatė, kad jo veidas kruvinas. Sūnus buvo neblaivus, I. D. irgi buvo neblaivus. Matėsi iš jo elgesio. Sūnus sakė, kad D. spardė jam galvą, sūnus sakė, kad gerai, jog buvo užsidengęs galvą ranka, nes būtų dar daugiau suspardytas. Dešinė tranka buvo labai skaudi, ant jos buvo kraujosruvos, ranka buvo ištinusi. Toje vietoje kur sūnus gulėjo ant žolės buvo daug kraujo. Sūnus gulėjo ant žolės.

Liudytoja D. E. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 78-82).

Liudytojas T. C. parodė, kad vedė namo gerokai apgirtusį A. E.. Kartu ėjo ir I. D.. Beeinant, Artūras pasakė I. D. „što za ja“. Ignas pradėjo mušti A. E., sudavė jam kumščiu į veidą. Negali pasakyti kur dar D. sudavė, nes nematė, iš karto išsigandęs pabėgo.

Liudytojas T. V. parodė, kad jis yra A. E. draugas, I. D. beveik nepažįsta, su juo nebendrauja. 2015 m. rugpjūčio mėnesį, dienos neatsimena, naktį, apie 1 val. ėjo namo. Jie buvo Šilutės r., Degučių k., netoli autobusų stotelės. Jis ėjo priekyje, už jo gal 10 m. atstumu ėjo A. E. su T. C., pastarasis vedė Artūrą namo. Kur buvo I. D. nematė, nes buvo tamsu. Eidamas išgirdo, kaip A. E. pasakė „što za ja“. Tuo momentu atsisuko ir pamatė, kad D. į viršų iškėlęs rankas, kairę ranką uždėjo A. ant kaklo ir jį suspaudė. Matė kaip T. C. nuėjo šalin. Matė kaip D. laikydamas A., sudavė jam ne mažiau 4 kartus kumščiu į veidą, kur tiksliai pataikė, nematė. Iš karto skambino policijai. Kaip suprato muštis pradėjo I. D.. A. E. buvo labai girtas.

Liudytojas Ž. T. parodė, kad jis gyvena netoli autobusų stotelės, kuri yra Mirglono g., Degučių k., Šilutės r. Sėdėdamas kieme išgirdo kažką šūkaujant, stipriai šaukė, ką šaukė, neatsimena. Ar šaukė „gelbėkit“, negali pasakyti, neatsimena dėl apsvaigimo nuo alkoholio. Triukšmas kilo nuo autobusų stotelės. Atėjęs pasižiūrėti pamatė A. E. ir jo mamą. I. D. stovėjo nuošalyje. Ant D. šaukė E. mama. Nusprendęs nesikišti nuėjo namo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis dėl mažareikšmės dingsties sudavė nukentėjusiajam smūgius į veidą, o jam nugriuvus ant žemės, spardė jį kojomis. Nors kaltinamasis nepripažįsta kaltinime nurodytų suduotų smūgių skaičiaus, tačiau liudytojas T. V. patvirtino, jog matė kaip I. D. ranka apkabinęs A. E. per kaklą ir taip jį laikydamas, sudavė šiam apie keturis ar penkis smūgius į veidą. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kuriuos patvirtina ir specialisto padarytos išvados. Kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekimą švelninti savo atsakomybę.

Tokiu būdu, esant minėtiems duomenims kaip įrodymų sistemai, darytina išvada, kad I. D., viešoje vietoje, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veiksmai kvalifikuotini kaip viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 str. 1d.

Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis, dėl menkavertės dingsties, viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų sudavė kelis kartus kumščiu nukentėjusiajam į veidą, nugriuvusį spardė į galvą, ir dėl tokių kaltinamojo tyčinių veiksmų buvo padarytas nukentėjusiajam veido sumušimas, nosies kaulo lūžimas, dviejų dantų išmušimas, tai yra savo tyčiniais veiksmais nesunkiai sužalojo A. E. ir todėl I. D. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d., 8 p.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 67,97 eurų civilinį ieškinį už A. E. gydymą (b.l. 68-70). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta, jo dydžio neginčija. Prokuroras civilinį ieškinį palaiko. Civilinis ieškinys tenkintinas, kadangi yra pagrįstas ir įrodytas pateiktais dokumentais.

Nukentėjusysis A. E. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 490,88 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei ir 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos, tačiau ginčija neturtinės žalos dydį.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusysis savo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo grindžia patirtomis išlaidomis už medikamentus, dantų protezavimą, kelionės išlaidomis pas medikus, pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Esant šioms aplinkybės laikytina, kad ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

Nukentėjusysis prašo priteisti 1000,00 Eur dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Padaryti sužalojimai sutrikdė jo sveikatą ilgą laiką ir šiuo metu jis jaučia neigiamas pasekmes, taip pat nurodo, kad dėl nosies kaulo lūžimo jam bus reikalinga dar viena operacija.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju.

Nustatydamas žalos dydį teismas atsižvelgia į padarytos žalos pasekmes, kaltinamojo kaltės laipsnį, jo turtinę padėtį, taip pat į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl iš kaltinamojo I. D. priteistina 3000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

I. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1d. 9p.).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. I. D. padarė lengvą bei apysunkį nusikaltimus, yra jauno amžiaus, praeityje nebuvo teistas, yra baustas administracine nuobauda, (b.l. 117-118), todėl atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes teismas mano, kad bausmės tikslus bus galima pasiekti paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-307 str., teismas

nusprendžia:

I. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d., 138 str. 2 d., 8 p. ir nuteisti:

-pagal BK 284 str. 1d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti, arba registruotis darbo biržoje.

-pagal BK 138 str. 2d. 8p. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d. 2d. 5d. 1p., šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1d. 2d.5p., 8p. 3 d., bausmės vykdymą I. D. atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per tris mėnesius pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiam A. E. padarytą turtinę žalą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nekeisti.

Priteisti iš I. D. 67,97 eurų žalos atlyginimą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo A. E. gydymą.

Priteisti iš I. D. A. E. 490,88 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virgina Pankauskienė