- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 2-792/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Rasa Gudžiūnienė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro, viešajai įstaigai Kauno
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarties, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos civilinėje byloje Nr. 2-1543-173/2012 pagal uždarosios akcinės bendrovės pagal „KRS“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „KRS“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro 2012 m. sausio 9 d. pranešimu užfiksuotą sprendimą dėl UAB „KRS“ ir jungtinės veiklos partnerio UAB „Hidroterra“ konkursui pateikto pasiūlymo atmetimo ir UAB „KRS“ kartu su jungtinės veiklos partneriu UAB „Hidroterra“ grąžinti dalyvavimui tolesnėse konkurso „Lapių regioninio sąvartyno filtrato išleidimo trasos Kauno rajone projektavimo ir statybos darbų pirkimas atviro konkurso būdu“ procedūrose; iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras. Nurodė, kad kartu su jungtinės veiklos partneriu yra nepagrįstai ir neteisėtai eliminuoti iš konkurso, todėl ieškiniu siekia, kad būtų panaikintas atsakovo sprendimas atmesti ieškovo kartu su jungtinės veiklos partneriu pasiūlymą konkurse ir ieškovas kartu su jungtinės veiklos partneriu būtų grąžinta dalyvavimui tolesnėse konkurso procedūrose. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, t.y. jeigu konkursas vyktų toliau ir tikėtina pasibaigtų iki šios bylos išnagrinėjimo, tai patenkinus ieškovo reikalavimus, ieškovas nebeturėtų galimybės toliau dalyvauti konkurse.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 25 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė konkurso „Lapių regioninio sąvartyno filtrato išleidimo trasos Kauno rajone projektavimo ir statybos darbų pirkimas atviro konkurso būdu“ paslaugų pirkimo procedūras iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas nurodė, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Nagrinėjamu atveju, viešojo intereso apsaugos būtinybė yra dvejopo pobūdžio. Pirma, įgyvendinus projektą „Lapių regioninio sąvartyno filtrato išleidimo trasos Kauno rajone projektavimo ir statybos darbų pirkimas atviro konkurso būdu“, būtų įrengta nuotekų linija su visais priklausiniais, o pašalinant sąvartyno nuotekas, būtų sumažintas aplinkos užterštumas. Viešojo pirkimo rezultatas yra glaudžiai susijęs su Kauno rajono gyventojų gerove, aplinkos apsauga, tai yra susiję viešuoju interesu. Antra, lėšos turi būti naudojamos teisėtai ir racionaliai. Todėl siekiant užtikrinti, jog viešojo pirkimo procedūros būtų vykdomos skaidriai ir teisėtai, o pirkimams skirtos lėšos būtų pagrįstai ir racionaliai naudojamos, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės siekiamiems tikslams užtikrinti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl pirkimo procedūrų sustabdymo galėtų patirti didelę žalą, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų nenaudingas ir neproporcingas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012-01-25 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o nepanaikinus minėtos nutarties pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 267951,51 Lt sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Šiuo atveju, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ne tik pažeidžia ekonomiškumo ir šalių pusiausvyros principą, tačiau pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės, t.y. sustabdžius konkurso „Lapių regioninio sąvartyno filtrato išleidimo trasos Kauno rajone projektavimo ir statybos darbų pirkimas atviro konkurso būdu“ pirkimo procedūras pažeidžiamas ir mokesčių mokėtojų interesas, kad valstybės lėšos būtų naudojamos racionaliai.
2. Sustabdžius Konkursą ir taip atidėjus projekto vykdymą, kiekvieną mėnesį mokesčių mokėtojai patiria 96.481,47 - 7.164,30 = 89.317,17 Lt su PVM dydžio nuostolių, kas nėra proporcinga ieškovo siekiamam tikslui, nepaisant to, kad toks filtrato išvežimo būdas nepriimtinas ir aplinkosauginiu požiūriu, be to kelia Lapių bendruomenės gyventoju nepasitenkinimą dėl transporto keliamo triukšmo ir išmetamų teršalų.
3. Sustabdžius projekto vykdymą dėl ieškovo nepagrįsto ieškinio pateikimo, per mėnesį visuomenė ir atsakovas patiria 89317,17 Lt su PVM dydžio nuostolių. Teisminiai procesai truks mažiausiai tris mėnesius, dėl ko minimalūs atsakovo ir visuomenės, valstybės nuostoliai yra 267951,51 Lt. Tokio dydžio nuostolių užtikrinimo laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikinimo atveju teismo ir yra prašoma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „KRS“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir skundą atmesti, o atsakovo prašymo nepanaikinus nutarties pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 267951,51 Lt sumai, netenkinti. Nurodo, kad teigiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pasekmės, įskaitant viešojo intereso apsaugą, viršija bet kokius galimus neigiamus padarinius ir būtent pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra užtikrinamas viešųjų interesų balansas bei viešųjų interesų apsauga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu.
Pagal CPK 423⁷ straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose klausimus, 1 dalį teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu; teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Be CPK nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose gali būti taikoma viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas, įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, perkančiosios organizacijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas, su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas (CPK 423⁷ str. 2 d.). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Be to, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y., jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (-ų) teisėti interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi būti konkretūs, aiškiai apibrėžti, turi būti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Viešasis interesas yra bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).
Nagrinėjamu atveju bylos šalių ginčas susijęs su atsakovo sprendimais, priimtais vykdant viešąjį pirkimą „Lapių regioninio sąvartyno filtrato išleidimo trasos Kauno rajone projektavimo ir statybos darbų pirkimas atviro konkurso būdu“. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai lemia tai, jog, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalautų stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 str. 2 d., 95 str. 5 d.) ir užtikrinanti, kad, atliekant pirkimo procedūras bei nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Tik užtikrinus skaidrų projekto įgyvendinimą ir racionalų lėšų panaudojimą, įgyvendinami nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas visos visuomenės viešojo intereso įgyvendinimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad viešojo pirkimo rezultatas yra glaudžiai susijęs su Kauno rajono gyventojų gerove, aplinkos apsauga, tai yra susiję viešuoju interesu.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo vertinti galimų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo klausimą.
Teismui, taikančiam laikinąsias apsaugos priemones įstatymas (CPK 146 str. 1 d.) suteikia teisę, bet neįpareigoja pareikalauti, kad ieškovas pateiktų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Tokį įpareigojimą ieškovui teismas nustato tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, jog nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti, kai yra žinomas tokių galimų nuostolių preliminarus dydis ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Nesant tokių duomenų, spręsti nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ir aplinkybė, kad teismas nesprendė tokių nuostolių užtikrinimo klausimo, skundžiamos nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, negaliojimo pagrindo nesudaro. Atsižvelgdama į šį atsakovo apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pateikdamas įrodymus apie tokių nuostolių atsiradimo tikimybę bei preliminarų nuostolių apskaičiavimą (CPK 146 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.