Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-854-311/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-07-03
Bylos Nr.
1-854-311/2012
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00543-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
A. K.
Kaltinamasis
P. A.
Civilinis ieškovas
Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM
Advokatai
Rita Petručionytė, Danius Svirinavičius
Baudžiamoji byla Nr. 1-854-311/ 2012Proceso Nr. 1-26-1-00543-2010-0Procesinio sprendimo kategorija : 2.1.10.1.; 1.2.4.5 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 3 d.Kaunas
Kauno m. apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorei L. Š.,gynėjai advokatei Ritai Petručionytei,nukentėjusiajam A. K., jo atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui,kaltinamajam P. A.,nedalyvaujant civilinio ieškovo-Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

kaltinamasis P. A. 2010-10-25 apie 13 val. (duomenys neskelbtini) kieme sužalojo A. K., suduodamas ne mažiau keturių smūgių į galvos sritį ir kritimo ant žemės momentu užsukdamas dešinę koją, taip padarydamas nukentėjusiajam A. K. poodines kraujosruvas veide, odos nubrozdinimus veide, kairėje kojoje, lūpos sumušimą, dešinio kelio sumušimą su vidinio menisko plyšimu, galvos smegenų sukrėtimą, dėl padaryto dešinio kelio sumušimo su vidinio menisko plyšimu sukeldamas nukentėjusiajam A. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis P. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. K. nesužalojo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) gyvena A. K., tačiau nepastoviai, jų abiejų namo kiemas yra bendras. Su A. K. nesutaria senai, kadangi jis dėl A. K. neteisėtų veiksmų dažnai kreipiasi į teisėtvarkos institucijas.

2010-10-25 jis kieme buvo pakabinęs kilimą, kurį prieš tai išvalė. Šį kilimą jis buvo pasiūlęs kaimynui K. G.. Po kiek laiko P. A. nuėjo paimti kilimo. Tuo metu išėjo kaimynas K. G., su juo paėmė kilimą. Jį jis atidavė K. G. ir padėjo šiam nusinešti kilimą į namus. Po to abu išėję į kiemą kalbėjosi. Pokalbis vyko prie K. G. buto durų, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Netrukus jis išgirdo riksmą: „ką veiki mano kieme?“. Iš balso pažino, kad tai A. K. ir kad šie žodžiai yra skirti jam, bet pačio A. K. dar nematė. Po to pamatė pro jį praskrendantį grėblį. Kas jį tiksliai metė, nematė, bet įtaria, kad galėjo tik A. K., nes daugiau žmonių kieme nebuvo. Mestas grėblys į jį nepataikė. Jis atsisuko pasižiūrėti į tą pusę, iš kur buvo mestas grėblys ir pamatė A. K., kuris sudavė jam smūgius, vienas iš jų jam prakirto lūpą. Kuomet A. K. jam smogė pirmą smūgį ranka į veido sritį, tuo pačiu ant žemės pargriovė šalia stovintį K. G.. Nuo smūgio nukrito akiniai. Jis nuo A. K. gynėsi rankomis, traukdamasis nuo jo. Ar sudavė A. K. smūgius, pasakyti negali. Po to A. K. jį parvertė ant žemės, krisdamas už kažko užsikabino. Nugriuvęs gulėjo kniūbsčias, A. K. su kojos pėda (batu) sudavė jam į nugaros sritį ir po to jį smaugdamas, suplėšė striukę, bet su kuo, nežino. Jis A. K. smūgių nesudavė ir nei kritimo metu, nei kitu metu jam kojos neužlaužė. Tuo momentu tik išgirdo, kaip K. G. pasakė: „tu jį paleisk“. Tuomet A. K. jį paliko ir jie išsiskyrė, jis nuėjo pas save į namus. Prieš atvykstant policijos pareigūnams, buvo dar išėjęs į kiemą ieškoti savo akinių, dingusių muštynių metu, tačiau nei su laužtuvu, nei su kirviu nelakstė. Iš kur pas A. K. galėjo atsirasti sužalojimai, nurodyti specialisto išvadoje, jis nežino. Mano, kad A. K. galėjo pats susižaloti, spardydamas jį arba sužalojimus buvo patyręs iki konflikto su juo.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) turi jam priklausančią namo dalį, kurioje pastoviai negyvena, bet kartas nuo karto atvažiuoja. Šalia jo namo yra (duomenys neskelbtini) namas, šiame name gyvena kaimynas P. A.. Jų namų teritorijos jokia tvora neaptvertos. Su kaimynu P. A. nesutaria ir dažnai konfliktuoja dėl jo savavaliavimo bendrame namo kieme.

2010-10-25 apie 13 val. A. K. atvažiavo į jam priklausančią valdą (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo geras oras, jis persirengė ir kieme grėbė lapus. Maždaug po 10-15 minučių pamatė link jo ateinantį P. A.. Link jo kaimynas ėjo keikdamasis. Priėjęs priekaištavo dėl jo neva daromos tvarkos. Kadangi kaimynas iš pažiūros atrodė neblaivus, tai A. K. jam pasiūlė eiti išsimiegoti. Apie tai, kad kaimynas neblaivus, sprendė iš kvapo, sklindančio nuo jo. P. A. supykęs pradėjo jį mušti, sudavė ne mažiau keturių smūgių rankomis į galvos sritį. Nuo suduotų smūgių jis krito ant P. A. ir jie abu nukrito ant žemės, po to jis nusivertė ant šono, bet jo dešinė koja kažkaip liko užsukta. Kokiu būdu ji buvo užsukta- ar rankomis, ar kojomis, jis pasakyti negali, nes nespėjo sureaguoti. Po to iš P. A. jis išsilaisvino ir pasakė, kad eina kviesti policiją. Taip pasakęs nuėjo į namus. P. A. jis nesudavė nei vieno smūgio. Ar nuo P. A. suduotų smūgių buvo praradęs sąmonę, jis nepamena. Kai jis išėjo kviesti policijos, pro savo pravertas buto duris matė, kaip kaimynas P. A. link jo buto durų atbėgo su kirviu rankose šaukdamas, kad „užmuš“, tačiau pribėgęs su kirviu nieko nedarė, bet pasidėjo ant laiptų. Vėliau P. A. rankose pastebėjo metalinį laužtuvą, su kuriuo pastarasis grasino, kad išlauš duris. Iš kur ir kokiu momentu P. A. pasiėmė laužtuvą, jis nematė.

Liudytojas K. G. parodė, kad kaimynus A. K. ir P. A. pažįsta gerai. Apie A. K. nieko blogo pasakyti negali, o P. A. gali apibūdinti kaip karštakošį, kuris pastoviai ieško priekabių. 2010-10-25 jis buvo truputį išgėręs. Maždaug apie pietus ėjo į lauko tualetą, esantį namo kieme. Šioje vietoje, tarp (duomenys neskelbtini) namų ant žemės pamatė besigrumiančius kaimynus A. K. ir P. A.. Kad kuris nors jo akivaizdoje kuriam nors būtų sudavęs smūgį, jis nematė. Taip pat negirdėjo ir nematė dėl kokių priežasčių prasidėjo konfliktas, kas kuriam pirmas sudavė smūgius ir kiek. Kaimynus jis sugėdino ir jie išsiskirstė, kiekvienas nuėjo į savo namus, jis taip pat nuėjo namo. Būdamas namuose, pro langą matė prabėgantį kaimyną P. A.. Kirvuko nematė, ką šaukė P. A., negirdėjo. Taip pat matė laužtuvą prie sandėlio, tačiau ar P. A. jį laikė rankoje, jis nežino. Tą dieną kilimo niekas jam nesiūlė. Taip pat P. A. ir A. K. muštynių metu niekas jo nebuvo pastūmęs.

Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai sakė, kad gal ir turėjo P. A. kirvuką

Liudytojas M. K. parodė, kad dirba Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-čiojo būrio patruliu. 2010-10-25 jis dirbo r/š 434 kartu su patruliu A. B.. Apie 13.15 vai. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas tarp kaimynų. Nuvykus nurodytu adresu rado du vyriškius. Atvykus į įvykio vietą muštynių tarp vyriškių nebuvo, tačiau matėsi, kad abu vienas kito atžvilgiu nusiteikę agresyviai, todėl abiem buvo pasiūlyta vykti išsiaiškinti į Kauno m. Panemunės PK. Daugiau įvykio aplinkybių įvykio vietoje nesiaiškino. Ar pas kurį nors iš vyriškių buvo kokie nors sužalojimai, jis nepamena. Jiems atvykus, vyriškiai vienas kitam smūgių nesudavė, rankose pašalinių įnagių neturėjo, atvykstančių pareigūnų abu laukė lauke.

Liudytojas A. B. davė tokius pačius parodymus, kaip ir liudytojas M. K..

Ekspertė L. K. parodė, kad 2010-10-26 ji apžiūrėjo nukentėjusįjį A. K., nustatė kelio traumą. Tokią traumą nustatė ir greitosios medicinos pagalbos medikai. Jai buvo pateiktas išrašas iš KMUK konsultacinės poliklinikos, kuriame buvo nurodyta, kad numatomas operacinis gydymas.

Ji surašė specialisto išvadą šioje baudžiamojoje byloje. Nurodė, kad menisko plyšimas nustatomas pagal funkcijos sutrikimą. Dėl to turi būti padaryta echoskopija. Jos parašytoje specialisto išvadoje padaryta klaida, kad Kotovo neapžiūrėjo chirurgas, nes pagal dokumentus buvo matyti, kad nukentėjusįjį A. K. apžiūrėjo Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninės chirurgas. Savo specialisto išvadą palaiko.

Liudytojas V. L. parodė, kad jis dirba KMUK ortopedu-traumatologu. Kada jis apžiūrėjo nukentėjusįjį A. K., neprisimena, viskas yra surašyta dokumentuose. Nurodė, akd kelio menisko plyšimo diagnozė nustatoma pagal simptomus. Po to, jei reikia, atliekama kelio echoskopija. Ar buvo ji atlikta A. K., jis neprisimena. Ar tikrai A. K. trauma įvyko 2010-10-25, jis nenustatinėjo, taip sakė pats pacientas. Tačiau A. K. nustatytos diagnozės teisingumą patvirtina.

Liudytoja R. M. parodė, kad pažįsta A. K. ir R. K. kaip savo pacientus. A. K. atsinešė išrašą iš stacionaro, iki šiol skundžiasi kelio skausmais. Ji nustatė, kad A. K. buvo nutraukti kelio raiščiai. 2010 m. lapkričio mėn. A. K. buvo nustatytas kelio menisko plyšimas, tačiau kelio sumušimas nustatytas anksčiau. Daugiau dėl jokių traumų A. K. pas ją nesilankė.

Liudytoja A. T. parodė, kad 2010-10-25 greitosios medicinos pagalbos dispečerė užregistravo kvietimą. Pati A. T. nesuteikė A. K. medicininės pagalbos, ji yra pamainos vyr. Gydytoja-administratorė. Ji tik pasirašo, kai grąžinami dokumentai.

Iš Kauno teritorinė ligoninės rašto Nr. I3-1421 matyti, kad atsakovui P. A. pareikštas 1520,41 Lt civilinis ieškinys (1 t., b.l. 158).

Iš 2010-10-26 specialisto išvados Nr. G 3347/10(02) matyti, kad A. K. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, odos nubrozdinimai veide, kairėje kojoje, lūpos sumušimas, dešinio kelio sumušimas su vidinio menisko plyšimu, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis tiriamojo nurodomu laiku, t. y. 2010-10-25. Dešinio kelio sumušimas su vidinio menisko plyšimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui ( 1t., b.l. 23-24).

Iš 2011-06-30 specialisto išvados (papildomos) Nr. pG 1757/11(02) matyti, kad A. K. konstatuota dešinio kelio sumušimas su vidinio menisko plyšimu. Sužalojimas galėjo gautis tiek nugriuvus ir susižalojus dešinį kelį, tiek koją per kelio sąnarį užsukus, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2010-10-25. Dešinio kelio sumušimas su vidinio menisko plyšimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Nėra medicininių duomenų, kurie leistų konkrečiai nurodyti kiek laiko buvo sutrikdyta A. K. sveikata. Poodinės kraujosruvos veide, odos nubrozdinimai veide, kairėje kojoje, lūpos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Remiantis KMUK med. dokumentų išrašo Nr. A-1065261 (2010 m) aprašytoje galvos smegenų kompiuterinėje tomogramoje nurodyta, kad galvos smegenyse trauminių pakitimų nėra, bet galvos smegenų sukrėtimas nenustatomas kompiuterinio tyrimo metu. Nukentėjusysis hospitalizuotas į KMUK galvos smegenų traumų skyrių, remiantis nusiskundimais ir objektyvaus tyrimo duomenimis, kurių pasėkoje buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas. Dešinio kelio sąnario vidinio menisko plyšimas negali būti nustatomas rentgenologiškai. KMUK gydymo metu nukentėjusysis nebuvo konsultuotas chirurgo, todėl nebuvo nustatytas dešinio kelio vidinio menisko plyšimas (1 t., b.l. 155-156).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo P. A. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d., nes kaltinamasis P. A., tyčia užpuolė nukentėjusįjį A. K. ir jį sumušė, nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo A. K. sveikatą.

Kaltinamojo P. A. parodymus, kad įvykio dieną jis kaimynui K. G. atidavė kilimą, padėjo K. G. nusinešti kilimą į namus, po to abu išėję į kiemą kalbėjosi ir tuo metu priėjęs kaimynas A. K. jam sudavė smūgius, o sudavus pirmą smūgį, tuo pačiu pargriovė ir kaimyną K. G., teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Nukentėjusysis A. K. nurodė, kad jis atvažiavęs į jam priklausančią valdą (duomenys neskelbtini) kieme grėbė lapus. Maždaug po 10-15 minučių pamatė link jo ateinantį besikeikiantį P. A.. Pastarasis priekaištavo dėl A. K. neva daromos tvarkos. Kadangi A. K. įtarė, kad P. A. neblaivus, pasiūlė šiam eiti išsimiegoti. P. A. supykęs pradėjo jį mušti, nuo suduotų smūgių A. K. krito ant P. A. ir jie abu nukrito ant žemės, po to jis nusivertė ant šono.

Liudytojas K. G. parodė, kad einant iš tualeto matė abu kaimynus-A. K. ir P. A. nukritusius ant žemės. Jo pačio niekas nebuvo pargriovęs. Jis tik praeidamas sudrausmino kaimynus. Taip pat liudytojas K. G. paneigė kaltinamojo P. A. nurodytą aplinkybę, kad įvykio dieną jam P. A. atidavė kilimą, nurodė, kad kilimą P. A. jam atidavė, praėjus maždaug pusmečiui po šio įvykio.

Kaltinamasis P. A. kaltas ir baustinas.

LR BK 61 str. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio

LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius. Šioje byloje kaltinamasis P. A. kaltu neprisipažino, dėl padaryto nusikaltimo nesigailėjo, nukentėjusiojo neatsiprašė, jam padarytos žalos neatlygino, todėl, teismo nuomone, kaltinamojo P. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismo nuomone, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės tikslai gali būti pasiekti, neskiriant kaltinamajam arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmių Kaltinamajam P. A. skirtina bausmė-laisvės apribojimas LR BK 138 str. 1 d. numatytos sankcijos ribose.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis P. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltu neprisipažino, tuo apsunkindamas greitą ir objektyvų įvykio aplinkybių ištyrimą, žalos nei nukentėjusiajam, nei civiliam ieškovui neatlygino, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba.

Dėl nukentėjusiojo A. K. ir civilinio ieškovo-Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas-Valstybinė ligonių kasa pareiškė 1520,41 Lt civilinį ieškinį. Nukentėjusysis A. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 8000 Lt neturtinės žalos priteisimo, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

LR CPK 178 str., kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. LR BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas.

Neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais, neįmanoma, todėl ir neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principo taikymas visa apimtimi objektyviai yra neįmanomas. Civiliniais įstatymais nei neturtinės žalos minimumas, nei jos maksimumas nenustatyti. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris privalo vadovautis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų-nukentėjusiojo ir kaltininko-pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo P. A. neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, tačiau įvertina taip pat ir tai, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad šis sužalojimas sukėlė kokius nors liekamuosius reiškinius.

Pagal teismų praktiką vertinant kaltininko turtinę padėtį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-03 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.3 p.).

Kaltinamasis P. A. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi pastovų pajamų šaltinį, todėl turi realią galimybę atlyginti savo nusikalstais veiksmais padarytą žalą.

Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir tenkintinas iš dalies, priteisiant jį iš kaltinamojo P. A..

Valstybinės ligonių kasos prie SAM pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo-1520,41 Lt pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo P. A..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str., LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

P. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti jo naudai iš P. A. 4000 (keturis tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Lt teisminių išlaidų už advokato pagalbą.

Civilinio ieškovo civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš P. A. 1520,41 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt litų ir 41 cnt) Valstybinės ligonių kasos naudai.

Ikiteisminio tyrimo metu P. A. parinktą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas