Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-10 · Administracinė byla Nr. I-9582-208/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-02-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-10
Bylos Nr.
I-9582-208/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03234-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
R. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
UAB „Pontem“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-9582-208/2015Proceso Nr. 3-61-3-03234-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius dalyvaujant pareiškėjui R. V., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovui D. R. (D. R.), trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pontem“ atstovui V. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant UAB „Pontem“, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1) prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad 2015-04-14 pietų metu patiektos dešrelės buvo sugedusios, o nuo tokio maisto jam susuko vidurius, apsinuodijo maistu.

Vilniaus PN, kuris atstovauja Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 10–13).

Vilniaus PN nurodo, jog nuteistųjų maitinimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis“, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117. Nurodo, jog yra sudaręs maisto tiekimo sutartį su UAB „Pontem“, kuris nuteistiesiems gamina ir pateikia maistą tris kartus per parą. Skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. IR-485 „Dėl teisingumo ministro 20021-09-23 įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ pakeitimo“. Nuteistieji maitinami pagal pataisos įstaigoje patvirtintą dienotvarkę ir valgiaraščius. Maistas nuteistiesiems išduodamas tik po įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio maisto patikrinimo (ragavimo), tai pažymint Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. 2015-04-14 Vilniaus PN nuteistiesiems pagal patvirtintą valgiaraštį buvo patiektos dešrelės, kurias Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistei patikrinus, buvo nustatyta, jog jos buvo blogo kvapo, žalsvo atspalvio, minkštos. Tai buvo pažymėta Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale ir dešrelės buvo nedelsiant išimtos iš 2015-04-14 nuteistųjų maisto davinio, kaip netinkamos vartoti. Mano, jog atsakovu šioje byloje turėtų būti UAB „Pontem“ ir byla nagrinėjama civilinės teisenos tvarka, nes būtent iš UAB „Pontem“ netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų kilo ši situacija.

Vilniaus PN teismo posėdžio metu nurodė, jog maistas į Vilniaus PN atvežamas dideliais kiekiais, o asmenų, esančių Vilniaus PN yra labai daug, todėl prieš patiekiant maistą nėra galimybės patikrinti viso maisto kokybę juslinio patikrinimo būdu, todėl tam tikras kiekis davinio buvo išduotas, o po juslinio patikrinimo, visos dešrelės buvo pašalintos iš davinio. Pažymėjo, kad pareiškėjas po nekokybiško maisto davinio į medicinos darbuotojus nesikreipė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pontem“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pontem“ atstovas pateikė papildomus dokumentus, kurie, jo manymu, įrodo, jog UAB „Pontem“ jokių pažeidimų nepadarė. Nurodo, jog pagal pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Kretingalės mėsa“ matyti, jog UAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigoja parduoti UAB „Pontem“ kokybiškas prekes, UAB „Pontem“ į Vilniaus PN pristatytos dešrelės buvo tinkamos vartoti, jų galiojimo terminas nepasibaigęs.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui R. V., kurią jis nurodo patyręs dėl 2015-04-14 pietums patiekto sugedusio maisto.

Pareiškėjas teigia, jog Vilniaus PN 2015-04-14 pietums patiekė sugedusias dešreles, o nuo tokio maisto jam susuko vidurius, apsinuodijo maistu. Vilniaus PN neneigia, jog minėtos dešrelės buvo sugedusios, tačiau teigia, jog pagal teisės aktus Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojui atlikus juslinį maisto patikrinimą, jos buvo nedelsiant pašalintos iš maisto davinio.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Byloje esanti medžiaga patvirtina ir Vilniaus PN neginčija, jog iš tiesų 2015-04-14 pietums buvo patiektos sugedusios dešrelės. Iš teismui pateikto Vilniaus PN Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalo matyti, jog Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojui atlikus juslinį maisto patikrinimą buvo konstatuota, jog dešrelės netinkamos maistui (b. l. 15). Šiuo aspektu pažymėtina, jog asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 str. 4 d., kuri numato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Minėtos normos įgyvendinimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimas Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės). Šių taisyklių 7 p. nustatyta, jog suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus <...> (redakcija nuo 2015-03-03). Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 5, 6 punktus, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Sudaromi valgiaraščiai: Valgiaraštis dirbantiems vyrams, Valgiaraštis nedirbantiems vyrams, Valgiaraštis dirbančioms moterims ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaromi 31 dienai. Kai mėnesyje yra mažiau dienų, nesančiomis einamąjį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neišrašomi). Vidutiniai paros kiekiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. IR-485 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ pakeitimo“.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog dėl patiektų sugedusių dešrelių pareiškėjas 2015-04-15 skundu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių (b. l. 31), kuris pareiškėjo bei kitų nuteistųjų skundus dėl 2015-04-14 patiekto netinkamo vartojimui maisto davinio, persiuntė maistą tiekiančiai UAB „Pontem“ (b. l. 4). UAB „Pontem“ nurodė, jog dešrelių galiojimo terminas buvo nepasibaigęs, tačiau buvo priimtas sprendimas nuo 2015-04-15 į Vilniaus PN tiekti kitos įmonės gamybos dešreles (b. l. 3). Pažymėtina, jog Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-06-02 rašte Nr. 2S-2388 nurodė, jog daugkartiniai Vilniaus PN administracijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbuotojų maisto produktų kokybės patikrinimai ir nuteistųjų skundai rodo, kad UAB „Pontem“ nepilnai vykdo Maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo 2015-01-15 sutarties Nr. 24-3 įsipareigojimus ir paprašyta Vilniaus PN taikyti poveikio priemones arba nutraukti sutartį (b. l. 16).

Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjui 2015-04-14 pietums iš tiesų buvo patiektos netinkamos vartoti dešrelės. O trečiojo suinteresuoto asmens teismo posėdžio metu pateikti dokumentai (b. l. 45–61), iš kurių turinio matyti, jog dešrelių galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti, jog pareiškėjui buvo patiektas netinkamos kokybės maistas. Vilniaus PN atsiliepime nurodytas teiginys, jog juslinis patikrinimas atliekamas prieš tiekiant maistą, patvirtina, jog Vilniaus PN netinkamai užtikrino nuteistųjų maitinimą, nes juslinis patikrinimas nagrinėjamu atveju atliktas ne prieš maisto tiekimą kalinamiesiems, o gavus pareiškėjo bei kitų kalinamųjų skundus. Be kita ko, teismo posėdžio metu Vilniaus PN pats nurodė, jog į Vilniaus PN atvežamas dideliais kiekiais, o asmenų, esančių Vilniaus PN yra labai daug, todėl prieš patiekiant maistą nėra galimybės patikrinti viso maisto kokybę juslinio patikrinimo būdu. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines bylos aplinkybes matyti, jog pareiškėjui patiekus netinkamą vartoti maistą jam kilo tam tikri nepatogumai ir dėl Vilniaus PN veiksmų pareiškėjas patyrė tam tikrą neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, jog netinkamo vartoti maisto patiekimas pareiškėjui buvo vienkartinis, jog pareiškėjui nekilo rimtų sveikatos sutrikimų, į medicinos darbuotojus jis nesikreipė, konstatuotina, kad pareiškėjo patirta žala nebuvo tokio sunkaus pobūdžio, jog nagrinėjamu atveju būtų galima priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, todėl teisės į tinkamo vartoti maisto patiekimą pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1d. 1 ir 4 p. teisėjas

nusprendė:

pareiškėjo R. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tinkamą maitinimą.

Pareiškėjo R. V. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius