Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2024-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1403-1082/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-11-29
Bylos Nr.
e1-1403-1082/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20659-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1403-1082/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20659-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.12.1.3; (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 29 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Loretos Liepienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2024 m. gegužės 30 d., apie 20.00 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto su V. V. metu, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankos kumščiu sudavė V. V. ne mažiau kaip du smūgius į veidą, taip padarydamas V. V. muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, nosies kaulų lūžį, dėl ko V. V. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 metų gegužės mėnesį, tikslios dienos nepasakys, bet gali būti, kad 30 d., vakare, gali būti, kad apie 20 val., pas jį į svečius adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jo pažįstamas V. V.. Kai V. atėjo, kaltinamasis jau buvo išgėręs. V. pas jį atėjo taip pat būdamas neblaivus. Kartu su V. namuose gėrė alų. Abu išėjo parūkyti į kiemą ir būnant kieme V. pasigedo savo žiebtuvėlio, pradėjo kaltinti M. K., kad jis jį pavogė. Tarp jo ir V. kilo konfliktas dėl minėto žiebtuvėlio. Dėl buvusio girtumo kaltinamasis visų konflikto aplinkybių neprisimena, bet pamena, kad konflikto metu pastūmė V., dėl ko jis nugriuvo, kur tiksliai neprisimena. Atsistojęs V. jį irgi pastūmė, o paskui dar trenkė jam rankos kumščiu vieną kartą į veidą, taip jį pargriaudamas. Tada jis atsistojęs kairės rankos kumščiu trenkė V. į veidą, kiek kartų trenkė tikrai neprisimena, gali būti, kad ne mažiau dviejų smūgių. Tuo viskas ir baigėsi. Po to M. K. paskambino policijos pareigūnams, kad pareigūnai apramintų V., o V. išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, nes jam iš nosies bėgo kraujas. Pasak kaltinamojo, jam irgi bėgo iš nosies kraujas po V. smūgio, bet jo nosiai nieko nebuvo padaryta, jis V. pretenzijų jokių neturi, pareiškimo nerašys. Tiek jis, tiek V. vienas kito atsiprašė, vienas kitam atleido ir susitaikė. Dėl savo elgesio labai gailisi, daugiau taip tikrai nebesielgs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš 2024 m. gegužės 31 d. nukentėjusiojo V. V. pareiškimo ir apklausos protokolo matyti, kad 2024 m. gegužės 30 d., apie 20 val., jis buvo svečiuose pas savo pažįstamą M. K., adresu (duomenys neskelbtini). Pas jį gyvenamojo namo kambaryje vartojo alkoholį. Vėliau išėjo į nuosavo namo kiemą parūkyti. Ten įvyko konfliktas dėl žiebtuvėlio, kurio neberado. Jis M. pradėjo priekaištauti, kad kaltinamasis žiebtuvėlį paėmė. M. užpykęs jį rankomis pastūmė. Jis nuo to parkrito ant kiemo važiuojamosios dalies asfaltuotos dangos. Nugriuvęs ant asfaltuotos dangos jis susižalojo abejas rankas, tai yra nusibrozdino dešinės rankos alkūnę, kairės rankos riešą, taip pat susitrenkė sėdmenis. Tada atsistojęs nukentėjusysis pastūmė M.. Kaltinamasis tada jam rankos kumščiu sudavė daugiau nei šešis kartus į galvą. Sudavė smūgius į lūpą, nosį, kaktą. Po to V. V. pastebėjo, kad jam bėga kraujas iš nosies. Jis pats apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu ir atvykus medicinos darbuotojams buvo pristatytas į VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“, ten jam buvo nustatytas nosies lūžimas, muštinė lūpos žaizda, 2,71 promilių neblaivumas, bei po apžiūros buvo išleistas gydytis į namus. Dėl įvykio jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Patį įvykį matė kieme buvusi jo sugyventinė O., pavardės nežino, kitų įvykio liudininkų nebuvo. Iš nukentėjusiojo V. V. 2024 m. birželio 19 d. papildomos apklausos protokolo matyti, kad savo pirminius duotus parodymus prisimena, nori papildyti, jog pirminės apklausos metu nurodė, kad M. K. jam sudavė ne mažiau 6 smūgių, gerai pergalvojus, gali pasakyti, kad tiek daug smūgių nebuvo, M jam sudavė gal kokius 4 smūgius, tiksliau sudavė ne mažiau trijų smūgių rankos kumščiu, kurios tiksliai nepamena, gali būti kairės. Kadangi smūgius sudavė vienas kitam, tai vienas kito ir atsiprašė už savo veiksmus, susitaikė. Jis M. dėl savo veiksmų jokių pretenzijų neturi, jis jam atleido, civilinio ieškinio nereikš, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jam ir M. susitaikius. Su gauta užduotimi pas medicinos ekspertus nėjo, nes dėl darbų neturėjo laiko, bet kaip jau yra sakęs, buvo pristatytas į ligoninę, kur jam buvo suteikta pagalba.

Iš 2024 m. liepos 15 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, nosies kaulų lūžis V. V. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, tai yra 2024 m. gegužės 30 d. V. V. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimai V. V. padaryti ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasekoje, pašalinės jėgos poveikyje. M. K. veiksmai sukėlė V. V. fizinį skausmą. Sužalojimai V. V. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

Iš 2024 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad gavus Bendrojo pagalbos centro fiksuoto skambučio garso įrašą ID (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, jog skambučio pradžia_ 2024-05-30 22_06_59. Užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro operatoriaus pokalbis su pranešėju V. V.. Nukentėjusysis pranešė, jog jam reikalinga pagalba, kadangi jį sumušė pažįstamas M.. Nurodo, kad trenkė ir rankom, ir kojom, jis kraujuoja.

Iš 2024 m. rugsėjo 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto G. Š. kūno kameros vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota kaip į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai J. P. ir G. Š. ir nustatinėja įvykio aplinkybes.

Kaip matyti, kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje nukentėjusiojo V. V. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Tokie jo parodymai kaltinimo apimtyje esminėse detalėse neprieštarauja nukentėjusiojo parodymuose nurodytoms aplinkybėms, apžiūrų protokolų duomenims, specialisto išvadai bei kitiems bylos duomenims. Aukščiau išvardintų bylos įrodymų, kuriais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V. V. atžvilgiu ir kaltinime nurodytais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė V. V. sveikatą. Nėra abejonių, kad M. K. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, ką be kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų patvirtina ir specialisto išvada, kuria abejoti teismas neturi pagrindo. Akivaizdu ir tai, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis savo neteisėtais smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu. 2024 m. liepos 10 d. Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 111,56 Eur sumai, tačiau ši žala buvo paties kaltinamojo M. K. savanoriškai atlyginta, todėl procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas. Teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į dvi jo atsakomybę lengvinančias ir į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. M. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, registruotas Užimtumo tarnyboje, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam M. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą netaikant intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant mažesnę nei šios bausmės rūšies dydžio vidurkis, kartu skiriant įpareigojimą per bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti M. K., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rita Dirkė