Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. T-2291-946/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-05
Bylos Nr.
T-2291-946/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
V. B.
Kategorijos
Byla Nr. T-2291-946/2019
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2019 m. gruodžio 5 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. B. (V. B.) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. priimtu nutarimu Nr. 95-657 nutarta taikyti nuteistajam V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 9 mėn. 20 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. spalio 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį,, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 17 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nusikalstamo elgesio rizikos balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje, nuo 28 balų sumažėjo iki 17 balų. Nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką – bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Renata Staniulienė pateikė skundą dėl Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimo taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kuriuo prašo netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą. Skunde prokurorė pažymėjo, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nesielgė nepriekaištingai - tris kartus buvo pažeidęs įstaigoje nustatytą tvarką. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės bei lygtinio paleidimo skirtos rekomendacijos, todėl nėra pagrindo manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis turi retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius, neišskiria sričių, kurios yra probleminės, ne visas savo veiksmų pasekmes apgalvoja ir šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad tai gali apsunkinti nuteistojo adaptaciją ir integraciją laisvėje, gebėjimą gyventi laikantis įstatymų keliamų reikalavimų. Likusi neatlikta bausmės dalis dar yra labai didelė (nutarimo priėmimo dienai 3 m. 9 mėn. 20 d.). Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Nors nuteistasis ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuo 28 balų rizika sumažėjo iki 17 balų ( pagal OASys), tačiau vertinant, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 6 balai, yra pagrindas dar koreguoti nuteistojo elgesį, kad būtų galima pagrįstai teigti, kad pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti, leidžianti konstatuoti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Prokurorė skunde taip pat nurodė, jog vertinant nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pobūdį, sunkumą, likusios neatliktos bausmės dalį, nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pakankamai tvirtų ir patikimų duomenų apie tai, jog nuteistasis pilnai suvokia savo elgesio priežastis, pasekmes, jog yra tvirtai susiformavusios nuostatos ateityje nenusikalsti, ir kad nuteistąjį galima paleisti lygtinai neatlikus pakankamai didelės bausmės dalies.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Renatos Staniulienės skundas tenkintinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

V. B. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 15 m. laisvės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 9 mėn. 20 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. spalio 24 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis V. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, V. B. nustatoma žema – 17 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, V. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymas), kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Sutiktina su prokurorės skunde nurodytais motyvais ir pabrėžtina tai, jog nors nusikalstamos veikos pobūdis ir sunkumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą V. B., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, teismas sutinka su prokurorės skundo argumentais, kad neatliktos bausmės dalis už padarytą labai sunkų smurtinį nusikaltimą šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog nors Išvadoje apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodoma, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės bei Komisijos skirtos rekomendacijos – tęsti darbinę veiklą pataisos įstaigoje, ką pažymėjo ir prokurorė skųsdama Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau su šiais teiginiais teismas nesutinka. Kaip nustatyta iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytą priemonę bei Komisijos skirtą rekomendaciją - tęsti darbinę veiklą pataisos įstaigoje nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. liepos 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. liepos 10 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo sezoninį darbą bei pasibaigus sezonui 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo atleistas dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių. Duomenų, jog nuteistajam pataisos įstaigos administracijos buvo pasiūlytas kitas darbas, kurį nuteistasis dirbti atsisakė, asmens byloje nėra, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės bei Komisijos skirtos rekomendacijos – tęsti darbinę veiklą pataisos įstaigoje.

Visgi, kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Spręsdamas dėl nuteistojo V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nors nuteistasis už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą ne kartą paskatintas, dalyvauja tiek privalomose, tiek papildomose socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei siekį pasitaisyti, tačiau pažymėtina ir tai, jog jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis tris kartus pažeidė pataisos įstaigos tvarkos bei režimo reikalavimus, ir nors buvo nuspręsta nuobaudų nuteistajam neskirti, pravestas auklėjamasis pokalbis bei apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau ši aplinkybė neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju V. B. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu ir kas įvertinant ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis turi retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius, neišskiria tų sričių, kurios yra/buvo probleminės ar kurios turėjo įtakos jo nusikaltimui, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes duoda pagrindą išvadai, kad nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys, nustatytas 17 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris per bausmės atlikimo laiką sumažėjo nuo 28 balų, tačiau dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai iš 17 balų sudaro 11 balų, kuriuos šiuo metu nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, vis dar ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teigiami elgesio pokyčiai buvo įvertinti – nuteistajam 2019 m. liepos 26 d. suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu grįžti į namus laisvu nuo darbo metu kartą per savaitę iki 2 parų, taip pat buvo suteikta teisė atostogų metu 10 kalendorinių dienų grįžti į namus.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog V. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 95-657 taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Renatos Staniulienės skundą ir atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 95-657 taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis