- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-19
- Bylos Nr.
- 1S-57-908/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
- Kaltinamasis
- R. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,
dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),
kaltinamojo R. S. (R. S.) gynėjui Valentinui Giriūnui (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. S. gynėjo advokato V. Giriūno skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. S. trims mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas, jį skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 9 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1224-371/2020 R. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. I. slaptai pagrobė svetimą turtą, o būtent 2020-02-28, apie 2.02 val., iš anksto susitaręs su A. I. pagrobti automobilį, atvažiavo A. I. priklausančiu automobiliu „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie R. A. nuomojamo gyvenamojo namo aptverto kiemo, su laisvu priėjimu, esančio (duomenys neskelbtini), ten jis (R. S.), stovėjęs šalia automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stebėjo, kad niekas iš pašalinių jų neužkluptų, A. I. nuėjus į kiemo vidų ir atidarius ten stovėjusio neužrakinto automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), priklausančio R. A., registruoto A. A. vardu, kurio vertė 1 300 Eur, vairuotojo pusės dureles bei pamačius automobilio salone savininko paliktus automobilio užvedimo raktelius, A. I. grįžo atgal pas jį (R. S.), tada abu vėl nuėjo prie kieme stovinčio automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį jis (R. S.) įsėdo bei pasinaudojęs paliktais automobilio užvedimo rakteliais užvedė automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklį, ir išvažiavo iš gyvenamojo namo kiemo, o A. I., iš karto grįžęs prie savo automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš paskos pavogto automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip veikdamas kartu su A. I. slaptai pagrobė nukentėjusiajam R. A. priklausantį automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 1 300 Eur vertės, ir automobilio salone buvusius nukentėjusiajam R. A. priklausančius daiktus ir dokumentus: garso stiprintuvą, 50 Eur vertės; USB laikmeną, 20 Eur vertės; automobilio BMW 530“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (neturintį materialinės vertės); R. A. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (neturintį materialinės vertės), iš viso pagrobė turto už 1 370 Eur.
2. Be to, R. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. I. slaptai pagrobė svetimą turtą, o būtent jis, 2020-03-07, apie 2 val., iš anksto susitaręs su A. I. pagrobti automobilį, kartu su A. I. atvažiavo automobiliu „Mercedes G-blu ETCH“ (ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyti valstybiniai numeriai) prie O. J. priklausančio gyvenamojo namo aptverto kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), ten abu slaptai per neuždarytus vartus pateko į nukentėjusiojo kiemą, A. I. atidarė kieme stovėjusio neužrakinto O. J. priklausančio automobilio „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės dureles bei aptikęs savininko paliktus šio automobilio užvedimo spynelėje raktelius, įsėdo į jį bei pasinaudojęs paliktais automobilio užvedimo rakteliais, užvedė automobilio „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN. (duomenys neskelbtini), variklį ir per pagalbinius vartelius išvažiavo iš O. J. kiemo, o A. I., vairuodamas automobilį „Mercedes G-blu ETCH“ važiavo iš priekio jo vairuojamo vogto automobilio, siekdamas tikrinti kelią, kad nesutikti policijos ekipažo, taip veikdamas kartu su A. I. slaptai pagrobė nukentėjusiajam O. J. priklausantį automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės, ir automobilio salone buvusius nukentėjusiajam O. J. priklausančius daiktus ir dokumentus: O. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), 42 eurų vertės, automobilio BMW 530“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (neturintį materialinės vertės); dvi automobilines vaikiškas kėdutes, bendros 100 Eur vertės; iš viso pagrobė turto už 2 142 Eur.
3. Kaltinamasis R. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka, buvo laikinai sulaikytas 2020 m. kovo 9 d., 18.45 val., Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, kurios terminas vėlesnėmis ikiteisminio tyrimo teisėjo bei bylą nagrinėjančio teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 5 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam R. S. pratęstas trims mėnesiams teismui konstatavus, kad neišnyko suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Šalies argumentai
5. Kaltinamojo R. S. gynėjas Valentinas Giriūnas skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 5 d. nutartimi pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą, skiriant švelnesnes kardomąsias priemones: namų areštą, intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą ar rašytinį pasižadėjimas neišvykti. Skunde nurodoma, kad teismo nutartis, kuria vėl pratęstas kardomosios priemonės terminas, pagrįsta deklaratyviais teiginiais, o ne faktiniais duomenimis. Kardomoji priemonė R. S. pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus. Skunde sutinkama su tuo, kad R. S. praeityje yra teistas, tačiau jis turi pastovią gyvenamąją vietą, jį sieja stiprūs socialiniai saitai su mama, žmona ir sūnumi, su kuriuo nuolat bendrauja, pasitelkdamas nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemones. R. S. rūpinosi savo šeima (kaip matyti ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų pateiktos informacijos, jis laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. sausio 14 d. žmonai pervedė 130 Eur, o motinai 400 Eur). Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis nei kardomosios priemonės atlikimo vietoje, nei teismo posėdžių metu nėra išsakęs, kad ketina ar ruošiasi daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Asmuo suimtas jau beveik metus, todėl pagrindas, konstatuotas skundžiamoje nutartyje, yra formalus. Gynėjo nuomone yra visos galimybės R. S. taikyti intensyvią priežiūrą bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis, būdamas suimtas, negali dirbti, o esant pandeminei situacijai Lietuvoje, tikimybė, kad byla greitu laiku bus išnagrinėta, menka.
6. Teismo posėdžio metu gynėjas skundą palaikė ir prašė skundžiamą nutartį panaikinti, prokuroras prašė skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo skundas atmetamas.
7. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju vis dar egzistuoja suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pateikdamas ją pagrindžiančius motyvus. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundu bei pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, su pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka ir sprendžia, kad kaltinamajam suėmimo terminas pratęstas pagrįstai.
8. Pažymėtina, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti taikomas, kai yra jo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Be to, BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų.
9. Teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis R. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų, liudytojų apklausų, įvykio vietos ir daiktų apžiūrų, dokumentų paėmimo, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose; tarnybiniuose pranešimuose; iš dalies įtariamojo R. S. apklausos protokole, kito kaltinamojo A. I. apklausų protokoluose, gautų telefono pokalbių išklotinėse, taip pat kitoje bylos rašytinėje medžiagoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, bylos medžiagoje esantys duomenis vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.
10. Kardomoji priemonė suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtariamas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.
11. Kaltinamasis R. S. kaltinamas dviejų apysunkių nusikaltimų, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. Nusikaltimai galimai padaryti iš anksto susitarus veikiant bendrininkų grupe. Kaip matyti iš R. S. asmenybę apibūdinančių duomenų, jis dvidešimt kartų teistas (teistumas neišnykęs), taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei. Tik paleistas iš laisvės atėmimo vietos asmuo vėl galimai nusikalto. Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. S. kaltinamas nusikaltimo nuosavybei padarymu. Be to, R. S. ne kartą baustas administracine tvarka. Jis nevedęs, laikotarpiu prieš sulaikymą nedirbo. Kaltinamasis nusikalstamas veikas nuosavybei galimai padarė iš savanaudiškų paskatų, taip siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Minėtos aplinkybės, apibūdinančios R. S. inkriminuojamų veikų pobūdį ir jo asmenybę, kaip linkusią sistemingai pažeidinėti įstatymus ir nusikalsti, leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad R. S., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Minėto pagrindo buvimo nepaneigia ir gynėjo nurodyti argumentai apie kaltinamojo socialinius saitus, tuo labiau, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie jo ankstesnius teistumus, jie nesulaikė R. S. nuo sistemingo nusikaltimų darymo.
12. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad kaltinamojo R. S. suėmimas trunka jau ilgą laiko tarpą ir pažymi, kad šios kardomosios priemonės taikymas byloje turi lemti ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme organizavimo koncentruotumą. Suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.
13. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kaltinamojo gynėjas teigė, kad kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti, skiriant R. S. švelnesnę kardomąją priemonę, taip pat ir namų areštą ar intensyvią priežiūrą, nurodydamas, kad kaltinamasis galėtų jas atlikti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo pateikti duomenys apie minėto nekilnojamojo turto savininką, jo poziciją ir galimybes bute taikyti R. S. paminėtas kardomąsias priemones. Kaltinamojo R. S. asmenybę apibūdinantys duomenys, jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdis, gresianti bausmė neleidžia konstatuoti, kad skyrus jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, tarp jų ir gynėjo prašomas taikyti, bus užkirstas kelias naujų nusikalstamų veikų darymui (BPK 119 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Kaltinamojo R. S. (R. S.) skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. vasario 5 d. nutartį, kuria R. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.