- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-24
- Bylos Nr.
- 1S-1146-282/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kaltinamasis
- M. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarties baudžiamojoje byloje, kurioje:
M. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198¹ straipsnio 1 dalį, 198² straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, ir 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį;
P. J. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį;
K. K. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį;
A. N. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį;
R. D. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį;
R. B. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį;
M. Š. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje M. A. kaltinamas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 198² straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, ir 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, P. J. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, K. K. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, A. N. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, R. D. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, R. B. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, M. Š. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, perdavė prokurorui kaltinamoj akto trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų nereikalavimų, nes jame galimai padarytos nusikalstamos veikos surašytos bendrai ir LR BK straipsniai (jų dalys ir punktai) taip pat nurodyti bendrai, todėl nėra aiškus pats įrodinėjimo dalykas, tai trukdo nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje bei trukdo atriboti atskiras galimai padarytas nusikalstamas veikas ir pateikti situacijos teisinį vertinimą, taip pat varžo kaltinamųjų teisė į gynybą, kadangi gavę tokio kaltinamojo akto nuorašą, kaltinamieji negali efektyviai pasiruošti gintis teisiamajame posėdyje, t. y. pažeidžiama jų teisė tiksliai žinoti kuo jie yra kaltinami (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 22 straipsnio 3 dalis), teisė turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Taip pat nutartyje nurodyta, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamieji pasirašytinai yra gavę kaltinamojo akto nuorašus, nes byloje yra tik lydraštis, įrodantis, kad kaltinamojo akto nuorašai kaltinamiesiems buvo siųsti (12 t. 105 b. l.).
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Šaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-05 nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei bylą grąžinti nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teisme. Nurodo, kad teismas, grąžindamas bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, neatsižvelgė į BPK 256 straipsnio nuostatas, kad visi klausimai dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo gali būti betarpiškai išspręsti bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl kitoks, teismo nuomone, nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir išdėstymas kaltinamajame akte nėra pakankamas pagrindas grąžinti Teigia, kad visos nusikalstamų veikų aplinkybės yra aprašytos, nurodyti LR BK straipsniai ir jų dalys, be to, pagal BPK 257 straipsnį, teismas, nustatęs, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui. Pastebi, kad susipažinę su visa baudžiamosios bylos medžiaga nei įtariamieji, nei jų gynėjas nepareiškė prašymų patikslinti įtarimus dėl jų nekonkretumo ar ydingumo. Be to, teismas nutartyje nurodęs, kad kaltinimų apimtys yra didelės, įtariamųjų nusikalstamos veikos aprašytos plačiai, pripažino, kad nusikalstamos veikos aprašytos plačiai ir aiškiai, todėl prokuroras mano, kad tai leidžia kaltinamajam ir jo gynėjui tinkamai pasiruošti gynybai. Taip pat nurodo, kad šiuo metu visiems kaltinamiesiems kaltinamieji aktai yra įteikti pasirašytinai, tai patvirtinantys dokumentai bus pateikti teismui.
Skunde prokuroras teigia, kad teismas, skundžiamoje nutartyje kaltinamajame akte išdėstytus pagrindinius duomenis ir kaltinimus įvardindamas kaip formalius turinio elementus, neleistinai išsakė savo išankstinę nuomonę dėl ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimo, nes toks išankstinis duomenų vertinimas yra neleistinas, kadangi tai, ar pakanka įrodymų kaltinamųjų kaltei pagrįsti pagal jiems pareikštų kaltinimų apimtį, teismas nusprendžia tik teisiamajame posėdyje, ištyręs turimus arba papildomai gautus duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nepagrįstas skundo teiginys, kad skundžiamoje nutartyje teismas išsakė savo išankstinę nuomonę dėl ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimo, nes teismas nutartyje įrodymų nevertino, nepasisakė dėl kaltinamųjų kaltės ar nekaltumo, o nutartyje tik nurodė, jog kaltinimo formuluotė turi būti surašyta atskirais punktais, nurodant LR BK straipsnius, pagal kuriuos atskirai šie nusikaltimai kvalifikuojami, kadangi iš kaltinamajame akte bendrai surašytų nusikalstamų veikų ir bendrai nurodytų LR BK straipsnių nėra aiškus pats įrodinėjimo dalykas.
BPK 219 straipsnyje numatyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai (kaltinamajame akte nurodoma teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeimyninė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą, prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys, taip pat nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės: duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; LR BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją bei įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu). Iš baudžiamojoje byloje esančio surašyto kaltinamojo akto matyti, jog jame nurodyti visi BPK 219 straipsnio reikalavimus atitinkantys duomenys. Nors kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aprašytos plačiai, tačiau iš nusikalstamų veikų aprašymo matyti, kada ir kur padarytos nusikalstamos veikos, kokiu būdu jos buvo padarytos, t. y. nurodyti ne tik konkretūs kaltinamųjų veiksmai, bet ir kitų organizuotos grupės narių atlikti veiksmai, bei kitos svarbios aplinkybės. Taip pat iš nusikalstamų veikų aprašymo matyti, kad nusikalstamos veikos yra tęstinės bei sudarančios idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl pagrįstai baudžiamąją atsakomybę numatantys BK straipsniai ir jų dalys nurodyti bendrai. Pastebėtina, kad kaltinamajame akte nurodyti kaltinimai sutampa su kaltinamiesiems pareikštais galutiniais įtarimais ikiteisminio tyrimo metu (8 t. 5–9, 33–36, 154–157 b. l., 9 t. 19–21, 47–48, 156–158 b. l., 10 t. 180–188 b. l.). Taigi, kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimus ir nėra kliūčių bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Pagrįstai skunde prokuroras nurodo, kad klausimai dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo gali būti betarpiškai išspręsti bylos nagrinėjimo teisme metu, nes BPK 256 straipsnis numato prokuroro teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą dėl kaltinimo pakeitimo kaltinamajam ar patikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes.
Nors baudžiamoji byla teismui buvo perduota tik su kaltinamuoju aktu nesant patvirtinimų, kad kaltinamiesiems pasirašytinai įteikti kaltinamojo akto nuorašai, tačiau BPK 220 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo, kad, prokuroras, surašęs kaltinamąjį aktą, iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikia kaltinamajam, nesilaikymas neduoda pagrindo manyti, kad tai esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo bylą nagrinėti teisme (BPK 324 straipsnio 2 dalis). Kitų baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie būtų esminiai, byloje nenustatyta.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, ir kad nėra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir baudžiamąją bylą, kurioje M. A. kaltinamas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 198² straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, ir 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, P. J. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, K. K. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, A. N. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, R. D. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, R. B. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, M. Š. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, perduoti nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.