Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent - ji 2019 m. rugsėjo 22 d., apie 18.05 val., Vilniuje, vairuojamu A. K. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Volkswagen Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama Šešuolių gatve link Viršuliškių pusės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimą numatantį, kad „Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.“, ir 106 punkto reikalavimą numatantį, kad „Prieš <...> apsisukdamas <...> vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. <...>“, t. y. važiuodama Šešuolių gatvės antra eismo juosta link Viršuliškių pusės, prieš pradėdama važiuoti ir prieš apsisukdama neįsitikino, kad tai daryti saugu, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi kairiojo krašto, ir ties Šešuolių gatvės pastatu Nr. 11, apsisukinėdama iš pirmos eismo juostos, nedavė kelio ir susidūrė su Šešuolių gatvės antra eismo juosta link Viršuliškių pusės važiavusiu motociklu Yamaha (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu E. V., ko pasėkoje motociklo Yamaha (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui E. V. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Nurodytais veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu A. K. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad tada buvo šlapias asfaltas, lijo, prietema, ji važiavo Šešuolių gatve link Justiniškių, buvo pristatyta mašinų. Norėjo apsisukti, todėl pirmiausia persirikiavo į pirmą eismo juostą, įsuko link kiemo ir darė manevrą, motociklo šviesų nematė, tik atvažiuojančią mašiną, bet ji buvo toli, manė, kad suspės apsisukti, priešpriešinėje juostoje mašinų nebuvo, todėl darė kairį posūkį. Baigiant manevrą pamatė motociklą, tuo metu jis čiuožė link jos, pamatė, kai jis buvo apie 5 metrus, nukentėjusiojo nematė, stabdė mašiną, jei nebūtų stabdžiusi, galbūt nebūtų buvę susidūrimo. Nurodė, kad nukentėjusiojo atsiprašė ir vietoje, atsiprašė ir policijoje. Jos atsakomybė yra apdrausta, norėtų, kad pirmiausia draudimas kompensuotų, jeigu nekompensuos žalos – tada atlygins ji.

Teisiamajame posėdyje apklausta laiduotoja siekianti būti K. V. paaiškino, kad kaltinamoji yra jos mama, jos bendrauja, kasdien susiskambina, susitinka kas savaitę, savaitgaliais, išeina į miestą pasivaikščioti. Apie įvykį sužinojo tą pačią dieną, tėtis paskambino ir pasakė, paprašė atvažiuoti, su mama apie įvykį bendravo tą pačią dieną, pasakojo, kad apsisukinėjo ir matė tik mašiną, motociklo nepastebėjo, kad buvo blogas oras, mato, kad mama pergyvena, verkdavo. Paaiškino, kad su mama glaudžiai bendrauja, ji pasako, kur važiuoja, liudytoja nurodė, kad primena vis, jog būtų atidesnė. Nurodė, kad teises turi, bet nevairuoja, su mama važiuoja, jai vairuojant automobilį, jaučiasi saugi, mama turi ilgą vairavimo stažą, kiek mato, jis vairuodama yra atidi, po įvykio dar labiau dairosi. Dėl galimybės daryti įtaką, parodė, kad yra finansiškai nepriklausoma nuo motinos, su ja bendrauja daug, ji duoda patarimų ir mama jai duoda patarimų, tam tikrose gyvenimo srityse mano, kad yra motinai autoritetas, nemano, kad galėtų būti konfliktų dėl jos duodamų patarimų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Nagrinėjamu atveju byloje teisėtai gauti ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, bei jais patvirtinamos aplinkybės sudaro nuoseklią visumą, dėl ko jie pripažintini įrodymais ir teismas jais remiasi, darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 22 d., apie 18.05 val., A. K., vairuodama automobilį Volkswagen Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Šešuolių gatve link Viršuliškių pusės, vairuodama antra eismo juosta, norėdama apsisukti, ties Šešuolių gatvės pastatu Nr. 11, persirikiavusi į pirmą eismo juostą, link įvažiavimo į namo Šešuolių g. 11 kiemą, apsisukdama (norėdama važiuoti Šešuolių gatve link Justiniškių g.), nedavė kelio ir susidūrė su Šešuolių gatvės antra eismo juosta link Viršuliškių pusės važiavusiu motociklu Yamaha (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duo,menys neskelbtini), kurį vairavo E. V., dėl ko E. V. nukritus jis patyrė sužalojimus. Nurodytos aplinkybės nustatytos pirmiausia iš pačios kaltinamosios parodymų teisiamojo posėdžio metu, kurie, pastebėtina, nuoseklūs viso proceso metu bei atitinka ir jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, o būtent – ji parodė, kad minėtu laiku ir vietoje, siekdama apsisukti, ji persirikiavo į pirmą eismo juostą, pažiūrėjusi į abi puses, ji matė link Viršuliškių važiuojantį tik vieną automobilį, kuris buvo tolokai, iš kitos pusės transporto priemonės nevažiavo, todėl ji nusprendė daryti manevrą, ir tik jau bebaigdama manevrą, gal 5 metrų atstumu nuo jos automobilio pamatė čiuožiantį motociklą, staigia stabdė ir motociklas atsitrenkė į jos vairuotą automobilį. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu irgi parodė, kad matė, kaip priešais važiuojantis automobilis WV Sharan persirikiavo į pirmą juostą, stabtelėjo ties įvažiavimu į kiemą, dėl ko suprato, kad automobilis sustojo, bet jam priartėjus prie šio išvažiavimo, automobilis VW staiga pradėjo važiuoti apsisukinėdamas ir jam užkirto kelią, jis, pamatęs, kad automobilis apsisukinėja, pradėjo stabdyti motociklą, motociklas pradėjo slysti ir iš karto įvyko susidūrimas ties dviguba ištisine linija; po smūgio jis ir motociklas nukrito, jis buvo sužalotas. Atitinkamas aplinkybes, patvirtinančias tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiojo parodymus, tuo pačiu ir nurodytas aplinkybes dėl įvykio, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – pirmiausiai betarpiškai atitinkamas eismo įvykio aplinkybes mačiusių liudytojų L. J. (kuris nurodytu laiku išvažinėjo iš kiemo adresu Šešuolių g. 11, Vilnius), A. S. ir R. M. (kurie važiavo automobiliu paskui nukentėjusiojo vairuojamą motociklą) parodymai, kurie parodė tiek aplinkybes dėl eismo įvykio mechanizmo, tiek ir aplinkybę, kad jiems pagal kaltinamosios atliktų veiksmų, vairuojant automobilį, pobūdį pasirodė, kad kaltinamoji nukentėjusiojo vairuojamo motociklo nematė. Reikšmingos aplinkybės dėl eismo įvykio užfiksuotos ir apžiūrų protokoluose.

Pažymėtina, kad pagal specialisto išvadą, nukentėjusiajam eismo įvykio metu buvo padaryti atitinkami sužalojimai - dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžis, bei kad nurodytas sužalojimai kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, taigi šiuo aspektu abejonių dėl konkretaus sveikatos sutrikdymo masto nekyla.

Taigi vertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamosios veikoje nustatyti visi – tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Spręsdamas klausimą dėl A. K. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas neatsargus nusikaltimas transporto eismo saugumui, dėl ko buvo nesunkiai sužalota nukentėjusiojo sveikata), į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. K. – neteista (b. l. 71), nebausta administracine tvarka (b. l. 72), dirba, duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės / psichikos ligų, byloje nėra. Pagal darbovietės pateiktą charakteristiką, apibūdinama teigiamai (b. l. 109).

Bylą nagrinėjant teisme, pateiktas K. V. – kaltinamosios dukters prašymas atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodyta, kad jos palaiko gerus santykius, nuolat bendrauja, A. K. nėra linkusi pažeidinėti įstatymų ir ji (K. V.) tiki, kad ateityje ji nedarys jokių teisės pažeidimų (b. l. 101). Su prašymu pateikti K. V. apibūdinantys duomenys (charakteristika, duomenys apie šeiminę padėtį, informacija, kad ji neteista, nebausta administracine tvarka (b. l. 102-108).

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4 )yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Vertinant galimybę atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažymėtina, kad ji padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Pastebėtina, jog nors teisiamojo posėdžio metu buvo keliamos abejonės dėl to, ar tikrai kaltinamoji gailisi – t. y. suabejota gailesčio nuoširdumu, nurodant, kad ji tinkamai nukentėjusiojo neatsiprašė, dėl aplinkybių, susijusių su žalos nukentėjusiajam neatlyginimu (nesusitarimu dėl to) ir pan., visgi teismas vertina, kad yra pagrindas pripažinti, kad BK 40 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė egzistuoja. Kaip minėta, kaltinamoji nuo pat eismo įvykio pradžios savo kaltę visiškai pripažino – t. y. pripažino visas aktualias kaltinimui faktines aplinkybes, kad būtent jos veiksmai, pasireiškę atitinkamų KET reikalavimų pažeidimu, lėmė eismo įvykį bei jo pasekoje – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, ji nurodė, kad iš karto įvykio vietoje atsiprašė nukentėjusiojo, taip pat atsiprašė ir policijos įstaigoje, atsiprašė ir teisme; iš jos paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu teismui nekyla abejonių, jog ji iš tikrųjų apgailestauja ir pergyvena dėl sukeltų pasekmių, suvokia jas, be to, atitinkamas aplinkybes dėl jos pergyvenimų nurodė ir laiduotoja siekianti būti jos dukra – K. V..

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato dar vieną sąlygą – kaltininkas bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Pažymėtina, kad proceso dalyvių pozicija dėl to, ar ši sąlyga tenkinama, šiuo atveju taip pat išsiskyrė. Teismas visgi pagrindo išvadai, kad šiuo atveju nustatytos aplinkybės dėl pastarosis sąlygos neleistų taikyti laidavimo instituto.

Pirmiausia pažymėtina, kad nekyla abejonių dėl to, kad žala nukentėjusiajam buvo padaryta – buvo sutrikdyta jo sveikata, be to, byloje esanti medžiaga nekelia abejonių, kad buvo padaryti ir jo vairuotos transporto priemonės apgadinimai. Visgi civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nėra pareikštas. Tiek iš duomenų byloje, tiek iš paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, jog kaltinamoji buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje AAS BTA Baltic Insurance Company filiale Lietuvoje. Taigi atsižvelgiant į teisinį reguliavimą (Civilinio kodekso CK 6.987 str., Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą) bei sudarytą draudimo sutartį, būtent draudimo bendrovei kyla pareiga atlyginti kaltinamosios veiksmais padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą (pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, numatytos atsakomybės ribos – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. V. yra kreipęsis į draudimo bendrovę dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, pagal paaiškinimus matyti, jog vyksta diskusijos su draudimo bendrove dėl žalos dydžio ir pan. Taigi šiuo atveju įvertinus, kad, kaip minėta, šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas, o pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę kaltinamosios veiksmais padarytą žalą nukentėjusiajam kyla draudimo bendrovei, teismas vertina, kad nėra pagrindo išvadai, jog minėta sąlyga nėra tenkinama (t. y. ji yra iš esmės neaktuali). Kita vertus, pastebėtina, jog kaltinamoji yra nurodžiusi dėl žalos atlyginimo, kad ji savo civilinę atsakomybę yra apdraudusi, dėl ko tikisi, kad žalą atlygins draudimo bendrovė, bet jeigu jai būtų priteista atlyginti žala, ji šią žalą atlygintų.

Dėl kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės konkrečiu atveju būtų pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei jo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.

Įvertinęs A. K. charakterizuojančių duomenų visumą – ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nėra bausta administracine tvarka, darbovietės charakterizuojama teigiamai, nėra jokių duomenų, ją neigiamai apibūdinančių, juolab įvertinus jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių darytina išvada, kad ji neabejotinai neigiamai vertina savo veiksmus, dėl jų gailisi, pergyvena dėl sukeltų pasekmių ir pan., teismas turi pagrindo manyti, jog atitinkamas neatsargus teisės aktų reikalavimus pažeidęs elgesys, net ir lėmęs pakankamai sunkius padarinius visgi buvo labiau atsitiktinio pobūdžio. Taigi pripažintina, kad nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – yra pagrindo manyti, jog A. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į K. V. apibūdinančius duomenis (neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, darbovietės apibūdinama teigiamai ir pan.), jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, jog ji irgi kritiškai vertina bei suvokia savo motinos padaryto nusižengimo esmę, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali dėl artimo ir glaudaus bendravimo su savo motina, savo autoriteto ir pan. daryti teigiamą įtaką A. K. bei veikti jos elgesį, kad atitinkamas teisės reikalavimus pažeidžiantis elgesys nebepasikartotų. Pastebėtina, jog nors šiuo atveju laiduotoja siekia būti kaltinamosios dukra – t. y. mažesnės gyvenimiškos patirties žmogus, be to, kaip buvo ne kartą akcentuojama – neturinti pedagoginės patirties, abejojama jos galimybėmis auklėti ir moralizuoti savo motiną, visgi pastebėtina, jog teigiamos įtakos asmeniui darymas negali būti saistomas vien tik su auklėjimo ir moralizavimo aspektais. Ypač įvertinus, kad tiek A. K., tiek ir jos dukra K. V. yra subrendę žmonės, turintys savo gyvenimišką patirtį, kita vertus – saistomi itin glaudžių ir artimų ryšių, akivaizdu, jog teigiama įtaka tokiose situacijose gali pasireikšti ir tiesiog teigiamo pavyzdžio savo elgesiu rodymu, rūpinimusi vienas kitu, ar iš esmės kaltininko siekiu nenuvilti laiduotojo, parodžiusio pasitikėjimą juo, juolab itin artimo žmogaus. Taigi K. V. laikytina tinkama laiduotoja BK 40 straipsnio prasme.

Atsižvelgdamas į nurodytų duomenų ir argumentų visumą, teismas sprendžia, kad nustatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bei sprendžia, kad šiuo atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslus. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios bei jos laiduotoja skirtinos K. V. asmenybę, teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 2 (dvejiems) metams be užstato bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė. Taigi A. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ir asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės – be kita ko, pagal laidavimą (BK 67 str. 1 ir 2 d.). Taigi šiuo atveju kadangi priimamas sprendimas atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. neskiriant jai už padarytą veiką bausmės, kita vertus – siekiant atitinkamų pasekmių įgyvendinant baudžiamosios atsakomybės paskirtį, tikslinga spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

Šiuo atveju neatsargus nusikaltimas padarytas naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnis numato vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių - uždraudimą naudotis specialia teise (tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones) bei nustato, kad ji gali būti skiriama tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas atitinkamą veiką padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar sistemingai jas pažeidinėja. Nagrinėjamu atveju A. K. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas savo esme, nors ir lėmęs pakankamai sunkius padarinius (padaryta žala žmogaus sveikatai), visgi nelaikytinas šiurkščiu ir cinišku, nėra konstatuoti kaltinamojo sąmoningi veiksmai (pvz., greičio viršijimas, vairavimas neblaiviam ir pan.), nulėmę eismo įvykio kilimą – kaip minėta, padarytas neatsargus nusikaltimas. Juolab įvertinus duomenis, kad kaltinamoji nėra bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, teismas sprendžia, kad nėra duomenų, jog ji būtų linkusi šiurkščiai pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Todėl šiuo atveju neskirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė.

Visgi siekiant išvengti nebaudžiamumo situacijos, siekiant, kad asmens, kurį nuspręsta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, atžvilgiu būtų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai – be kita ko, padarytas auklėjamasis poveikis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte (BK 71 str.) numatyta turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šios įmokos dydį, artimesnį minimaliam, t. y. 15 MGL. Pažymėtina, jog nors buvo nurodomos aplinkybės apie sunkią kaltinamosios turtinę padėtį, dėl ko prašoma neskirti šios priemonės, visgi pastebėtina, pirmiausia, kad teismui nėra pateikta duomenų apie itin sunkią A. K. turtinę padėtį, kita vertus, kaltininko turtinė padėtis, skiriant bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, negali būti laikoma lemiamu kriterijumi.

Dėl kitų klausimų

BPK 106 straipsnis numato nukentėjusiojo teisę į jo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo (šiuo atveju – atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės) turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teisiamojo posėdžio metu pateiktas prašymas atlyginti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 2000 eurų (pateikta 2019 m. lapkričio 12 d. sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad sąskaita išrašyta už atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje, bei apmokėjimą patvirtinantis kvitas).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodytas sumas, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo atstovo prašomo priteisti atstovavimo išlaidų suma, įvertinus šioje baudžiamojoje byloje suteiktas teisines paslaugas, nelaikytina pagrįsta, atitinkamai – nelaikytina proporcinga ir teisinga, dėl ko mažintina. Pastebėtina, kad prašomą atlyginti 2000 eurų sumą detalizuojančių duomenų (t. y. už kokias ir kokios apimties paslaugas susidarė tokia suma) teismui nepateikta. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu jokiuose atliktuose procesiniuose veiksmuose nukentėjusiojo atstovas nedalyvavo. Ikiteisminio tyrimo metu (baigus ikiteisminį tyrimą, susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga), šį procesinį veiksmą, pateikdamas išrašytą advokato orderį, atliko kitas (nors ir tos pačios advokatų kontoros) advokatas. Byloje nėra pateikta jokių procesinių dokumentų (be kita ko, nepareikštas ir civilinis ieškinys), kurie būtų rengti atstovo. Taigi šiuo atveju pripažintina, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo atstovas dalyvavo teisiamojo posėdžio metu (2 posėdžiai, kurių trukmė po maždaug 1 valandą), taip pat, kaip matyti, atstovavo nukentėjusįjį bandant susitarti kaltinamajai su nukentėjusiuoju. Pažymėtina ir tai, jog išnagrinėta baudžiamoji byla nėra sudėtinga, duomenų joje palyginus nedaug, byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkina iš dalies ir iš A. K. nukentėjusiajam priteisiama 600 eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti.

A. K. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, neskirtina ji ir šioje proceso stadijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą A. K. atžvilgiu nutraukti.

Skirti A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - 15 MGL dydžio, t. y. 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos sumokėjimo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti E. V. naudai iš A. K. 600 (šešis šimtus) eurų advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.

1) Vengiant sumokėti paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau šis nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.). Įmoka mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija; juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

2) Tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).

Išaiškinti K. V., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.