Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. G.-V,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. K. ir S. K. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K., B. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 2D-9415 pagrįstumo ir teisėtumo.

Į bylą pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai G. K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. S. ir R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1078 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). G. K. ir B. S. priklauso 308/1000 dalys, o R. K. priklauso 384/1000 dalys Žemės sklypo.

Bendraturtėms bendrosios dalinės nuosavybės teise tuo pačiu adresu priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lAl/m. G. K. priklauso 23/100 dalys, B. S. priklauso 23/100 dalys, R. K. priklauso 54/100 dalys gyvenamojo namo.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjams po ½ nuosavybės teise priklauso besiribojantis su minėtu Žemės sklypu (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis, pareiškėjai kreipėsi į Inspekciją su 2020 m. birželio 15 d. skundu, kuriuo buvo prašoma atlikti R. K. statybos veiksmų žemės sklype (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir nustatyti, ar jie yra atliekami teisėtai. Nustačius, kad R. K. statybos darbus atlieka neteisėtai, TPSVPĮ 14 straipsnio 1 dalies pagrindu surašyti savavališkos statybos aktą ir pateikti privalomąjį nurodymą R. K. lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Skundžiamu sprendimu pareiškėjų 2020 m. birželio 15 d. skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės), 48.1 papunkčio pagrindu, nes, pradėjus nagrinėti pareiškėjų 2020 m. birželio 15 d. skundą, paaiškėjo, kad egzistuoja Taisyklių 46 punkte nurodytos aplinkybės – pareiškėjų skundas paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų Taisyklių 50 punkte.

Pareiškėjai siekia, kad būtų surašytas savavališkos statybos aktas ir imtasi veiksmų dėl statinių nugriovimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Inspekcijos departamento įgalioti specialistai 2020 m. liepos 2 d. atliko patikrinimą vietoje ir 2020 m. liepos 9 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1353-(15.2) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodė, jog žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatyti šie statiniai (pagal pateiktą situacijos schemą): <...> Tarp taškų 4 – 5 pastatyta stoginė (sukrauti malkoms), kitos inžinerinės paskirties statinys, 1,50 m x 4,0 m, aukštis 2,30 m. Statinys priklauso I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Sklypas nepažymėtas riboženkliais, todėl negalima nustatyti ar statinio konstrukcijos įeina į gretimą sklypą. Statinys pastatytas ant sklypo ribos, neišlaikant teisės aktuose numatyto atstumo iki gretimo sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribos. Stoginė neregistruota Nekilnojamojo turto registre. Taškuose 28-4 įrengta 1,90 m aukščio ir 11 m ilgio tvora, neperžengiant sklypo ribos. Tvora priklauso I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punkte nustatyta, kad tokiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.

Patikrinimo metu nustatyta ir iš esmės pareiškėjai dėl to ginčo byloje nekelia, jog jų 2020 m. birželio 15 d. skunde nurodyti statiniai, t. y. stoginė ir tvora su atramine sienute, esantys žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (toliau – reglamentas „Statinių klasifikavimas“) VI skyriaus antrojo skirsnio nuostatas (15.1 p., 2 lentelės 2 p., 5 p.). yra priskirtini I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai ir vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – reglamentas STR 1.05.01:2017), 3 priedo 1 punkto nuostatomis, tokių statinių statybai žemės sklype statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomas. Tačiau pagal Reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkto nuostatas, statant inžinerinius statinius arčiau kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos, yra reikalingas besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas. Patikrinimo metu nustatyta ir patikrinimo akte ir Sprendime konstatuota, jog statytoja nepateikė pareiškėjų rašytinių sutikimų dėl I grupės nesudėtingųjų statinių statybos žemės sklype.

Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje tvarką reglamentuoja Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintos Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d.).

Pagal Taisyklių 50 punktą, mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais laikomi: 50.1. teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą, išskyrus atvejus, kai: 50.1.1. įvyko ar gresia statinio avarija; 50.1.2. statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, jeigu skundas pateiktas dėl statinio, statomo valstybinėje žemėje, miške, konservacinio prioriteto (rezervatuose, draustiniuose, paveldo objektuose), kompleksinėse saugomose teritorijose (valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose) ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos juostose ar zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje, arba jeigu įtariama, kad statant tokį statinį yra pažeistas viešasis interesas; 50.1.3. rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje, išskyrus atvejus, kai skundas paduotas dėl inžinerinių statinių – užtvaros (tvoros, aptvaro, diendaržio, voljero), atraminės sienelės, liepto ir plokščio horizontalaus inžinerinio statinio – dėl kurių skundus nagrinėja valstybinę žemės kontrolę vykdantis viešojo administravimo subjektas (tokiu atveju skundas persiunčiamas nagrinėti pagal kompetenciją); 50.2. atvejai, kai viešojo administravimo subjektų veiksmais, administraciniais sprendimais buvo pažeistos taisyklės, padaryti procedūriniai pažeidimai, neturintys įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui, sprendimo pagrįstumui, nesukėlė žalos konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms (valstybės valdymo tvarkai ir pan.), asmenų teisėms ir teisėtiems interesams arba ta žala yra labai nedidelė, atlikti pažeidimai jau ištaisyti ir pan.

Pagal Inspekcijos skundžiamame rašte išdėstytas aplinkybes ir atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu darytina išvada, jog pareiškėjų skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas, nustačius, jog ginčo statinių, t. y. tvoros ir stoginės, statybai pagal statybos techninius reglamentus nereikalinga gauti nei statinio projekto, nei statybą leidžiančio dokumento. Byloje iš esmės ginčo nekyla, jog minėti statiniai pagal STR priskirtini I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai.

Vadovaujantis skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus ir pateikti teisinį pagrindą. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617/2013).

Teismas pažymi, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime nebuvo nurodytas konkretus Taisyklių 46 punkte įtvirtintas skundo nenagrinėjimo pagrindas, t. y. Taisyklių 46.8 punktas, kuris patikslintas atsiliepime ir teismo posėdžio metu. Be to, į bylą nepateikta duomenų apie tai, kad pareiškėjams iki ginčo nagrinėjimo teisme Sprendimas buvo išsiųstas Patikrinimo aktu, kuriame skundo patikrinimo aplinkybės išdėstytos plačiau. Tačiau, teismo vertinimu, Sprendime nurodyti Taisyklių 50 ir 48.1 punktai ir aiškiai išdėstytas jo priėmimo faktinis pagrindas (skundo nagrinėjimas nutrauktas dėl pažeidimų mažareikšmiškumo, nustačius, jog statiniai priskirti I grupės nesudėtingiesiems statiniams) leido pareiškėjams suprasti skundžiamo sprendimo turinį ir jo priežastis.

Be to, nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog pareiškėjai Inspekcijos departamento 2020 m. birželio 22 d. raštu Nr. (15.2)-2D-8280, kaip numato Priežiūros įstatymo 8 straipsnio ir 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, buvo informuoti apie 2020 m. liepos 2 d. 10 val. planuojamą patikrinimą vietoje. Tai, kad pareiškėjai suprato šio sprendimo esmę bei turinį, patvirtina tolesni faktiniai veiksmai, skundžiant ginčo sprendimą, jų skundas, paaiškinimai teismo posėdžio metu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjų vardu skundas Inspekcijai buvo surašytas advokato padėjėjo, t. y. kvalifikuoto teisininko, kuris pareiškėjams atstovavo ir teismo posėdžio metu. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatyti neesminiai skundžiamo sprendimo turinio trūkumai nesudaro pagrindo jo naikinimui. Tokių nuostatų laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (žr., pvz., 2019 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1687-438/2019).

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjams nebuvo suteikta galimybė dalyvauti atliekant ginčo teritorijos faktinių aplinkybių patikrinimą tikrinamos teritorijos ribose iš esmės dėl to, kad nesutiko privačios valdos savininkė, tačiau pareiškėjai turėjo galimybę patikrinimą matyti iš savo valdos netolimu atstumu, tai patvirtina į bylą pateiktos Inspekcijos patikrinimo metu darytos fotonuotraukos ir patikrinimą atlikusios specialistės A. M., apklaustos kaip liudytojos, paaiškinimai.

Pareiškėjams teisme suteikta galimybė duoti paaiškinimus, be kita ko, ir dėl aplinkybių, susijusių su patikrinimo procedūromis, todėl darytina išvada, jog, jei ir buvo padaryti procedūrinio pobūdžio pažeidimai, tai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui, nes jie mažareikšmiai ir nagrinėjant bylą teisme buvo pašalinti. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1455-624/2021).

Pareiškėjai skunde tvirtino, jog Inspekcija neišnagrinėjo su jų skundu pateiktų papildomų dokumentų, tačiau pagal bylos duomenis nustatyta, jog prie skundo Inspekcijai buvo pateiktas tik vienas dokumentas, t. y. Naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) plano kopija. Tai patvirtina skundas Inspekcijai ir prierašas dėl pateikiamų dokumentų. Situacijos plane prie Patikrinimo akte ant pareiškėjų pateikto plano pažymėti ginčo objektai ir jų koordinatės. Kitokių duomenų apie skunde nurodytas aplinkybes dėl papildomų dokumentų Inspekcijai pateikimo negauta, todėl pareiškėjų argumentai dėl šių aplinkybių nepagrįsti.

Pareiškėjai akcentavo, jog stoginės stogo konstrukcija (plano taškuose nuo 4 iki 5) patenka į jų žemės sklypą. Dėl šių aplinkybių Inspekcijos patikrinimo akte konstatuota, jog Sklypas nepažymėtas riboženkliais, todėl negalima nustatyti, ar statinio konstrukcijos įeina į gretimą sklypą. Statinys pastatytas ant sklypo ribos, neišlaikant teisės aktuose numatyto atstumo iki gretimo sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribos. Stoginė neregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Iš 2020 m. rugpjūčio 13 d. žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti 1994 m. liepos 7 d., tačiau byloje nepaneigta, jog ginčo faktinė situacija per tą laiką dėl bendraturčių veiksmų galimai pasikeitė. Šias aplinkybes nurodė atsiliepime ir paaiškino teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo R. K.. Pareiškėja teismo posėdžio metu pripažino, jog siekia, kad būtų patikslinti kadastriniai matavimai. Taigi nepaneigta, jog iš esmės kilęs tarp šalių ginčas dėl sklypo ribų, kuris spręstinas bendrosios kompetencijos teisme. Pagal nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pagrįstai nustatant ginčo objektų faktinę vietą Inspekcijos specialistų buvo vadovaujamasi pareiškėjų pateiktu Naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini)planu ir faktinės situacijos vertinimu vietoje pagal minėtą planą, todėl nesant žemės sklypo riboženklių, iš esmės nebuvo objektyvių galimybių nustatyti, ar statinio konstrukcijos įeina į gretimą sklypą. Tai ir buvo konstatuota Patikrinimo akte, kuris laikytinas Sprendimą papildančiu dokumentu. Minėtame Patikrinimo akte išdėstytos priežastys, dėl kurių Inspekcija negalėjo nustatyti, ar statinio konstrukcijos patenka į gretimą sklypą, todėl pareiškėjų argumentai dėl Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimo nepagrįsti.

Dėl tvoros faktinės vietos, tai, kad ji pastatyta buvusios tvoros vietoje ir ribojasi su pareiškėjų sklypo riba pagal pateiktą planą, iš esmės ginčo nekyla. Pagal faktinę situaciją matyti, jog ji ribojasi su pareiškėjų sklype esama vielinio tinklo tvora. Pareiškėjai iš esmės kelia ginčą dėl tvoros kaip statinio atitikties STR reikalavimams dėl tvoros cokolio pastatymo (jų teigimu, tvoros cokolis aptvertas nesant nuolydžio ir lietaus vandens nuotekų sistemos). Atraminė sienutė, ant kurios pastatyta tvora, remiantis reglamento „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.2 papunkčiu, pagal techninius parametrus (aukštis nuo 0,25 m) taip pat priskiriama I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Atraminė sienutė yra inžinerinis statinys, kuriuo sulaikomas už jo esantis gruntas, kad negriūtų ar nešliaužtų (reglamento „Statinių klasifikavimas“ 4.5 papunktis). Patikrinimo metu buvo nustatyta ir šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja A. M., jog atraminė sienutė neleidžia nutekėti lietaus vandeniui į gretimą sklypą, lietaus sankaupų pareiškėjų valdomoje žemės sklype dalyje nepastebėta. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą nepateikta.

Teismo vertinimu, nustačius mažareikšmius teisės pažeidimus, tiek dėl tvoros, tiek dėl jos priklausinio statybos nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, todėl skundo nagrinėjimas pagrįstai nutrauktas, o dėl civilinio pobūdžio teisės pažeidimų pareiškėjai turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pareiškėjai taip pat abejojo dalyvavusių patikrinime specialistų matavimų, užfiksuotų Patikrinimo akte, tikslumu, teigė, jog matavimai klaidingi.

Patikrinimo akte nurodyta, jog tarp taškų 4–5 pastatytos stoginės matmenys yra 1,50 m x 4,0 m, aukštis 2,30 m. Iš skundo esmės ir pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog pareiškėjai teigė, jog neteisingai pamatuotas stoginės aukštis (2,30 m).

Kaip liudytoja apklausta apžiūrą atlikusi A. M. paaiškino, jog matavimai vietoje buvo atliekami lazeriniu prietaisu, stoginės aukštis nustatytas matuojant atstumą nuo žemės paviršiaus pamato iki stogo kraigo, vadovaujantis statybą reglamentuojančiais teisės aktais. Teismas pažymi, jog neturi pagrindo abejoti patikrinimo metu atliktais ir užfiksuotais kompetentingų specialistų matavimais.

Teismas pažymi, jog pagal bendrąsias administracinės teisenos taisykles tokio pobūdžio ginčams paprastai reikšmingos tik tos ginčo teisinius santykius identifikuojančios faktinės aplinkybės ir teisės aktų nuostatos, kurios egzistavo tikrinamo administracinio akto priėmimo metu. Toks vertinimas pirmiausia grindžiamas viešojo administravimo subjekto pareiga priimamą aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), kurie turi egzistuoti individualaus administracinio akto priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3060-629/2019).

Pareiškėjų iniciatyva į bylą pateiktas antstolio 2020 m. liepos 23 d. Faktinių aplinkybių protokolas ir į bylą pateikti kiti papildomi duomenys negali patvirtinti faktinės situacijos patikrinimo metu ir negali turėti įtakos sprendimo teisėtumo vertinimui, nes nebuvo pateikti Institucijai faktinių aplinkybių tikrinimo metu. Be to, pateiktuose dokumentuose nėra užfiksuoti duomenys, paneigiantys, kad ginčo statiniai priklauso I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, todėl skundo nagrinėjimo nutraukimas dėl pažeidimų mažareikšmiškumo pagrįstas.

Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju Inspekcija atliko tinkamą skunde nurodytų aplinkybių tyrimą, skundžiamas Inspekcijos sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, t. y. patikrinimo aktu, statytojos paaiškinimu, iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, pagrįstas statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo jo panaikinimui. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2514-662/2020).

Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų G. K. ir S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.