Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr.1A-18-317/07

2007 m. gegužės mėn.4d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajai D. B. ir jos gynėjui Vytautui Antanui Vilučiui, nukentėjusiajai D. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. P. ir nuteistosios D. B. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005-12-22 nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažinta kalta ir nuteista: pagal LR BK 138 str. 1 d.- laisvės apribojimu 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui; pagal LR BK 140 str. 1 d.- laisvės apribojimu 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis LR BK 63 str., bausmės subendrintos jas sudedant ir paskirta galutinė laisvės apribojimo bausmė 15 (penkiolikai) mėnesių, įpareigojant nuteistąją be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Iš nuteistosios D. B. priteista D. P. 2000(du tūkstančiai) litų moralinei žalai atlyginti bei 1200 (tūkstantis du šimtai ) litų teismo išlaidų t.y. viso 3200(trys tūkstančiai du šimtai) litų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteista už tai, kad 2003-06-01 apie 22.15 val. (duomenys neskalbtini) namo kieme perdrėskė veidą, kaklą D. P., sudavė jam keletą smūgių į įvairias kūno vietas, spyrė į šoną, sukeldama D. P. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tuo pat metu toje pačioje vietoje spyrė D. P. į dešinės pusės krūtinės ląstą, kas pasireiškė devinto šonkaulio lūžimu, tuo sukeldama jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliantės nuomone, teismas buvo šališkas priimdamas nuosprendį, todėl yra pagrindas jį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Tačiau, kadangi šioje byloje neįrodyta, kad ji tyčia sužalojo P., todėl yra pagrindas panaikinti teismo nuosprendį bei priimti naują- išteisinamąjį nuosprendį (LR BPK 329 str. 1d.).

Atsikirtimuose į D. B. apeliacinį skundą nukentėjusysis D. P. nurodo, kad apylinkės teismas pagrįstai ir nešališkai ištyrė įvykio aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji D. P. prašė jos skundą tenkinti, o nuteistosios skundą atmesti.

Nuteistoji bei jos gynėjas prašė D. B. skundą tenkinti ir priimti naują-D. B. išteisinantį nuosprendį, o nukentėjusiosios D. P. skundą atmesti.

Prokurorė prašė nukentėjusiosios skundą tenkinti civilinio ieškinio dalyje , o nuteistosios skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nukentėjusiosios skundas atmestinas.

Apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, o baudžiamoji byla D. B. nutrauktina, kadangi apeliacinės instancijos teisme nustatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (LR BPK 327 str. 1d.1p.).

Apylinkės teismas neištyrė visų D. P. parodymų ir nepašalino esminių prieštaravimų juose. Teismas taip pat nevertino nukentėjusiosios D. P. parodymų gretinant juos su nuteistosios D. B., A. P., nukentėjusiojo D. P., liudytojo D. B. parodymais, specialistų išvadomis.

Pagrįsti skundo motyvai, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 20 straipsnių 5 dalies reikalavimus, jog teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjamu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kolegija, ištyrusi visus įrodymus, daro išvadą, jog D. B. kūno sužalojimus D. P. bei D. P. padarė ne tyčia siekdama nukentėjusiuosius sužaloti, o gindamasi nuo jų pradėto smurto bei pavojingo kėsinimosi į jos sveikatą. Kolegijos įsitikinimu, nuteistosios panaudota gynyba atitiko nukentėjusiųjų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, savo veiksmais D. B. būtinosios ginties ribų neperžengė, todėl, nors D. B. veikmuose ir yra LR BK 138 str. bei 140 str. numatytų veikų požymiai, tačiau ji už šias veikas negali atsakyti.

Nuteistoji D. B. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai aiškino, kad 2003-06-01 girtas D. P. užvedė motociklą, sukėlė triukšmą. Jo tėvas A. P. liepė išjungti motociklo variklį. Dėl to kilo konfliktas. Jai tuo metu išėjus į kiemą, D. P. puolė ją ir ėmė mušti į galvą bei kitas kūno vietas, tampyti už plaukų. D. B. pradėjus jam priešintis, D. P. padėjo ir D. P., kuri pribėgo prie jų ir taip pat ėmė ją mušti bei tampyti už plaukų. D. B. gynėsi nuo jų smūgių, tačiau išsivaduoti nepajėgė. Pribėgęs A. P. atitraukė Darių bei D. P., tačiau šie ėmė mušti ir jį. Išsilaisvinusi nuo D. P. ir D. P. smurto ji tuoj pat paskambino į policiją ir pranešė, kad buvo sumušta bei kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jai buvo nustatyti kūno sužalojimai.

Šiuos nuteistosios parodymus patvirtina apklaustas liudytoju A. P., nurodęs, jog 2003-06-01 girtas jo sūnus Darius bei buvusi žmona D. P. namo kieme ėmė mušti D. B. į galvą bei kitas kūno vietas. Pastaroji nuo jų smūgių gynėsi bei bandė išsivaduoti iš jų rankų. Tai pamatęs jis pribėgo prie sūnaus bei D. P. ir juos nuo Danguolės atitraukė. Tyčia jis nieko nemušė, tačiau grumtynių metu vaduodamas D. B. nuo sūnaus bei buvusios žmonos smurto, galėjo kuriam tai iš jų netyčia užduoti.

Apklausta apylinkės teismo posėdyje liudytoja J. V. patvirtino tai, jog 2003-06-01 jai su D. P. grįžus į jo namus Aušros g., tarp Dariaus ir jo tėvo įvyko konfliktas. Jo metu atėjo D. B., kuri A. P. pasakė „Algi, nesiginčyk su tuo durniumi“. D. B. priėjus prie Dariaus, tarp jų įvyko konfliktas. Jiedu susikibo ir grūmėsi. Kuris iš jų pradėjo konfliktą-ji nemačiusi, tačiau mačiusi, kaip Dariaus tėvas A. P. ir mama D. P. puolė prie besigrumiančių Dariaus ir Danguolės ir bandė juos išskirti. Po konflikto jie nuėjo į savo kambarį. Darius jai skundėsi, jog jam skauda šoną bei galvą, o P. skundėsi skausmu šone.

Kolegijai nekelia abejonių specialistų išvados bei ekspertizės aktai(t. 1 b.l. 26-28, t.2 b.l.43-47, 49-53, 116-121, 136-139), iš kurių matyti, kad 2003-06-01 kilusių grumtynių metu D. P. ir D. P. buvo padaryti LR BK 138 str. 1d. bei 140 str. 1d. numatyti kūno sužalojimai. Šių įrodymų nepaneigia jokie kiti byloje esantys įrodymai, todėl nėra pagrindo abejoti specialistų išvadomis bei apylinkės teismo nuosprendyje padarytais vertinimais dėl nukentėjusiųjų kūno sužalojimo laipsnio.

Tačiau kolegija, remdamasi įvykyje dalyvavusių asmenų bei teisme apklaustų liudytojų parodymais, daro išvadą, jog D. P. ir D. P. kūno sužalojimai buvo padaryti ne D. B. siekiant tyčia juos sužaloti, bet jai ginantis nuo D. P. pradėtų ir į konfliktą savanoriškai įsijungusios D. P. fizinio smurto veiksmų.

Tokią išvadą kolegija daro pirmiausiai dėl to, jog tiek nuteistosios, tiek ir liudytojo A. P. parodymai iš esmės tiek tyrimo metu, tiek ir teisme buvo nuoseklūs. Jie abu tvirtino, kad konflikto iniciatorius buvo bei D. B. mušti pradėjo D. P.,o vėliau prie jo prisijungė ir smurtą pradėjo naudoti D. P.. Tokiais parodymais abejoti nėra pagrindo ir dėl to, jog juos iš dalies patvirtina ir liudytojai J. V., D. B..

J. V. paaiškino, jog vėlų vakarą D. P. užvedus motociklo variklį, kilo konfliktas tarp jo ir jo tėvo A. P.. Šio konflikto metu iš namo išėjus D. B., kilo konfliktas ir tarp jos bei D. P.. Kuris jų pradėjo šį konfliktą-ji nemačiusi, tačiau matė grumtynes tarp D. P. ir D. B., matė, kaip į jas įsijungė ir nukentėjusioji D. P..

Tai, jog grumtynių su D. P. ir D. P. metu ne tik B. padarė jiems kūno sužalojimus bet ir pastarieji mušė D. B., patvirtina ir specialisto išvada baudžiamojoje byloje Nr.25-1-750-03( šios bylos lapas 50-51), iš kurios matyti, kad 2003-06-01 D. B. buvo padaryti daugybiniai sužalojimai- kraujosruvos ir gleivinės nubrozdinimai lūpų vidiniuose paviršiuose, poodinės kraujosruvos kaktoje, pasmakrėje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, krūtinėje, juosmenyje, odos nubrozdinimas dešiniame rieše, galvos smegenų sukrėtimas.

Iš byloje esančių specialistų išvadų matyti, jog nukentėjusiajai D. P. 2006-06-01 buvo padarytos poodinės kraujosruvos krūtinėje, blauzdose, dilbyje, galvoje, krūtinės ląstoje su šonkaulio lūžimu, o D. P. odos nubrozdinimas alkūnėje, skruostuose, kakle, nugaroje, kraujosruvos dešiniame dilbyje, sprande, skruoste.

Sužalojimų intensyvumas bei kiekis liudija apie tai, jog daugiau įvairių sužalojimų patyrė nuteistoji D. B.. Imant domėn tai, jog ne ji buvo konflikto bei grumtynių iniciatorė ir viena grūmėsi su daug jaunesniu bei fiziškai stipresniu D. P. bei jo motina D. P., darytina išvada, jog nuo tokio smurto D. B. turėjo teisę gintis ir gindamasi ji būtinosios ginties ribų neviršijo.

Apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog savo kaltę dėl 2003-06-01 D. B. padarytų kūno sužalojimų D. P. ir D. P. faktiškai iš dalies pripažino baudžiamojoje byloje Nr.46-2003(t.1 b.l. 64-67). Remiantis jų paaiškinimais teisme bei įvykusiu susitaikymu su D. B., procesas dėl D. B. padarytų kūno sužalojimų nebuvo pradėtas. Į nukentėjusiųjų paaiškinimus bei faktinį savo kaltės pripažinimą taikomajame teismo posėdyje apylinkės teismas dėmesio nekreipė- pripažino nuosekliais ir teisingais D. P. ir D. P. parodymus ir jų pagrindu priėmė D. B. apkaltinamąjį nuosprendį .

Apylinkės teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nukentėjusiųjų parodymai tiek tyrimo metu, tiek ir teisme buvo nenuoseklūs ir netgi prieštaringi, todėl beatodairiškai jais tikėti ir vadovautis nebuvo objektyvaus pagrindo.

Pagrindo tikėti bei vadovautis D. P. ir D. P. parodymais nėra pirmiausiai dėl to, jog jie abu visą laiką neigė, kad naudojo smurtą D. B. atžvilgiu, nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. B. 2003-06-01 muštynių su nukentėjusiais metu buvo padaryti daugybiniai sužalojimai.

Kolegija atlkreipia dėmesį ir į tai, jog tuoj pat po konflikto 2003-06-01 jos pasirašytame protokole-pareiškime D. P. net neužsiminė, kad 2003-06-01 namo kieme kilusio konflikto metu ji pati ar jos sūnus būtų sumušti bei sužaloti D. B. (t.1 b.l. 3). Šiame pareiškime ji tik teigė, jog 2003-06-01 kilo konfliktas tarp jos, jos sūnaus Dariaus ir buvusio sutuoktinio-A. P..

2003-06-01 telefonu, o 2003-06-02 pareiškimu-protokolu D. B. pranešus Žaliakalnio PN apie D. P. ir D. P. 2003-06-01 jai padarytus sužalojimus, 2003-06-03 D. P. papildomai kreipėsi su pareiškimu į Žaliakalnio PK informuodama, jog ją bei jos sūnų 2003-06-01 sumušė A. P. bei D. B.. Pareiškime nurodė, kad D. B. įspyrė jos sūnui į šoną, mušė rankomis į įvairias kūno vietas, o jai įspyrė į koją ir du kartus į šoną. A. P. jai užlaužė rankas, stipriai sudavė kumščiu į pakaušį, sužalojo dešinę koją ir kairės rankos dilbį(t.1 b.l. 4). Tokias pat aplinkybes ji nurodė ir apklausta liudytoja 2003-06-03,2003-11-26(t.1 b.l. 13-14, 16-17).

D. P. skirtingai nuo D. P. tvirtino, jog jį bei jo motiną sumušė D. B., o tėvas t.y. A. P. nei jo nei mamos nemušęs(t.1 b.l. 18-19, 22-23).

Specialistų išvados iš baudžiamosios bylos Nr.25-1-750-03(b.l.35,50-51) paneigia D. P. ir D. P. parodymus ir patvirtina D. B. bei A. P. parodymus, kad 2003-06-01 muštynių metu daugybinius sužalojimus jai padarė D. P. ir D. P..

D. B. bei A. P. nuoseklius parodymus, o nukentėjusiųjų parodymų prieštaringumą patvirtina ne tik specialistų išvados bet ir D. P. parodymai apylinkės teismo bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose(t.2 b.l. 164, 209), kur D. P. jau tvirtino, jog jos A. P. jos visiškai nemušė, o mušė tik D. B., tačiau kas sudavė į šoną ji nemačiusi.

Imant domėn tai, jog nukentėjusioji negalėjo teismui motyvuotai ir įtikinamai paaiškinti, kodėl davė tokius nenuoseklius ir netgi prieštaringus parodymus, kolegija tiki ir vadovaujasi ne D. P. ir D. P., o nuosekliais D. B. ir A. P. parodymais, kuriuos patvirtina ir visiškai bešališkas liudytojas D. B.(t.2 b.l. 180-181). Jis teisme patvirtino nuteistosios ir A. P. nurodytas įvykio aplinkybes t.y. tai, kad ne D. B. buvo konflikto bei muštynių iniciatorė, ne ji užpuolė D. P., o pastarasis nubėgo link pastato, prie kurio stovėjo D. B.. Šio liudytojo parodymai patvirtina nuteistosios bei A. P. tvirtinimus, jog D. P. ragino sūnų sumušti D. B..

Aptartų įrodymų pagrindu kolegija daro išvadą, kad nebūdama konflikto iniciatorė ir jo nepradėjusi, D. B. turėjo teisę gintis nuo prie jos pribėgusio ir smurtą pradėjusio D. P. bei jam padėjusios D. P. panaudotų ir kūno sužalojimus sukėlusių smurto veiksmų. Gindamasi nuo jų pradėto smurto ir padarydama nukentėjusiems kūno sužalojimus, D. B. neperžengė būtinosios ginties ribų. Nors jos veiksmai formaliai ir atitinka požymius veikų, numatytų LR BK 138 str., 140 str., tačiau už tokius veiksmus pagal baudžiamąjį kodeksą ji neatsako. Todėl baudžiamoji byla D. B. nutrauktina.

Nutraukus D. B. bylą, negali būti tenkintinas ir D. P. pareikštas civilinis ieškinys, todėl jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1d. 2p., 327 str. 1p., 3 str. 1d. 9p., LR BK 28 str. 1d., 2d. kolegija

nutaria:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005-12-22 nuosprendį, kuriuo laisvės apribojimo bausme 15 (penkiolikai) mėnesių nuteista D. B..

Baudžiamąją bylą D. B. nutraukti, jai neperžengus būtinosios ginties ribų.

D. P. pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti.