Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Aina Pacevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

traukiama administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2016-06-02 apie 23.11 val. Mindaugo g. 11, Vilniuje, vairuodamas automobilį A. R. 156, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir pravažiuodama pro stovintį automobilį T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovėjusį automobilį, tokiu būdu apgadino abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir šiais veiksmais padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinimai jam suprantami, kaltę pripažįsta iš dalies. Nepripažįsta kaltės, kad pasišalino iš įvykio vietos tyčia. Nurodo, kad įvykio dieną atvažiavo į Mindaugo „Maxima“ parduotuvę, buvo vėlus laikas, bandė prisiparkuoti, bet pamatęs, kad neįvažiuos automobilį priparkavo už 15 m. Išlipęs pažiūrėjo, ar nekliudė kito automobilio. Sutinka, kad jo automobilis buvo šiek tiek nubrozdintas, o ant kito automobilio liko tokios perbraukimo žymės, bet kito automobilio užkabinimo garso tikrai nepastebėjo, negirdėjo. Dienos šviesoje žymes galima pastebėti, su tuo sutinka. Nurodo, kad tai buvo netyčinis įvykis, tikrai nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį. Pažymi, kad apžiūrėjęs automobilį, jokių žymių nepastebėjo, nes buvo tamsus paros metas.

ATPK 127 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog D. K. nagrinėjamu atveju vairuodamas automobilį A. R. 156 bei važiuodamas Mindaugo gatve, nesilaikė saugaus atstumo, važiuodamas kliudė stovėjusį automobilį T. P. ir taip apgadino abu automobilius. Tokiais veiksmais jis pažeidė Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.195 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus, įpareigojančius eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, siekiant išvengti nuostolingų padarinių, taip pat 126 p. nuostatas, įpareigojančias transporto priemonės vairuotoją laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Motyvuojamoji dalis

D. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta byloje surinkta medžiaga – Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio 2016-06-02 tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), vaizdo įrašu (b. l. 10); transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu (b. l. 14), foto nuotraukomis (b.l. 15–16).

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad D. K. veikoje yra visi ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai, jis trauktinas atsakomybėn už šios administracinį teisės pažeidimą ir jam skirtina minėtos straipsnio dalies sankcijoje numatyta ir mažesnė negu vidutinio dydžio bauda – 35 Eur bauda.

ATPK 130 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia vairuotojams baudą nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Kelių eismo taisyklių 222 p. sakoma, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

D. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs apgadinto automobilio savininkams (nuketėjusiesiems K. S. ir J. S.) bei policijai. Todėl, vertinant byloje esančius įrodymus, būtina nustatyti, ar D. K. taikytina atsakomybė už ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. kyla nustačius ne tik objektyvias pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybes, bet ir tiesioginę asmens tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. tai, kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys adm. b. Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.).

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu, tiek D. K. vairuojamas automobilis A. R. 156, tiek nukentėjusiesiems priklausantis automobilis T. P., nors ir buvo apgadinti palyginus nežymiai, A. R. 156 apgadinimai yra aiškiai matomi ir negalėjo būti nepastebėti, taip pat negalėjo būti nejuntamas kontaktas tarp abiejų automobilių (b. l. 15–16). Nustatyta, kad D. K. teisę vairuoti transporto priemones buvo įgijęs maždaug prieš 3 mėnesius iki aptarto eismo įvykio, todėl, būdamas pradedantis vairuotojas, privalo būti ypatingai atidus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju D. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 p. reikalavimus, todėl trauktinas administracinėn atsakomybėn už ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą.

Iš ATPK 130 str. 1 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net ir minimali paskirta nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – savo griežtumu atitiktų D. K. padaryto pažeidimo pavojingumą, ir, atsižvelgus į visas pažeidimo padarymo aplinkybes, būtų adekvati atsakomybės taikymo prasme.

Lietuvos A. T. praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Akivaizdu, kad D. K. sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, nes eismo įvykio metu abu automobiliai buvo apgadinti nežymiai.

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad D. K. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 868 Eur dydžio bauda būtų akivaizdžiai per griežtos ir neproporcingos nuobaudos. Teismo nuomone, ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Todėl yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir D. K. už jo padarytą ir ATPK 130 str. 1 d. nurodytą pažeidimą paskirti švelnesnę nuobaudą negu sankcijoje numatyta minimali, t. y. 200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., D. K. už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. skirtina galutinė nuobauda sunkiausiojo iš jo padarytų pažeidimų sankcijos ribose – 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., 31 str. 1 d. 1, 10 p., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 304² str., teismas

nutaria:

Pripažinti D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 35 (trisdešimt penkių) Eur baudą.

Pripažinti D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., D. K. paskirti galutinę nuobaudą sunkiausiojo iš jo padarytų pažeidimų sankcijos ribose – 200 (dviejų šimtų) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Išaiškinti, kad specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos, o bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo paskelbimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK 16061300618.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.