Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-10-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-568-1131/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-13
Bylos Nr.
II-568-1131/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01732-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Asta Benetytė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-568-1131/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01732-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Dianai Abent,dalyvaujant skundą padavusiam E. P.,Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei V. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialisto 2021 m. birželio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N_14540-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistė (toliau ir – Institucija) 2021 m. birželio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N_14540-2021 (toliau ir – nutarimas) E. P. (toliau ir – pareiškėjas) pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2021 m. balandžio 2 d. 18.41 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, sustojo maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje ir kliudė maršrutinio transporto eismui; šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.14 punkto nuostatas. Jam paskirta administracinė nuobauda – 40 eurų dydžio bauda (b. l. 5).

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. P. pateikė skundą, kuriuo nesutinka su pareigūnės sprendimu. Jam sugedo automobilis ir teko sustoti autobusų juostoje, kad nekeltų avarinės situacijos. Žmonės pranešė, kad sustojęs automobilis neleistinoje vietoje. Po sugedimo praėjo apie 40 min. Skambino jam pareigūnė, jis paaiškino visą situaciją. Teigia, kad pareigūnė jam pasakė, jog tokioje situacijoje nėra pažeidimo, bet jis vis tiek buvo nubaustas bauda. Siuntė paaiškinimą, tačiau pareigūnė atmestinai nagrinėjo šį įvykį (b. l. 4).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka, prašo skundą atmesti. Institucijos nuomone, E. P. veika, kai jis 2021 m. balandžio 2 d. apie 18.41 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobili ,,Peugeot“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paliko jį stovėti maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje bei kliudė maršrutinio transporto eismui, taip pažeisdamas KET 150.14 p. yra įrodyta. E. P. nurodo, kad jo automobilis sugedo. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad kelyje, kur yra kelio ženklas Nr. 523 „Eismo juosta maršrutiniam transportui“, kuris nurodo eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, važiuojančiam ta pačia kryptimi kaip ir visas transporto priemonių srautas, stovi automobilis ,,Peugeot“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 20-21). KET 150.14 p. numato, kad kitoms transporto priemonėms sustoti ir stovėti draudžiama maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje. KET 151 punkto reikalavimas numato, kad priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta, ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Minėtas automobilis nebuvo pažymėtas kaip reikalaujama KET 151 p. Taip pat E. P. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad automobilis buvo sugedęs. E. P. pateikta versiją apie sugedusį automobilį yra gynybinė, todėl E. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir teisingai. Iš nuotraukų matyti, kad prieš pareiškėjo stovinčiuose automobiliuose įjungtos šviesos, tuo tarpu pareiškėjo automobilyje šviesos nedega.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu skundą padavęs E. P. paaiškino, kad atsitiko taip, kaip surašyta skunde – automobilis neužsivedė, sugedo starteris, pririedėjo iki autobuso juostos, kažkas iškvietė policiją. Jam paskambino pareigūnė ir pasakė, jog nėra pažeidimo, tačiau baudą jis vis tiek gavo. Pareigūnė paskambino, kai jie su draugu jau buvo nuvažiavę į Avižienius, pareigūnė pasakė, kad tokiu atveju pažeidimo nėra. Jis norėjo ten netoli prie parduotuvės sustoti, nes tuo metu dirbo maisto kurjeriu, bet po to jam neužsivedė automobilis. Kadangi sustojo nelabai gražiai, automobilio galas buvo išlindęs, kartu su draugu nustūmė mašiną į šoną. Automobilį nusistūmė iki autobusų juostos, ten gana plati juosta. Kitų automobilių nebuvo. Prieš jo automobilį gal dar du automobiliai stovėjo. Mašina toje juostoje stovėjo gal 20-30 min, su draugu ieškojo problemos, kas mašinai nutikę. Kebabinėje nebuvo, bet matė, kad buvo daugiau mašinų toje vietoje. Stotelė ten yra šiek tiek toliau, už 70-80 m nuo tos vietos, kur jis stovėjo. Jis su draugu visą laiką buvo prie automobilio. Policija atvykusi nebuvo. Jie buvo įjungę avarinį, buvo atsidarę kapotą. Avarinis signalas buvo visą laiką įjungtas. Jokie žmonės prie jo automobilio priėję nebuvo. Pastovėjus 20 min automobilis iš riedėjimo užsivedė, Blindžių g. yra nuolydis, riedant tuo nuolydžiu trečia pavara mašina užsikūrė, nuvyko į servisą tvarkyti. Problemą susitvarkė pats. Į servisą vyko nusipirkti detalių ir grįžęs pats pasikeitė. Dokumentų, patvirtinančių starterio pirkimą, neturi, atsiskaitė grynais. Pirko iš pažįstamo. Dar kartu su juo ir jo draugu buvo jo draugė A. S.. Negali paaiškinti, kodėl pateiktose nuotraukose nesimato jo automobilio šviesų. Nurodo, kad pateiktose nuotraukose jie turėtų būti mašinoje, nes skiriasi valytuvų padėtis, buvo įjungtas degimas, nuotraukoje matosi jo draugė. Jo su draugu nesimato, nes jie buvo pasilenkę, starteris yra dešinėje pusėje po greičių dėže, jie atitraukinėjo posparnį. Nuotraukoje jų nesimato, nes jie dar nebuvo atsidarę automobilio kapoto. E. P. taip pat nurodė, kad jie buvo sustoję parkavimo vietoje, buvo viena didelė mašina įlindus į tas vietas ir ten buvo pusė vietos likę, tai jo automobilio galas buvo išlindęs į važiuojamąją dalį. Ten sustojo, nes lyg ir jo draugui Rokui kažko reikėjo. Nematė, kad juos kas fotografuotų. Aplink niekas nevaikščiojo, bet buvo žmonės, kurie į kavinę užeidinėjo. Pripažįsta tik, kad nepadėjo įspėjamojo ženklo.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė V. Ž. parodė, kad administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu ji surašė gavusi asmens pareiškimą dėl neleistinoje vietoje pastatyto automobilio, buvo pridėtos nuotraukos. Neatsimena, kiek nuotraukų gavo. Nuotraukoje nesimato, kad būtų įjungtas avarinis signalas, tačiau jeigu ir dėl gedimų negalimas avarinio ženklo įjungimas, automobilis turi būti pažymėtas avariniu ženklu – trikampiu, pastatytu už automobilio. Kadangi to ženklo nebuvo, buvo surašytas protokolas ir nurodymas išsiųstas asmeniui. Neturėjo duomenų, jog kita pareigūnė nurodė, jog pažeidimo nėra, tokią informaciją gavo tik iš E. P.. Informacijos, esančios byloje iš BIRT ataskaitų žiūryklės, surašydama protokolą neturėjo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad E. P. nepažįsta. Jis yra autobuso vairuotojas. Dažniausiai fotografuoja tuos, kurie užstato pravažiavimą. Atsimena, kad (duomenys neskelbtini) yra populiariausia vieta statyti mašinas neleistinoje vietoje. Ten dažniausiai stato tie, kas atvažiuoja kebabų. Jis tame žiede dažnai stovi nuo 6 iki 9 val. vakaro, ten būna pertraukų metu. Paaiškino, kad atsimena situaciją, matomą nuotraukoje. Čia stovi jo autobusas Nr. 4530. Jis negalėjo privažiuoti prie stotelės, kad išleistų žmones, nes jis turi privažiuoti prie bortelio 20 cm. Tas automobilis trukdė jam privažiuoti prie bortelio ir išleisti keleivius. Visų automobilių vairuotojai buvo kebabinėje. Jis prieina prie mašinų ir fotografuoja demonstratyviai, kad tų automobilių vairuotojai matytų. Salėje esantis vaikinas jam ne pirmą kartą jau matytas toje vietoje. Matė, kaip šitas žmogus išbėgo iš kebabinės. Jam tuo metu buvo pertrauka, matė, kaip atvažiavo jis ir nuėjo į kebabinę. Ten už poros metrų yra automobilių aikštelė. Matė, kad iš pradžių automobilyje žmonių nebuvo. Po to jis pamatė, kad jis fotografuoja automobilį ir išbėgo iš kebabinės. Neatsimena, ar su tuo asmeniu dar kažkas išbėgo iš kebabinės. Jis tuo metu stovėjo už autobuso šone. Tam žmogui nieko nesakė. Jis nuėjo į autobusą, nebematė, ką tas žmogus toliau darė išbėgęs iš kebabinės. Negali atsakyti, ar automobilio keleivio vietoje kažkas sėdėjo. Automobilyje avarines šviesas įjungė tik tada, kai pamatė, kad jis fotografuoja, iki tol jos įjungtos nebuvo. Jis policijai rašė pareiškimą ir pridėjo nuotraukas.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. S. paaiškino, kad yra E. P. draugė. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), jie sustojo parkavimo vietoje šalia skydinės, niekur nevažiavo, tiesiog stovėjo. Berniukai bandė užkurti mašiną, bet jiems nepavyko, nustūmė mašiną kitur, į A juostą, kad netrukdytų eismui, ją apžiūrėjo, krapštė ratą, kažką po kapotu žiūrėjo. Tada bandė užkurti vėl, vienas stūmė, kitas kūrė, mašina užsivedė, ji tuomet išėjo namo, o jie galimai nuvyko pasiimti detalės. Galimai buvo starterio problemos, Edvardas jai taip sakė. Be jos, mašinoje buvo dar du asmenys. Parkavimo vietoje buvo galima apžiūrėti mašiną, nežino, kodėl jie išstūmė mašiną į A juostą. Ji visą laiką sėdėjo mašinoje. Edvardas, kiek pamena, išėjęs nebuvo. Negali atsakyti, kiek laiko stovėjo. Konkrečiai negali pasakyti, ar aplink buvo žmonių, nematė, kad juos fotografuotų. Vaikinai į kebabinę išėję nebuvo. Automobilis niekaip nebuvo pažymėtas, kad yra sugedęs, buvo tik avarinis signalas įjungtas, trikampuko tikrai nebuvo. Avariniai buvo įjungti sustojimo A juostoje metu, juos įjungė E. P. Prie mašinos pašalinių žmonių nebuvo priėję. Kol stovėjo A juostoje, nebuvo jokių autobusų, joks autobusas į stotelę neatvažiavo.

Iš rašytinio 2021 m. balandžio 15 d. D. B. pareiškimo nustatyta, kad 2021 m. balandžio 2 d. apie 18.41 val. (duomenys neskelbtini), stovėjo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A juostoje viešajam transportui, taip trukdė eismą viešajam transportui (b. l. 18).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2021 m. balandžio 2 d. 18.47 val. gautas pranešimas, jog A juostoje stovi automobilis ,,Peugeot“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negali pravažiuoti autobusai. Paskambinus automobilio savininkui, jis paaiškino, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) jam pradėjo gesti automobilis. Jis sustojo kuo arčiau dešiniojo kelio krašto, kad niekam netrukdytų. Įjungė avarinius, niekaip negalėjo užvesti automobilio. Po 10 min. automobilis užsivedė (b. l. 22-23).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas.

KET 150.14 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje.

Ginčo byloje dėl faktinių aplinkybių, t. y. kad 2021 m. balandžio 2 d. 18.41 val. E. P. sustojo ir stovėjo (duomenys neskelbtini), maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje, nėra. Ginčas byloje kyla dėl priežasčių, kurios galimai šiuos veiksmus lėmė ir dėl kurių, E. P. teigimu, jo atžvilgiu neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei teismo posėdžio metu pateiktus administracinėn atsakomybėn patraukto E. P., Institucijos atstovės bei liudytojų paaiškinimus, daro išvadą, kad E. P. teiginiai yra nepagrįsti, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir laikytini jo gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės.

Administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. kai kurias versijas, duodama paaiškinimus teisme, patvirtino ir kartu su E. P. automobiliu važiavusi A. S.. Ši liudytoja yra E. P. draugė ir, nors jos nurodytos kai kurios įvykio aplinkybės sutapo su E. P. kai kuriomis nurodytomis aplinkybėmis, tačiau ši liudytoja taip pat pateikė ir naujų, E. P. prieš tai teismo posėdyje nenurodytų aplinkybių, taip pat ji nežinojo, kokia buvo mašinos sugedimo priežastis, jai apie tai pasakė E. P. – kad sugedo starteris. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ši liudytoja, duodama parodymus galimai buvo suinteresuota ir galimai siekė padėti savo draugui E. P. išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismas jos parodymus vertina kritiškai. Šioje byloje apie nagrinėjamą įvykį Institucijai pranešė liudytojas D. B., jį užfiksavęs nuotraukomis (b. l. 8, 20, 21, kompaktinis diskas, prisegtas prie bylos galinio viršelio). Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, jis su E. P. nėra susietas jokiais ryšiais, šis liudytojas davė parodymus įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar siektų melagingai apkalbėti E. P., nėra, todėl pagrindo teigti, jog šio liudytojo parodymai yra neteisingi, neatitinkantys tikrovės ir nepatikimi, nėra. Be to, šio liudytojo parodymai sutampa atitinka ir byloje esančius įrodymus. Taigi, teismas vertindamas visus kitus bylos įrodymus, vadovaujasi ir šio liudytojo parodymais.

Visų pirma, pažymėtina, kad paties E. P. nurodomos aplinkybės tiek dėl įvykio, tiek dėl jo priežasčių ir skunde, ir teismo posėdžių metu skiriasi, nesutampa ir yra nenuoseklios bei neatitinka byloje esančių įrodymų. E. P. skunde nurodė, kad jam sugedo automobilis ir teko sustoti autobusų juostoje, kad nekeltų avarinės situacijos; po sugedimo praėjo apie 40 min. Pirmojo teismo posėdžio metu E. P. paaiškino, kad automobilis neužsivedė, sugedo starteris, pririedėjo iki autobuso juostos. Jis norėjo ten netoli prie parduotuvės sustoti, nes tuo metu dirbo maisto kurjeriu, bet po to jam neužsivedė automobilis. Kadangi sustojo nelabai gražiai, automobilio galas buvo išlindęs, kartu su draugu nustūmė mašiną į šoną iki autobusų juostos. Mašina toje juostoje stovėjo gal 20-30 min. Antrojo teismo posėdžio metu po to, kai buvo apklausta liudytoja E. P. draugė A. S., jis papildomai nurodė, kad jis buvo sustojęs parkavimo vietoje, buvo viena didelė mašina įlindus į tas vietas ir ten buvo pusė vietos likę, tai jo automobilio galas buvo išlindęs į važiuojamąją dalį. Ten sustojo, nes lyg ir jo draugui R. kažko reikėjo. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad pareigūnei paskambinus automobilio savininkui, jis paaiškino, kad važiuojant (duomenys neskelbtini), jam pradėjo gesti automobilis. Jis sustojo kuo arčiau dešiniojo kelio krašto, kad niekam netrukdytų. Įjungė avarinius, niekaip negalėjo užvesti automobilio. Po 10 min. automobilis užsivedė. Taigi, kaip matyti E. P. pateikiamos versijos, kaip automobilis sugedo ir atsidūrė A juostoje, skiriasi – viena vertus nurodo, kad jis norėjo ten netoli prie parduotuvės sustoti, nes tuo metu dirbo maisto kurjeriu, vėliau – kad ten sustojo, nes lyg ir jo draugui Rokui kažko reikėjo; telefonu paskambinusiai pareigūnei, skunde ir pirmojo teismo posėdžio metu nurodė, kad jam bevažiuojant sugedo automobilis (,,važiuojant (duomenys neskelbtini), jam pradėjo gesti automobilis“, ,,teko sustoti autobusų juostoje, kad nekeltų avarinės situacijos“, ,,sugedo starteris, pririedėjo iki autobuso juostos“), vėliau pirmojo ir antrojo teismo posėdžių metu po liudytojos A. S. nurodytų naujų aplinkybių, nurodė, kad buvo sustojęs parkavimo vietoje netoliese, tačiau kadangi jo automobilio galas buvo išlindęs į važiuojamąją dalį, su draugu nustūmė mašiną į šoną iki autobusų juostos. Be to, E. P. labai skirtingai nurodė ir laiką, kiek stovėjo A juostoje – paskambinusiai pareigūnei nurodė, kad po 10 min. automobilis užsivedė, skunde, kad apie 40 min, teismo posėdžio metu – gal 20-30 min. Be to, matyti ir tai, kad kiekvienąkart E. P. prisimena vis daugiau įvykio detalių, kurios nesutampa su prieš tai jo pateiktomis versijomis.

E. P. nurodė ir tai, kad nei jis, nei jo draugas nuo mašinos nebuvo pasitraukę, visą laiką buvo prie mašinos, nes jie, atsidarę mašinos kapotą, ieškojo gedimo, bandė nuimti posparnį ir pan. Tiek byloje esančios nuotraukos (b. l. 8, 20, 21, kompaktinis diskas, prisegtas prie bylos galinio viršelio), tiek liudytojo D. B. paaiškinimai šią jo versiją paneigia – iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilio kapotas neatidarytas, nes pro priekinį automobilio stiklą matosi tvora, aplink automobilį ir po juo jokių asmenų, tarp jų nei E. P., nei jo draugo, nėra, o automobilyje matyti tik vienas keleivio vietoje sėdintis asmuo, kaip ir pats E. P. teismo posėdžio metu nurodė – jo draugė A. S., automobilio vairuotojo pusės priekiniame veidrodėlyje jokių asmenų nesimato; liudytojas D. B. nurodė, kad matė, kaip E. P. atvažiavo, nuėjo į kebabinę, o jam pradėjus fotografuoti išbėgo iš kebabinės. Nors E. P. nurodė, kad priverstinai sustojęs A juostoje, jis iškart įjungė avarinį signalą ir jis buvo visą laiką įjungtas, tačiau to nepatvirtina nei liudytojo D. B. paaiškinimai, nei byloje esančios nuotraukos. Liudytojas D. B. paaiškino, kad E. P. automobilyje avarines šviesas įjungė tik tada, kai pamatė, kad jis fotografuoja, iki tol jos įjungtos nebuvo. Iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 8, 20, 21, kompaktinis diskas, prisegtas prie bylos galinio viršelio) aiškiai matyti, kad prieš E. P. stovinčių automobilių šviesos yra įjungtos, tuo tarpu dviejuose nuotraukose, darytose 18.40 val. ir 18.41 val. nematyti, kad apskritai būtų įjungtos būtent E. P. automobilio šviesos. E. P. teigia, kad avarinės šviesos buvo įjungtos, nes byloje esančiose nuotraukose matyti, kad skiriasi galinio lango valytuvo padėtis. Teismas pažymi, kad tai, jog nuotraukose skiriasi galinio lango valytuvo padėtis, gali reikšti, kad buvo įjungtas automobilio variklio degimas, tačiau tai savaime nesuponuoja ir nepatvirtina, kad buvo įjungtos automobilio avarinės šviesos, juolab, kaip minėta, degančių automobilio šviesų nuotraukose nesimato.

Teismo posėdžio metu E. P. pripažino tik tai, kad nebuvo pastatęs avarinio ženklo. Tuo tarpu pagal KET 91, 92 p. avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta priverstinai sustojus, kur sustoti (stovėti) draudžiama; jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą. Taigi, pagal KET avarinį ženklą privaloma pastatyti tuo atveju, jei avarinės šviesos signalizacijos automobilyje nėra arba ji sugedusi, taigi E. P. pozicija dėl avarinio ženklo nepastatymo logiškai nepaaiškinama – jei jis buvo įjungęs avarines šviesas, jokio poreikio pastatyti avarinį ženklą nebuvo.

E. P. teismo posėdžio metu taip pat negalėjo konkrečiai ir tiksliai nurodyti nei serviso pavadinimo ar tikslaus adreso, į kurį užsivedus jo automobiliui, jis vyko nusipirkti detalės, išskyrus tik tai, kad vyko į Avižienius, nei asmens, pas kurį pirko tą detalę vardo ir pavardės, nors nurodė, kad tas asmuo – jo pažįstamas, nei pateikti detalės įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nes atsiskaitė grynaisiais pinigais. Pažymėtina ir tai, kad įvykio dieną paskambinusiai telefonu pareigūnei E. P. nurodė, kad šiuo metu yra Pilaitėje ir vyksta į autoservisą, teismo posėdžio metu nurodė, kad vyko į servisą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad norint trumpiausiu maršrutu nuvykti iš (duomenys neskelbtini) važiuoti nereikia, ji yra nepakeliui; juolab, jei E. P. į (duomenys neskelbtini), tai logiškai nepaaiškinama, kodėl asmuo, kurio automobilis gali bet kurią minutę sugesti ir sustoti, renkasi ilgesnį ir netiesioginį ir aplinkinį maršrutą į servisą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, teismo posėdžio metu E. P. parodė, kad pareigūnė jam paskambino, kai jis jau buvo (duomenys neskelbtini), tuo tarpu iš byloje esančioje BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, kad pareigūnei paskambinus E. P. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu E. P. kaip vieną iš versijų nurodė ir tai, kad jo mašina iš netoliese esančios parkavimo vietos buvo nustumta į A juostą, nes toje parkavimo vietoje viena didelė mašina stovėjo, jam buvo likę tik pusė parkavimo vietos, tai jo automobilio galas buvo išlindęs į važiuojamąją dalį. Pažymėtina ir tai, kad iš pateiktų E. P. paaiškinimų taip pat lieka neaišku, kodėl automobilis buvo nustumtas į A juostą – ar dėl to, kad jo automobilis parkavimo vietoje netilpo, trukdė kitiems automobiliams ir dėl to buvo priverstas jį patraukti, ar dėl to, kad automobilis sugedo ir jis dėl to sustojo A juostoje. Be to, nelabai suprantama, kodėl automobilį reikėjo išstumti iš parkavimo vietos, nors, jei, kaip ir teigia E. P., jis buvo pastatytas taip, kad trukdė kitiems, ir pasirinkti draudžiamą jo pastatymo vietą A juostoje, užuot jį palikus parkavimo vietoje ir bandant pataisyti, o to nepavykus padaryti kviesti avarinę pagalbą, kad automobilis būtų nutemptas. Liudytojas D. B. paaiškino, kad ten už poros metrų yra automobilių aikštelė, todėl nesuprantama, kodėl E. P., jei iš parkavimo vietos stūmė su draugu sugedusį automobilį pasirinko teisei priešingą elgesį – pastatyti jį draudžiamoje vietoje, o ne dar pastumti porą metrų ir pastatyti automobilių aikštelėje, kur automobilis niekam nebūtų trukdęs. Savo elgesio pasirinkimas yra vairuotojo reikalas ir jis turi pasirinkti tokį savo elgesio variantą, kad nepažeistų taisyklių. Pasirinkdamas savo elgesio variantą, pažeidžiantį KET, E. P. turi būti pasiruošęs priimti pasekmes.

Be to, teismo posėdžio metu E. P. paaiškino, kad prieš jo automobilį gal dar du automobiliai stovėjo; pastovėjus 20 min automobilis iš riedėjimo užsivedė, (duomenys neskelbtini) yra nuolydis, riedant tuo nuolydžiu trečia pavara mašina užsikūrė ir jis nuvyko į servisą tvarkyti. Tai, kad prieš E. P. automobilį pakankamai arti stovėjo dar du automobiliai, patvirtina ir byloje esančios nuotraukos (b. l. 8, 20, 21), tačiau teismui tokia mašinos užsikūrimo versija taip pat kelia abejonių, nes visų pirma, automobilį, prieš kurį gana arti stovėjo kitas automobilis, jį stumiant reikėjo išsukti į važiavimo juostą, kas nagrinėjamu atveju neužkurtam automobiliui būtų buvę pakankamai sudėtinga padaryti, automobilį stumiant vienam asmeniui, o kitam manevruojant vairu. Visos šios aplinkybės kelia teismui pagrįstas abejones dėl E. P. nurodomų automobilio pastatymo draudžiamoje stovėti vietoje pateisinamų priežasčių. Tai, kad telefonu pareigūnė, išgirdusi E. P. paaiškinimus, E. P. nurodė, kad pažeidimo nėra, savaime nepaneigia E. P. padaryto pažeidimo – visų pirma, pareigūnė telefoninio pokalbio metu turėjo tik pirminę informaciją ir iš esmės vertino E. P. paaiškinimus, o vėliau – gavus D. B. nuotraukas ir jas įvertinus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, buvo padaryta išvada, kad E. P. veiksmuose yra pažeidimo, numatyti ANK, požymiai ir jis nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucija teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, aplinkybių, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn (ANK IV skyrius), nenustatyta, todėl E. P. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nutarime nurodyta, jog E. P. sustojimas draudžiamoje vietoje kliudė maršrutinio transporto eismui. Kaip minėta, ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas; KET 150.14 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad asmuo, automobiliu sustojęs ir stovintis maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje, yra traukiamas administracinėn atsakomybėn nepriklausomai nuo to, ar toks jo priešingas teisei elgesys kliudė maršrutinio transporto eismui. Dėl to minėta aplinkybė iš nutarimo šalintina kaip perteklinė.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo trisdešimties iki devyniasdešimties eurų. Skundžiamu nutarimu E. P. buvo paskirta 40 Eur dydžio bauda, t. y. artima ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam šios nuobaudos minimaliam dydžiui. Iš bylos matyti, jog nėra ANK 35-36 straipsniuose numatytų E. P. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, E. P. anksčiau neteistas, priešingai nei teigia E. P., jis nėra nepriekaištingos reputacijos – administracine tvarka baustas, nors ir ne už šiurkščius pažeidimus, tačiau turi polinkį pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, važinėja be bilieto viešuoju transportu, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 9-11), dirba. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad Institucijos nutarimu E. P. paskirta nuobauda, tinkamai įvertinus visas ANK 34 straipsnyje nurodytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,

nutaria:

Netenkinti E. P. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 m. birželio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N_14540-2021.

Pašalinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 m. birželio 14 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N_14540-2021 E. P. inkriminuotą aplinkybę ,,kliudė maršrutinio transporto eismui“ kaip perteklinę.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė